Gal kam tai bus negirdėta, bet Tolkinas ne vien apie Viduržemę knygas rašė. Keletas jo grožinių kūrinių yra pasakos vaikams, eilėraščiai ir tiesiog „žaidimai su mitais“. Taip pat rašytojo bibliografijoje atrasime ne vieną senovinio kūrinio vertimą iš vidurinės ar senosios anglų, senosios šiauriečių bei kitų kalbų. Negrožinių kūrinių sąraše – senovinių literatūrinių fragmentų analizė, esė ir t.t. Žemiau šie kūriniai yra trumpai pristatyti.

Grožinė literatūra, poezija

• „Dainos filologams“ (Songs for the Philologists, 1936 m.) – eilėraščių rinkinys, sudarytas dar studijų metais kartu su kolega Eriku Valentinu Gordonu (Eric Valentine Gordon). Spausdinta privačiai ir nedideliu tiražu, skirta studentams. Išlikę, berods, vos keliolika kopijų.
• „Lapas, nutapytas Niekelio“ (Leaf by Niggle, 1945 m.) – filosofinė pasaka apie menininką ir jo kūrybą bei santykius su aplinkiniu pasauliu, apie nuolatinį tobulumo siekį. Dažnai teigiama, jog ši pasaka yra kone Tolkino „autobiografija“.
• „Baladė apie Aotru ir Itrun“ (The Lay of Aotrou and Itroun, 1945 m.) – poema apie išgalvotus Bretanės didikus, vyrą ir žmoną Aotru ir Itrun. Pasakojime susipina krikščioniškas ir pagoniškas pasauliai, katalikiškos vertybės ir riteriška gyvensena.
• „Fermeris Džailsas iš Hemo“ (Famer Giles of Ham, 1949 m.) – savotiška literatūrinė viduramžių epo, o gal net iš dalies paties „Žiedų valdovo“ parodija. Namisėda ūkininkas Džailsas netikėtai priverčiamas dalyvauti žygyje nugalėti drakoną ir, savo nuostabai, tą padaro!
• „Beortnoto, Beortelmo sūnaus, sugrįžimas“ (The Homecoming of Beorhtnoth, Beorhthelm's Son, 1953 m.) – trijų dalių kūrinys. Pirmojoje dalyje pristatoma senovinė angliška poema apie mūšį prie Maldono, Esekse (pietų Anglijoje); antroji – Tolkino sukurta šios poemos interpretacija pjesės forma. Trečioji dalis – Tolkino esė „Puikystė“ („Ofermod“), kurioje jis pagrindžia savo interpretaciją, remdamasis kitais panašaus laikmečio kūriniais.
• „Tomo Bombadilo nuotykiai, ir kitos eilės iš Raudonosios knygos“ (The Adventures of Tom Bombadil and Other Verses from the Red Book, 1962 m.) – nors pavadinimu kūrinys ir susijęs su Viduržeme, tačiau turiniu – beveik ne. Čia randame iš „Žiedų Valdovo“ pažįstamus eilėraščius apie vienišą trolį bei karvę, kuri per Mėnulį šoko; taip pat daugybė kitų eilėraščių, kai kurie jų pasakojami Tomo Bombadilo lūpomis, kiti – įvairių hobitų.
• „Kalvis iš Didžiojo Vutono“ (Smith of Wootton Major, 1967 m.) – apie paprasto žmogaus susitikimą su Stebuklinga šalimi. Pasaka, labai tiesiogiai iliustruojanti esė „Apie pasakas“ Tolkino išsakytas mintis apie stebuklinių pasakojimų taisykles ir tikslus.
• „Kalėdų senelio laiškai“ (The Father Christmas Letters, 1976 m.) – laiškai, kuriuos nuo Kalėdų senelio gaudavo Tolkino vaikai.
• „Ponas Laimius“ (Mr. Bliss, 1983 m.) – linksma gausiai iliustruota pasaka apie vieną poną ir jo juokingus nuotykius, važinėjantis mašina.
• „Makaliukas klajūnas“ (Roverandom, 1998 m.) – istorija apie šuniuką, kuriam tenka apkeliauti pusę pasaulio (ir apsilankyti net Mėnulyje), norint sugrįžti namo. Šią pasaką Tolkinas sekė savo vaikams dar trečiajame dešimtmetyje, bet ji nebuvo išleista daugiau nei 60 metų.

Kai kurios pasakos vėliau buvo išleistos įvairiuose rinkiniuose, pavyzdžiui „Medis ir lapas“ (Tree and Leaf, 1964 m.), „Eilėraščiai ir istorijos“ (Poems and Stories, 1980 m.) ir „Pasakojimai iš pražūtingos šalies“ (Tales from the Perilous Realm, 1997 ir 2008m., t.p. lietuviškai 2010 m., tik pavadinta „Nepaprastos karalystės pasakos“).

Vertimai, adaptacijos

• „Seras Gaveinas ir Žaliasis riteris“ (Sir Gawain and the Green Knight, 1924 m.) – karaliaus Arturo ciklo poema apie riterystę, garbės žodį ir nenumaldomą žmogaus norą išgyventi. Poema rašyta Tolkino labai mėgtu aliteraciniu eliavimo būdu.
• „Seras Orfėjas“ (Sir Orfeo, 1944 m.) – viduramžiškas angliškas senovės graikų mito apie Orfėją variantas. Istorija labai panaši į antikinę, tačiau daugelis elementų pakeisti analogiškais germaniškais ir keltiškais.
• „Ancrene Wisse“ (1962 m.) – XIII a. kūrinys apie moterų gyvenimą vienuolynuose. Tolkinas jį redagavo, komentavo ir išvertė į šiuolaikinę anglų kalbą.
• „Jeruzalės Biblija“ (1966 m.) – naujo Biblijos vertimo projektas, prie kurio Tolkinas šiek tiek prisidėjo. Tikslios detalės nežinomos, bet atrodo, kad jis išvertė Jonos knygą ir turbūt Jobo knygą.
• „Seras Gaveinas, Perlas ir Seras Orfėjas“ (Translations of Sir Gawain and the Green Knight, Pearl and Sir Orfeo, 1975 m.) – trijų viduramžių poemų vertimai.
• „Išėjimas“ (The Old English Exodus Text, 1982 m.) – senovinės angliškos poemos vertimas.
• „Finas ir Hengestas: fragmentas ir epizodas“ (Finn and Hengest: The Fragment and the Episode, 1982 m.) – senovinės angliškos poemos apie skandinavų karus vertimas.
• „Legenda apie Sigurdą ir Gudruną“ (The Legend of Sigurd and Gudrún, 2009 m.) – skandinaviškos ir germaniškos poemos, kurios pagrindu vėliau sukurtas ir vokiečių epas „Nibelungų žiedas“, savita versija.

Kaip ir grožiniai kūriniai, kai kurie iš šių buvo vėliau išleisti įvairiuose rinkiniuose.

Moksliniai darbai

• „Vidurinės anglų kalbos žodynėlis“ (A Middle English Vocabulary, 1922 m.) – pirmasis mokslinis rašytojo darbas. Turint omeny, kad jam tada dar nebuvo trisdešimties metų, tai tik parodo didžiulį susidomėjimą ir užsidegimą nagrinėti senovines kalbas.
• „Beovulfas: pabaisos ir kritikai“ (Beowulf: The Monsters and the Critics, 1937 m.) – metais anksčiau skaitytos paskaitos apie šios senovinės poemos analizę bei kritiką, leidimas. Tai yra vienas iš svarbiausių Tolkino darbų, apvertęs aukštyn kojomis daugelio mokslininkų požiūrį į senovinę literatūrą: tai, kas anksčiau buvo laikyta tik šiokiu-tokiu istorinės informacijos šaltiniu, Tolkino požiūriu buvo nuostabus būdas pažvelgti į to laikmečio žmonių mąstyseną ir tikrai verta dėmesio, kaip bet koks šiuolaikinis literatūros kūrinys (o dažnai net ir gerokai daugiau).
• „Apie pasakas“ (On Fairy-Stories, 1939 m. ir 1947 m.) – pirma tiesiog paskaita, išspausdinta po aštuonerių metų. Šioje esė atsiskleidžia Tolkino požiūris į fantastiką ir pasakų pasaulį, jų reikšmę dabartiniam gyvenimui.
• „Tolkinas apie Tolkiną“ (Tolkien on Tolkien, 1966 m.) – autobiografinis rašinys.
• „Pabaisos ir kritikai“ (The Monsters and the Critics, 1983 m.) – esė rinkinys, kurioje pakartotos esė apie Beovulfą, apie jo vertimą, apie pasakas, „Slapta yda“ (apie kalbų kūrimą) ir „Anglų bei valų kalbos“.
• „Beovulfas ir kritikai“ (Beowulf and the Critics, 2002 m.) – esė apie pabaisas ir kritikus bei du ilgesni juodraštiniai jos variantai.

“Dear Sir,” I said—“Although now long estranged,
Man is not wholly lost nor wholly changed.
Dis-graced he may be, yet is not de-throned,
and keeps the rags of lordship once he owned:
Man, Sub-creator, the refracted Light
through whom is splintered from a single White
to many hues, and endlessly combined
in living shapes that move from mind to mind.
Though all the crannies of the world we filled
with Elves and Goblins, though we dared to build
Gods and their houses out of dark and light,
and sowed the seed of dragons—'twas our right
(used or misused). That right has not decayed:
we make still by the law in which we're made.”

JRRT, On Fairy-Stories

Viduržemė (arba Viduržemis) yra Dž. R. R. Tolkino sukurtas pasaulis su savo unikalia kosmogonija, istorija, kultūra, gyventojais, kalbomis bei dėsniais. Būtent Viduržemyje vyksta daugumos Tolkino knygų veiksmas. Tiksliau sakant, pasaulis vadinasi Arda, o Viduržemė - tik vienas iš jo žemynų, tačiau būtent pastarasis pavadinimas yra daug geriau žinomas.

Pagrindinės Viduržemio knygos:

• The Silmarillion (1977), lietuviškas leidimas - "Silmariljonas" (2009 m.), vertė Leonas Judelevičius. Taip pat galite paskaityti, kaip jis buvo rašomas.
• The Hobbit or There and Back Again (1936), lietuviškas leidimas - „Hobitas arba Ten ir atgal” (1985 m.), vertė Bronė Balčienė.
• The Lord of the Rings (1954-1955; 1965), lietuviškas leidimas - „Žiedų Valdovas” (1994, 1998 ir 2001 m.), vertė Andrius Tapinas. Su šios knygos atsiradimo istorija taip pat galite susipažinti.

Pagal įvykių chronologiją šitas tris knygas vertėtų išdėstyti tokia tvarka, tačiau kiekviena jų yra savarankiškas kūrinys. „Hobitas” faktiškai yra „Žiedų valdovo” (ŽV) priešistorė, tačiau skaityti prieš ŽV „Hobitą” visai nebūtina; sakyčiau, net priešingai, šios dvi knygos ryškiai skiriasi savo stiliumi.

„Hobitas” yra labiau vaikiška, nors ir baisoka pasaka (pats Tolkinas buvo labai nusistatęs prieš nuomonę, kad pasaka – vaikiškas žanras, ir prieš jų adaptavimą. Jis teigė, kad jeigu pasakoje yra žiaurumo ar kitokių ne visai vaikams tinkamų elementų, tai geriau palaukti ir leisti vaikui perskaityti ją vėliau, nei išbraukti visus "nederamumus", be kurių pasaka netenka savo pirmapradžio senovinio žavesio). "The Silmarillion" apskritai yra savotiškas autorinių mitų rinkinys, ir, nors yra žmonių, pradėjusių savo pažintį su Tolkino kūryba būtent nuo "Silmariljono", paprastai jį geriau skaityti po ŽV; nemažai yra ir tokių, kurie, būdami ŽV gerbėjais, The Silmarillion laiko nuobodžiu ir dirbtinu. Ką gi, dėl skonių nesiginčijama.

Kitos viduržemiškos knygos

The History of the Middle-Earth ("Viduržemio istorija" - HoME). Ši serija išleista po Profesoriaus mirties, čia jo sūnus surinko ir daugmaž nuosekliai sudėjo tėvo raštus, parodančius pasaulio formavimąsi. Taip pat rinkinyje yra gausu Ch. R. Tolkino (o vietomis ir kitų tyrėjų, pavyzdžiui, C. S. Lewis'o) komentarų. Skirta užkietėjusiems tolkinistams :).Seriją sudaro 12 tomų:

1. The Book of Lost Tales part 1, 1984 (,,Prarastųjų istorijų knyga, I dalis”)
2. The Book of Lost Tales part 2, 1984 (,,Prarastųjų istorijų knyga, 2 dalis”)
3. The Lays of Beleriand, 1985 (,,Beleriando giesmės”)
4. The Shaping of Middle-Earth, 1986 (,,Viduržemio kūrimas”)
5. The Lost Road and other Writings, 1987 (,,Prarastas kelias” ir kiti kūriniai”)
6. The Return of the Shadow, 1988 (,,Šešėlio sugrįžimas”)
7. The Treason of Isengard, 1989 (,,Aizengardo išdavystė”)
8. The War of the Ring, 1990 (,,Žiedo karas”)
9. Sauron Defeated, 1992 (,,Nugalėtasis Sauronas”)
10. Morgoth's Ring, 1993 (,,Morgoto žiedas”)
11. The War of the Jewels, 1994 (,,Brangakmenių karas”)
12. The Peoples of Middle-Earth, 1996 (,,Viduržemio tautos”).

Kitos:

• The Adventures of Tom Bombadil and other verses from the Red Book, 1962 (,,Tomo Bombadilo nuotykiai ir kitos eilės iš Raudonosios Knygos”) – eilėraščių rinkinys.
• The Road Goes Ever On, 1967 (,,Vingiuoja kelias vis toliau”) – eilėraščių ir dainų rinkinys, kurioms muziką kūrė kompozitorius Donald Swann.
• Unfinished tales, 1980 (,,Nebaigtosios istorijos”) – keletas pasakojimų, kurie netilpo į ,,Silmariljoną".
• Children of Húrin, 2007 (,,Hurino vaikai", lietuviškas leidimas 2008 m., vertė Leonas Judelevičius) – viena iš ,,Silmariljono" istorijų, tik smarkiai išplėtota.