header6

Naujienos

Ko (ne)laukti iš „Galios žiedų“ serialo?

Ko (ne)laukti iš „Galios žiedų“ serialo?

Jau poryt pamatysime pirmąsias serialo „Žiedų valdovas: Galios žiedai“ (The Lord of the Rings: The Rings of Po ...

Antrojo amžiaus istorijos: Nūmenoro iškilimas

Antrojo amžiaus istorijos: Nūmenoro iškilimas

Trečiojoje tinklalaidės apie Antrąjį Viduržemės amžių serijoje kalbame apie svarbiausią to laikotarpio valstyb ...

Antrojo amžiaus istorijos: Elrondas ir jo giminė

Antrojo amžiaus istorijos: Elrondas ir jo giminė

Antrojoje tinklalaidės apie Antrąjį Viduržemės amžių serijoje kalbame apie gerai pažįstamą Elrondą ir jo kiek ...

Fantastiškai Beprotiška: Antrojo amžiaus istorijos

Fantastiškai Beprotiška: Antrojo amžiaus istorijos

Fantastiškai Beprotiška sugrįžta! Pernai prasidėjęs Lituanicono podcastas šią vasarą neria į Viduržemę. Tiksli ...

Žiedų valdovo filmų maratonas

Žiedų valdovo filmų maratonas

Belaukiant Kalėdų ir dovanų po eglute, „Forum Cinemas“ ir kino blogeriai „Pasiklydę ekrane“ nusprendė nustebin ...

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5

Renginiai

Tolkinėjimai: Dvi Tvirtovės IV 1-2

Tolkinėjimai: Dvi Tvirtovės IV 1-2

Tolkinėjimuose kas mėnesį skaitome ir susirinkę aptariame svarbiausią J.R.R. Tolkieno veikalą - "Žiedų valdovą".Balandį skaitome ir aptariame ketvirtosios knygos, t.y., "Dviejų tvirtovių" antros dalies 1 ir 2 skyrius "Smygolo prisijaukinimas" ir "Per Mirusias Pelkes".Susitinkame Vilniuje, bare “Šnek ...

Kavinė fantastiška: Vilniaus kiberpankas

Kavinė fantastiška: Vilniaus kiberpankas

"Kiberpankas tampa realybe" - frazė, kartojama taip dažnai, kad atrodo netekusi prasmės. Bet kaip yra iš tiesų? Kiek to kiberpanko tvyro aplink mus ir kurie jo aspektai pasireiškia labiausiai? Kaip kiberpankas atsiskleidžia mene ir kaip jis - o tiksliau, dirbtinis intelektas, - keičia meną? Apie ši ...

Tolkieno skaitymo diena Vilniuje

Tolkieno skaitymo diena Vilniuje

Kasmet kovo pabaigoje viso pasaulio tolkinistai renkasi skaityti Tolkino kūrybos ištraukų. Lietuvoje - taip pat! Vilniuje susitinkame tradicinėje vietoje - Vilniaus universiteto bibliotekoje, Centriniuose rūmuose, Česlovo Milošo skaitykloje. Data - kovo 25 d., pirmadienis, pradžia - 18.30. ...

Fantastinių knygų klubas: Sunaikinimas

Fantastinių knygų klubas: Sunaikinimas

Atsivertę “Sunaikinimą,” pirmąją amerikiečių rašytojo Jeff VanderMeer „Pietinio pakraščio" trilogijos dalį, atsiverčiame iš pirmo žvilgnsio ganėtinai sausą ataskaitą, dokumentuojančią dvyliktąją išvyką į Sritį X – nuo likusio pasaulio atskirtą pakrantės regioną, drastiškai perkeistą mįslingo prieš d ...

Tolkien Lietuvos dvidešimt pirmojo gimtadienio šventė

Tolkien Lietuvos dvidešimt pirmojo gimtadienio šventė

Prieš vienus ir dvi dešimtis metų mūsų draugija, globojanti Tolkieno kūrybos liepsną Lietuvos žemėse, susibūrė pirmąsyk. Šiemet vėl švęsime draugijos gimtadienį! Balandžio 26-28 d. susirinksime jaukiai pabūti jau mūsų pamėgtoje Užukalnio sodyboje prie Stakliškių, pabendrauti ir pasidžiaugti pavasari ...

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5

Straipsniai

J. R. R. Tolkieno kūryba - tikras krikščioniškas mitas

J. R. R. Tolkieno kūryba - tikras krikščioniškas mitas

Straipsnis originaliai publikuotas žurnale "Kelionė su bernardinai.lt" ir interneto portale bernardinai.lt. St ...

Interviu su Tomás'u Hijo

Interviu su Tomás'u Hijo

Grafikas Tomás'as Hijo turėtų būti žinomas ar bent girdėtas tiems, kas domisi dailininkais, iliust ...

Pasaulio pabaigos Ardoje

Pasaulio pabaigos Ardoje

2012 m. gruodį vis būdavo šnekama apie artėjančią pasaulio pabaigą. Tą mėnesį vykusiuose Tolkinėjimuose ...

Reportažas iš Oksfordo

Reportažas iš Oksfordo

2004 metų vasarą forumietis Alatar lankėsi Oksforde - Tolkino mieste. Siūlome paskaityti trumpą reportažą i&sc ...

Viduržemis Gdanske

Viduržemis Gdanske

2005 metų vasario 21 - balandžio 18 dienomis Gdanske buvo eksponuojama paroda „Tolkino pasaulis&ldq ...

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5

Stovyklos

Autorius Laiqua . Paskelbta Uncategorised

Užuomazgos ir pirmoji Stovykla

Idėja surengti stovyklą Tolkino tematika pirmiesiems gimė gilthoniel ir Aldarion 2005-ųjų metų vasarą. Šis sumanymas buvo įgyvendintas labai greitai: pirmoji tolkinistų Stovykla įvyko jau tų pačių metų rudenį! Organizavo ją Aldarion, Elentari, Aredhel ir gilthoniel, o dalyvavo Baineth, Elanor, Indraja, Izengardas, Laiqualasse ir pusinuke. Penktadienio, spalio 7-osios dienos, vakare susirinkę Rumšiškių liaudies buities muziejuje, patraukėme „Hobitų takais“ – taip vadinosi pirmoji programos dalis, o pati stovykla buvo pakrikštyta „Kelionės pradžia“. Nors organizatoriai planavo išvaikščioti hobitų takus iki vidurnakčio ar dar greičiau, bet atsitiko taip, kad penktadienio vakarienę valgėme šeštadienio ryte… nepaisant šio nedidelio nesklandumo, visiems buvo tikrai smagu.

Šeštadienį atvyko Elanor, gilthoniel, Indraja ir pusinuke, tačiau iki vakaro daugelis tik ilsėjomės po naktinio žygio. Vakare Indraja balsiai skaitė istorijos apie Bereną ir Lūtijeną vertimą. Sekmadienio ryte kai kurie dalyviai turėjo išvykti namo, na, o pasilikusieji aplankė Ąžuoliuką ir klausėsi gilthoniel bei Aldarion pasakojimų apie apsiaustų ir ginklų gamybą.

Pirmoji vasarinė, arba Asvejos, Stovykla

Pirmoji stovykla labai patiko ir dalyviams, ir organizatoriams, todėl buvo vienbalsiai nuspręsta, kad tolkinistų Stovyklos turi tapti tradicija. Jau tada buvo pradėta kalbėti apie kitos stovyklos organizavimą 2006 m. vasarą.

Kurį laiką šios kalbos ir teliko kalbomis, tačiau kitų metų balandį pradėjome aktyviai ruoštis antrajai vasaros Stovyklai. Šį kartą stovyklauti kvietėme ne tik forumo narius, bet ir jų draugus bei pažįstamus. Stovykloje ketinome neskaičiusius supažindinti su „Silmariljonu“, o skaičiusiems priminti šią knygą. Stovyklavome liepos 20–23 dienomis prie Asvejos ežero.

Pirmąjį vakarą Starlin papasakojo visiems apie tai, kas yra „Silmariljonas“ – ir kaip knyga, ir kaip visos Tolkino mitologijos dalis. Tada išgirdome apie Ardos sukūrimą ir valus bei vales, kuriais vėliau visi galėjome pasijusti, vykstant improvizuotam prisistatymui prie kepamo elfų pasiuntinio*... Antrąjį rytą tapome elfais ir keliavome į Valinorą. Susipažinome su svarbiausiais Pirmojo amžiaus istorijos personažais – visais, kurių vardai prasideda raide „F“. Mokėmės rašyti tengvomis ir siuvinėti. Vakare prie laužo klausėmės dar vienos Starlin sakmės – apie sujudimą Palaimos šalyje, noldų maištą ir sugrįžimą į Belerijandą.

Šeštadienio ryte Laiqualasse supažindino visus su svarbiausiomis Belerijando vietovėmis. Paskui klausėmės dviejų bene žinomiausių Pirmojo amžiaus legendų: Indraja pasakojo apie Bereną ir Lūtijeną, o vakare Laiqualasse porino apie Tūriną, tą „įžymiausiąjį Belerijando suomį“… Sekmadienį norėjome pavaizduoti Įniršio karą, tačiau geriau pavyko parodyti tai, kas liko po mūšio – reikėjo sutvarkyti teritoriją, o nuskandinti visko juk negalėjome...

Taip baigėsi antroji tolkinistų Stovykla. Joje dalyvavo daugiau nei dvidešimt stovyklautojų, iš jų maždaug pusė buvo ne forumo nariai. Taigi, vienas svarbiausių tikslų – paskatinti bendrauti forumo ir ne forumo tolkinistus – buvo pasiektas.

* Sumanymas buvo toks: pasiklausome pasakojimo apie Valas, tada traukiame burtus (lapelius, kurių kiekviename išsamiau aprašytas kuris nors valas ar valė) ir "prisistatome" vieni kitiems… Bet kadangi iš tiesų Valos vieni kitus pažįsta, nutarėme, kad prisistatinėsime atvykusiam elfų pasiuntiniui. O kai reikėjo pradėti veikti, taip jau išėjo, kad sėdėjome aplink laužą ir tylėjome. Tada kažkas (gal Starlin, o gal Kronas) pasakė: štai, kepam elfų pasiuntinį. Visiems tai labai patiko – Kronas su Keeperiu nuolat tikrino, ar iškepęs…

Hobitų Stovykla

Pasibaigus antrajai Stovyklai, kone iškart imta galvoti apie trečiąją. Temą pasufleravo svarbus įvykis – 2007-aisiais metais švenčiame “Hobito” išleidimo septyniasdešimtmetį. Taigi ir Stovyklą nusprendėme skirti šiai apysakai – kai kuriems su ja susipažinti, daugumai – prisiminti. Stovykla įvyko rugpjūčio 2-5 dienomis Asvejos ežero pakrantėje bei saloje.

Į Stovyklą kvietėme visus norinčius – ir forumo narius, ir ne. Dalyvių susirinko apie dvidešimt. Pirmąjį vakarą jie susiskirstė į tris hobitų gimines – Beginsus, Brendibakus ir Tukus. Laiqualasse ir Aldarion jiems pristatė hobitų gyvenseną bei kai kuriuos papročius, ir, prieš išvykdami į trijų dienų kelionę Bilbo pėdomis, stovyklautojai pavalgė šventišką vakarienę, kaip ir pridera tikriems hobitams.

Kitą rytą visi trys klanai išskubėjo iš Grafystės į Rivendelą. Pakeliui jie prisiminė vieną iš daugelio hobitiškų žaidimų – kroketą, o atvykę į Imladrisą mokėsi rašyti runomis, susipažino su įvairiomis mitinėmis būtybėmis bei elfų virtuvės paslaptimis. Skaniai papietavę jie patraukė į kelionę per Ūkanotuosius kalnus, vedami Aldarion ir Jurgio. Toje kelionėje Aredhel hobitams papasakojo apie sėlinimo meną, netikėtai sulaukusį didelio populiarumo. Vakare, susispietę aplink laužą Beorno namuose, visi žaidė žaidimus, pasakojo linksmas ar baisias istorijas, šoko, dainavo ir valgė - daug ir skaniai.

Šeštadienį ryte iš Beorno išvykta į kelionę po Gūdžiagirę – teko ieškoti voratinklių ir saugiai pro juos prasmukti. Įveikus šią kliūtį laukė kelionė į Ežero miestą saloje, kurioje komandos varžėsi, ieškodamos lobio. Po ilgų paieškų lobis buvo rastas, hobitų giminės baigė varžybas ir ilgai draugiškai vakarojo prie laužo.

Trečioji Stovykla taip pat baigėsi sekmadienį, palikusi neišdildomų įspūdžių tiek dalyviams, tiek organizatoriams. Rudenį Aldarion sukūrė trumpą keturių dalių filmą apie šią Stovyklą. O plačiau apie ją paskaityti galite Stovyklos dienoraštyje.

Nūmenoro Stovykla

Ketvirtosios Stovyklos tema, kaip ir nuspręsta iš anksto, buvo Nūmenoras. Apie šią nuostabią salą, kaip ir apie visą Antrąjį Ardos amžių, žinoma labai nedaug, taigi Stovykla buvo gerokai mažiau pažintinė, o daugiau kūrybinė. Patį vidurvasarį, liepos 24-27-ą dienomis, į Asvejos ežero pakrantę ir tame pačiame ežere esančią salą susirinko 15 tolkinistų, forumo narių ir ne tik. Ketvirtadienio vakare, pasistatę palapines ir stiprindamiesi prie laužo, pastatė Aldarioną*, sužinojo, iš kur Nūmenoras atsirado ir kas jame gyveno.

Penktadienį tolkinistai įlindo į nūmenoriečių-tyrinėtojų kailį. Vedami Aldariono (ir forumo nario, ir Nūmenoro princo bei karaliaus), jie keliavo į Viduržemę, tyrinėjo jos pakrantes ir žemes, pažindinosi su Ardos heraldika bei sėlinimo ir kovų subtilybėmis ir rungėsi įvairiausiose rungtyse. Vakare pavargę klajūnai grįžo į Nūmenorą ir dainingai bei žaismingai vakarojo, nors greta gyvenę skautai ir taikėsi pagrobti mūsų vėliavas.

Šeštadienį prisiminta sėslioji gyvenimo Nūmenore pusė. Juk ne tik Viduržemė įdomi, bet ir pačioje saloje daug netikėtų puikių dalykų galima rasti ar apie ją pasakyti! Šitai ir stengėsi atlikti stovyklautojai: kūrė nūmenoro folklorą, mynė mįsles ir žaidė šaradas. Vakare visokiausia kūryba buvo pristatoma turistams Nūmenore; ne veltui ir Stovykla pavadinta "Keliautojo autostopu vadovas po Nūmenorą"! Po ilgos vakaronės, sekmadienį susitvarkėme ir išsiskirstėme, palikę stovyklavietėje tik dalelę savęs :) Daugiau apie Stovyklą galite perskaityti čia.

* Aldarionas labai vėlavo atvykti į Stovyklą, o programa kaip ir negalėjo prasidėti be jo. Tai stovyklautojai neapsikentę iš aplink gulėjusių pagalių, žolių ir iš nežinia kur ištraukto maišo pastatė kaliausę, uždėjo išskaptuotą arbūzą vietoje galvos ir pakrikštijo "Aldu". Kaliausė, beje, pasitarnavo kaip puikus Nūmenoro salos modelis, pristatant jos geografiją.

Rudeninė Stovykla 2008-aisiais

Po vasarinės Nūmenoro Stovyklos buvo nuspręsta, kad mums jų negana, ir nuspręsta pastovyklauti ir rudenį. Iš pradžių norėta pakartoti pirmąją stovyklėlę susirinkus Rumšiškėse, bet tai nepavyko, taigi rugsėjo 12-14 dienomis susirinkome Aldariono sodyboje Meškučiuose. Tema įvardyta "Brijaus smuklė", bet nieko labai smukliško ten nevyko. Porą dienų smagiai praleidome laiką, pasiklausėme pasakojimo apie Ardos astronomiją, bandėme sugalvoti siužetą antrajam "Hobito" filmui ir taip toliau.

Rohano Stovykla

2009 m. vasarą įvyko šeštoji Stovykla. Beveik prieš metus forumo nariai nubalsavo, kad ten pažindinsimės su Rohanu, bet dauguma detalių liko paslaptyje iki pat atvykimo į tradicinę Asvejos pakrantę liepos 23-ią dieną. Dalyvių susirinko kiek daugiau, nei porą ankstesnių kartų - net 18. Dauguma jų – forumo nariai, bet buvo ir keletas naujų veidų, taip pat - keletas seniai matytų.

Ketvirtadienį Stovykla prasidėjo pasakojimais apie Šiauriečius - žmones, nenukeliavusius į Belerijandą, bet pasilikusius į rytus nuo Ūkanotųjų kalnų ir ten ilgus šimtmečius gyvenusius. Viena jų atšaka vėliau persikraustė į buvusią Gondoro provinciją, kurią pavadino Rohanu - arklių kraštu.

Penktadienį stovyklautojų laukė įvairios istorijos ir žaidimai apie Trečiojo amžiaus pabaigos, t.y. Žiedo karo laikų, Rohaną. Susipažinta su šalies geografija, kultūra (ypač, žinoma, arkliais ir raiteliais), kaimynais. Sužinota apie karus, mokytasi gaminti strėles ir šaudyti iš lanko. Vienas iš kaimynų - Sarumanas - susilaukė ypatingo dėmesio, nes jo rezgami kėslai kone sužlugdė visą Rohaną.

Šeštadienis buvo skirtas LARP žaidimui. Istorija rutuliojosi pakeliui į Helmo daubą iš kažkurio kaimo palei Baltuosius kalnus. Ilgi Sarumano nagai pasiekė ir vargšus keliautojus, kuriems teko įveikti įvairias negandas ir pavojus, kad rastų pradingusius bendražygius. Tiesa, šį Stovyklos "vinimi" turėjusį tapti įvykį užgožė tos pačios dienos vakare spontaniškai surengtas vėliavos grobstymo žaidimas. Naktį, tamsą truputį sklaidant tik žvakių švieselėms, geras keletą valandų tolkinistai sėlino, tykojo, bėgiojo ir griuvinėjo, bandydami pagrobti varžovų vėliavas ir neprarasti savųjų. Kalbos apie žaidimą netilo ne tik visą naktį, bet ir dar keletą savaičių po Stovyklos.

Sekmadienį, po aktyvaus šeštadienio, kėlėmės vangiai, o atsikėlę, kaip visada, nieko ypatingo daryti nenorėjome. Taigi beliko tik pasiklausyti pasakojimo apie pilis Viduržemėje, susitvarkyti ir išsiskirstyti. Kaip visada padėkojome Ulmui (kad nelijo) ir kitiems dievams, vieni kitiems ir stovyklavietės šeimininkams, ir išvykome iki kitų kartų. Atsiliepimus apie stovyklą rasite čia.

Stovykla "Apie Tolkiną visiems"

Daugmaž tradiciniu metu, rugpjūčio pirmą savaitgalį, surengta penktoji vasarinė (arba septinta apskritai) Stovykla; tiesa, dėl numeravimo skirtumų Stovyklas jau beveik nustojome įvardinti skaičiais. Šįkart ji buvo reklamuota ne tik mūsų forume, bet ir kituose forumuose, tinklaraščiuose, ir netgi plakatu knygynuose ir kitose vietose. Netradicinėje vietoje - etnografinėje sodyboje Kulionyse, Molėtų rajone, susirinko 23 dalyviai, iš kurių net 7 buvo neforumiečiai. Kaip pirmam bandymui "eiti į visuomenę" – neblogai. Tema parinkta "nebaisi": tiesiog papasakojimas apie Tolkiną visiems – ir "žaliems", ir "patyrusiems".

Ketvirtadienio vakaras prasidėjo nuo įžangos bendrai apie tai, kas buvo tas Tolkinas ir ką jis rašė, bei kodėl tokia gausybė žmonių visame pasaulyje nagrinėja jo kūrybą bei ja žavisi. Aišku, kai kurie dalyviai visa tai jau ir taip žinojo; jie galėjo pasiklausyti paskaitos apie Ardos gyventojus ir jų kultūrą. Vėliau sekė ilga vakaronė su dainomis, šokiais ir žaidimais.

Penktadienio rytas prasidėjo pora valandų kūrybinių dirbtuvių. Norintys galėjo išmokti rašyti runomis ir tengvomis, pasigaminti LARPinius kalavijus ir jais kovoti, šaudyti iš lanko bei išgirsti šį bei tą apie pėdsekystės meną. Vėliau, nepabūgę karščių, pabėgiojo Viduržemės keliais, o tada susėdo pasiklausyti paskaitų. Tądien jų buvo dvi: "Nuo ko Tolkinas nusirašė?" - apie ankstesnius kūrinius, kurie galėjo turėti įtakos Tolkino kūrybai, ir "Ką Tolkinas rašė?" - apie kūrybos procesą, skaitytojų reakciją į knygas ir pan. Netrukus pradėjo temti ir vėl prasidėjo dainos, šokiai ir žaidimai prie laužo.

Šeštadienį pakartotos tos pačios kūrybinės dirbtuvės, kad norintys galėtų sudalyvauti keliose. Po jų vyko dar viena paskaita, šįkart apie "fanfikšeną", t.y. "Kas nuo Tolkino nusirašė?". Po jos ir pietų sekė daug laisvo laiko, kurį dalyviai, nuo pat ketvirtadienio suskirstyti į elfų, dvorfų, žmonių ir hobitų komandas, rengė savo padermių prisistatymus. Į pavakarę atėjo metas pamatyti ir juos - nuo gyvosios skulptūros "dvorfai Morijoje" iki TV laidos apie Viduržemės žvaigždūną Frodą Beginsą. Po varginančios kūrybos atsipalaidavimui vakare žaistas vėliavos pagrobimas. Nors išsiaiškinti, kuri komanda - Morgoto ar Manvės - tikrai stipresnė ir nepavyko, bet smagu buvo visiems.

Sekmadienį, besibaigiant Stovyklai, apdovanoti ir nugalėtojai: Manvės vėliavgrobiai bei žmonių komanda. Na o tada, pasiklausę paskutinio pasakojimo apie šimtą dalykų, kurių galbūt nežinojome apie "Žiedų Valdovą", iškeliavome namo. Grįžę į civilizacijos prieglobstį dalyviai dar kurį laiką dalijosi įspūdžiais, kuriuos paskaityti galite forume.

Rudeninė Stovykla 2010-aisiais

Pačioje spalio pabaigoje, 29-31 dienomis, nusprendėme daugmaž pakartoti pirmąją tolkinistinę Stovyklą, kuri buvo nedidelė ir vyko rudenį Rumšiškėse. Vėl susirinkome Liaudies buities muziejuje, kur visą savaitgalį vyko paskaitos, žaidimai, orientacinis pasivaikščiojimas, naktinis žygis ir taip toliau. Taip pat šioje stovykloje paminėjome ir pirmąjį "TL Draugijos" gimtadienį. Vienbalsiai nusprendėme, kad panašaus rudeninio renginio reikia kasmet, taigi rudeninės Stovyklos gali tapti dažnesniu reiškiniu.

"Ką Ardos gyventojai dirba visą dieną?"

2011-aisiais metais vasarinė Stovykla grįžo prie Asvejos, kur rugpjūčio 4-7 dienomis susirinko net 23 dalyviai. Šįkart pasirinkta tema apie menininkus, amatininkus ir kitokius kūrėjus Viduržemėje. Programa paruošta atitinkamai: Stovyklos metu įvyko net aštuonios kūrybinės dirbtuvės - nuo audimo iki poezijos. Bet viskas prasidėjo ketvirtadienį nuo įžanginio pasakojimo apie tai, kokių kūrėjų būta Ardoje ir ką apie juos žinome iš Tolkino raštų. Vėliau sekė nuostabi muzikinė vakaronė su gausybe filksingo dainų.

Penktadienį rytas ir pusryčiai išaušo su paskaita apie kulinariją - ne tik hobitų, bet ir elfų, dvorfų ir žmonių. Paskanavę šių žinių, stovyklautojai mokėsi gaminti girą, pinti krepšius iš vytelių ir tapė ant šilko. Gira gavosi labai skani; pynimas ėjosi sunkiai, bet irgi šis tas išėjo; na o tapybos šedevras, pavadinimu "Smogo sapnas", papildė TL muziejų. Po pietų įvyko dar vienas, tik jau ne naktinis, filksingo koncertas, nes buvo nuspręsta vakare pabandyti surengti vėliavos pagrobimo žaidimą, užuot darius jį šeštadienį. Visi pasiruošimai kiek užtruko, bet vakare jau buvome saloje ir pasiruošėme žaisti... bet paaiškėjo, jog ten palikta daugybė pavojingų kuolų ir rąstų, taigi bėgioti tamsoje pernelyg pavojinga. Teko grįžti į krantą, kur vakarieniavome ir vakarojome.

Šeštadienį kūrybinės dirbtuvės tęsėsi. Pradėjome nuo poezijos vingrybių, bandėme perkūrinėti ir versti eilėraščius - tai pavyko tikrai šauniai. Vėliau sužinojome, kaip austi juostas kortelėmis, pasimokėme ugnies šokių meno (nors ir ne su degančiomis priemonėmis), ieškojome valgomų ir vaistinių žolių. Galiausiai, į pavakarę, surengta fotosesija "Iliustruojame Tolkiną", kurios metu pamatėme ne vieną puikią įvairiausių scenų iš Tolkino kūrybos interpretaciją. Vakare vėl išplaukėme į jau aptvarkytą salą, kur keletą valandų smagiai grobstėme vėliavą. Vėliau prie laužo vakarojome iki paryčių.

Sekmadienis, kaip paprastai, buvo nelabai aktyvi diena. Teliko tik pasiklausyti pasakojimo apie mokslinę ir techninę kūrybą ir pabandyti pasiaiškinti įvairių Ardos "stebuklų" galimai technologinę kilmę. Po šio linksmo pokalbio dalyviai pradėjo skirstytis ir į pavakarę stovyklavietėje liko tik dalelė mūsų ir ūžaujantis vėjas.

Ruduo 2011, arba "Neužrašytoji Žiedo karo istorija"

Lygiai po metų nuo 2010-ųjų rudeninės Stovyklos, 2011-aisiais vėl susirinkome Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, praleisti smagaus savaitgalio. Stovyklos programos vinis buvo LARP žaidimas "Neužrašytoji Žiedo karo istorija" apie Linhiro miestelio gyventojų vargus Trečiojo amžiaus pabaigoje. Korsarų antpuoliai, sandėris su prašalaičiais samdiniais, paslaptinga mirtis - visko buvo. Galų gale viskas baigėsi ne taip blogai, kaip galėjo būti, bet jei ne laiku ir vietoje atvykęs Aragornas su Prakeiktųjų šmėklomis, tai dar nežinia, kaip ten viskas būtų išsirutulioję... Likusią stovyklos dalį praleidome žiūrėdami filmus, žaisdami įvairius stalo žaidimus ir panašiai.

"Arda – kita medalio pusė"

2012-ųjų metų vasarą nusprendėme pažvelgti į žymiausius Ardos istorijos momentus kitaip. Stovyklos tema buvo Blogio jėgos Ardoje. O jų buvo žymiai daugiau, nei tik puikiai pažįstami Sauronas ir Morgotas. Su didžiausiais Ardos "blogiukais" stovyklautojai susipažino ketvirtadienį vakare.

Penktadienį sekė tolesnė pažintis su Blogiu Ardoje. Dalyviai klausėsi paskaitų apie Blogio prigimtį ir savybes, filosofinę jo prasmę, apie orkų kilmę ir blogumą. Vėliau bandė pažvelgti į kai kuriuos Ardos istorijos įvykius Blogio pusės akimis, o tada surengė nazgūliškų madų šou. Vakarodami stovyklautojai neatsipalaidavo, o plušo gamindamiesi kalavijus ir skydus šeštadieniui.

Šeštadienis buvo aktyvaus veiksmo diena. Iš ryto, pabudę ir papusryčiavę, tolkinistai persirengė kostiumais (kas turėjo), apsiginklavo ir išplaukė į kitą ežero krantą kur pusdienį vyko LARP žaidimas "Trečioji giminžudystė Siriono žiotyse". Feanoro sūnūs, Elvingos vedami pabėgėliai ir orkų gauja kovojo dėl Silmarilių, savo gyvybių ir visos Ardos ateities... Na o išsprendę šį opų klausimą, jie grįžo atgalios ir pailsėję bei papietavę suskubo į salą, kur vakarėjant surengtas jau tradicinis vėliavos grobstymo žaidimas. Šįkart vieną sykį jį sužaidėme ginkluoti tais pačiais larpiniais kalavijais, bet vėliau tapo per tamsu jais švaistytis, tad grįžome prie laiko patikrintų beginklių kovų ir lapelių prie rankų.

Sekmadienio pasakojime gvildenome keisčiausio Ardos gyventojo Tomo Bombadilo paslaptį. Ar jis galėjo būti tikrasis Tamsos valdovas, su kuriuo nei Sauronas, nei netgi Morgotas negalėtų lygintis? Klausimas ne toks absurdiškas, kaip gali pasirodyti, nes įtartinai keistų savybių šis veikėjas turi ne vieną. Po tokių apmąstymų beliko tik sutvarkyti stovyklavietę ir išsiskirstyti iki kitų susitikimų.

Stalo žaidimai 2012-ųjų rudenį

Rudeninė Stovykla 2012-aisiais surengta Aldarion sodyboje Meškučiuose, Alytaus rajone. Iš pradžių norėta jos metu surengti didelį vėliavos grobstymo žaidimą, kuris turėjo trukti visą dieną, tačiau vėliau šios minties atsisakyta. Susirinkusi nedidelė kompanija visą savaitgalį tiesiog žaidė stalo žaidimus, žiūrėjo filmus, klajojo po apylinkes ir paminėjo jau trečiajį "TL Draugijos" gimtadienį.

Khazâd ai-mênu!

Ne vienerius metus galvojome, kad derėtų vieną Stovyklą skirti ir dvorfų padermei. Taip ir padarėme 2013-aisiais. Kaip paprastai, susirinkome ketvirtadienį vakare ir pasinėrėme į skandinavų legendas: aiškinomės apie dvergus, skaitėme "Poetinę Edą", pažindinomės su Odino vardais.

Penktadienį nuo ryto pradėjome gilintis į dvorfiškus amatus: kalinėjome žalvarį ir raižėme runas ant medinių lentelių. Paskui lenteles deginome, kad išsipildytų ant jų surašyti norai :) Popiet bandėme sukurti savo dvorfus ir supinti jiems barzdakases bei kitokias šukuosenas. Vakare prie laužo klausėmės pasakojimo apie Ardos dvorfų istoriją.

Šeštadienį toliau tęsėsi amatai: odų dirbtuvės ir grandininių šarvų gaminimo pamoka. Apskritai amatai Stovykloje nenutrūko niekados, nei per paskaitas, nei netgi per valgymus. Popiet galvojome, koks galėtų būti dvorfų panteonas ir klausėmės istorijų apie Ežero miestą bei jo analogus mūsų Žemėje. Vakaras baigėsi ilga vakarone su filksingo dainomis iki paryčių.

Sekmadienį šiek tiek susipažinome su dvorfais kituose fantastiniuose pasauliuose, tokiuose kaip Terio Pračeto Disko pasaulis. O paskui beliko tik susitvarkyti stovyklavietę ir skirstytis iki kitų metų.

2013-ųjų ruduo Kulionyse

Ši Stovykla buvo beveik pirmasis iš daugelio mūsų renginių Kulionyse; tiesa, prieš keletą metų dar buvome surengę "Žiedų Valdovo" filmų peržiūrą. Bet šįkart susirinkę observatorijai priklausančiuose nameliuose gaminome gražius žibintus, ėjome į ekskursiją Observatorijoje ir Etnokosmologijos muziejuje, klausėmės pasakojimo apie "Silmariljono" rašymą ir išleidimą, paminėjome "TL Draugijos" ketvirtąsias įkūrimo metines ir žaidėme visokius žaidimus.

Arnoras – geras noras

2014-ųjų vasarą Stovyklą padarėme ilgesnę, o temą – paslaptingesnę. Ne kiekvienas yra girdėjęs apie žmonių karalystę Arnorą, kadaise buvusią Arnoro seserį, vėliau pranykusią nugrimzdusią užmarštin. Taigi jau nuo trečiadienio vakaro aiškinomės, kas tai per kraštas ir kas ten gyveno. Pirmąjį vakarą susipažinome su Arnoro įkūrėjais, iš skęstančio Nūmenoro išsigelbėjusiais Ištikimaisiais.

Kitas tris dienas kiekvieną rytą užsiėmėme įvairiais amatais ir panašiomis dirbtuvėmis: audėme kaladėlėmis, dirbome odas, kūrėme herbus, mokėmės rašyti tengvomis... Pakeliui gilinomės į Arnoro valdovų giminės medžius, karalystės ribas ir jų kitimą, priešus ir karus. Dar spėjome pašaudyti iš lanko, pažaisti vandensvydį, paklaidžioti po Asvejos apylinkes (naujai ir įdomiai, nors jau ne vienerius metus esame tą darę)... Vakarais prie laužo klausėmės įvairių istorijų: apie Arnoro valdovą Izildūrą ir jo šeimą, apie Arnoro subyrėjimą ir Artedaino karalystę bei jos paskutinį karalių Arvedujį, netgi apie hobitus. Ir dar naujo filksingo buvo kiekvieną vakarą.

Sekmadienį, prieš išsiskirstydami, pabandėme išsiaiškinti, kaip čia taip galėjo būti, kad Viduržemėje įvairūs istoriniai artefaktai išlikdavo tūkstančius metų, o mūsų pasaulyje taip nebūna. Tokia viena diena ilgesnė Stovykla pasirodė visai geras sprendimas, tad nusprendėme tokią ją organizuoti ir ateityje.

Elfų ruduo Kulionyse

Kur ir kada išplaukia elfai? Apie šį klausimą sukosi 2014-ųjų metų rudeninės stovyklos programa. Net 23 dalyviai apsilankė ir šiaip taip tilpo Observatorijos nameliuose Kulionyse. Tiesa, daugiau laiko praleidome lauke, ar prie laužo, ar klajodami bei ieškodami portalų į Viduržemę. Dar klausėmės pasakojimo apie tai, kurgi tie elfai išplaukia ir kodėl plaukia, žaidėme stalo žaidimus, ir taip toliau.

Ateities planai

Vasarinės ir rudeninės Stovyklos - du iš pagrindinių mūsų kasmetinių renginių. Taigi jų galite tikėtis ir ateityje. Vasarą – trijų ar keturių dienų išvykos į gamtą, rudenį – savaitgalinį susibūrimą kažkur truputį arčiau civilizacijos. Daugiau informacijos apie kiekvieną konkrečią, jai artėjant, rasite forume, tinklalapyje ir kitur.

Paruošė Metraštininkas

Gimtadieniai

Autorius Laiqua . Paskelbta Uncategorised

Viduržemėje, kaip ir mūsų pasaulyje, ne visos tautos švenčia Naujuosius metus tuo pačiu metu. Štai hobitams Naujieji ateina žiemos viduryje, keliomis dienomis anksčiau nei mums. O Gondore jie švenčiami kovo 25-ąją – dieną, kai buvo sunaikintas Žiedas.

Taip jau atsitiko, kad forumas „Tolkien Lietuva“ buvo įkurtas kovo pabaigoje, taigi mūsų Gimtadienis sutampa su Gondoro Naujaisiais metais… O tokios dvigubos šventės tiesiog negalima nepaminėti!

Taigi, kiekvienų metų kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje būrys tolkinistų susirenka kurioje nors Lietuvos vietoje (pirmuosius tris kartus – „Perkūno namuose“ Kaune, ketvirtąjį – Kurtuvėnuose prie Šiaulių, vėliau - Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse). Čia forumo naujokai susitinka su senbuviais, senbuviai išvysta naujokus bei senus draugus, kartu švenčiame ir šiaip gerai leidžiame laiką. Stengiamės, kad renginys būtų susijęs su Tolkinu ir kartu įdomus visiems. Kiekviename Gimtadienyje iškilmingai įteikiami forumo apdovanojimai „Žiedo Užburtiesiems“ – devyniems per metus labiausiai pasižymėjusiems forumo nariams.

Pirmasis forumo gimtadienis – 2004 m. kovo 27 d.

Pirmojo Gimtadienio šventimas buvo suorganizuotas gana spontaniškai – tikslios detalės jau nugrimzdo istorijos gelmėsna. Visgi dar atsimename, jog kovo 27-ąją dieną, šeštadienį, susirinkome Kaune, Perkūno namuose. Mūsų buvo net trylika. Deja, programos beveik nebuvome paruošę, be to, tai buvo tik antras forumo narių susitikimas realybėje, taigi didžiąją laiko dalį sėdėjom nejaukioje tyloje, už mus garsiau „šnekėjo“ net gurgiantis radiatorius! Laimei, kituose susitikimuose šios „meninės tylos“ išvengti pavyko. Pagrindinis programos punktas buvo pirmą kartą teikiami forumo apdovanojimai „Žiedo užburtiesiems“.

Antrasis forumo gimtadienis – 2005 m. balandžio 2 d.

Šį kartą Gimtadienį pradėjome organizuoti keletą mėnesių prieš patį renginį: kauniečiai – gilthoniel, Aldarion, pusinuke, Izengardas bei Silme Nuquerna – vėl draugiškai pasisiūlė priimti mus į „Perkūno namus“ ir netgi pažadėjo paruošti orientacinį žaidimą Kauno senamiestyje. Nekantriai šito laukėme, ir balandžio pirmąją, šeštadienį, net dvidešimt trys dalyviai susirinkome jau tradicine tampančioje vietoje. Šįmet jau buvome apmąstę programą – turėjome paminėti „Žiedų Valdovo“ išleidimo penkiasdešimties metų jubiliejų. Starlin skaitė paskaitą apie šios knygos rašymo ir išleidimo istoriją, vyko tolkinistinė viktorina (ją baigėme tik autobuse, grįždami į Vilnių), improvizuotai suvaidinome kelis epizodus iš Žiedo karo istorijos. Dieną baigėme orientaciniu žaidimu – pasidalinę Žiedo draugijos narių vaidmenis, ieškojome paslėptų užuominų, bandėme rasti vieni kitus bei Rivendelą ir kitais būdais gąsdinome praeivius Kauno gatvėse.

Trečiasis forumo gimtadienis – 2006 m. balandžio 8 d.

Dvidešimt forumiečių – kas anksti ryte, kas jau įdienojus – suvažiavo į Kauną ir susirinko „Perkūno namuose“, kur jau trečiąjį kartą šventėme forumo Gimtadienį. Šįmet viskas prasidėjo orientaciniu žaidimu Kauno senamiestyje. Pasidalinę į hobitų „gaujas“, ieškojome Tomo Bombadilo, kuris galiausiai nuo mūsų pabėgo į Vilnių. Nusprendę nebesikankinti jį gaudydami, sugrįžome į šventės vietą. O ten vyko improvizacijos – savitai suvaidinome tris Viduržemės istorijos epizodus: Golumo sugavimą prie Uždraustojo šaltinio, Bereno apsilankymą pas Finrodą ir keturių hobitų sugrįžimą namo po Žiedo karo bei ginčą su vartų sargais.

Kiek vėliau Starlin ir Folkas pristatė daug filksingo – žinomų dainų, „perkurtų“ Tolkino kūrybos motyvais. Kitas programos elementas – pirmą kartą forumo istorijoje pastatytas lėlių teatro spektaklis apie Viduržemės madų pasaulio peripetijas (ačiū Starlin, Tomai ir Vikai).

Laikas bėgo labai greitai, ir nejučia atėjo vakaras, kai jau turėjome apleisti patalpas. Taigi, paskubomis įvyko kulinarinio konkurso patiekalų pristatymas ir nugalėtojų apdovanojimas, o tradiciniai „Žiedo Užburtųjų“ apdovanojimai buvo įteikti prie Kauno pilies. Ten pat buvo oficialiai įsteigta Metraštininko pareigybė.

Ir patraukėme į autobusų stotį, iš kurios išsiskirstėme savais keliais – vieni grįžo namo, kiti nukeliavo į Rumšiškes nakvoti ir pratęsti Gimtadienio šventimą.

Ketvirtasis gimtadienis – 2007 m. kovo 31 d.

Šį kartą, kitaip nei pirmus tris, Gimtadienis švęstas ne Kaune, o prie Šiaulių. Senojo Gollumo rūpesčiu mums buvo leista visą dieną šmirinėti Kurtuvėnų regioniniame parke esančiame svirne. Susirinko mūsų dvylika – kas anksti ryte atkeliavę traukiniu iš Vilniaus, kas mašinomis bei autobusais iš Kauno.

Pasigrožėję svirnu bei jo apylinkėmis, susirinkome į pirmąją “Tolkinistinę mokslinę konferenciją” Silmarilijono trisdešimtmečio proga. Pasiklausėme keturių pranešimų – Exon “Apie Melkorą ir nepusiausviras termodinamines sistemas”, Indrajos apie elfų rasizmo apraiškas, Hildiko apie lauko vaidmenų žaidimus “Silmarillion” tematika ir Aiquen apie visko pradžią.

Po truputėlio laisvo laiko iškilmingai buvo įteikti “Žiedo užburtųjų” apdovanojimai. Šiemet tai buvo ne diplomai, o Senojo Gollumo parūpintos statulėlės. Taip bešvenčiant jau ir temti pradėjo, o namo grįžti norėjosi, taigi patraukėme atgal į civilizaciją.

Penktasis forumo gimtadienis – 2008 m. balandžio 5 d.

Pirmasis forumo Jubiliejus buvo atšvęstas Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje ir apylinkėse. Pirmieji dalyviai susirinko penktadienį vakare ir iškeliavo į naktinį bastūnišką žygį. Tamsoje paieškoję paslėptų kelio nuorodų, pamaklinėję po balas, pasidraskę veidus į šakas, susėdę prie laužo įkūrė Bastūnų gildiją ir paryčiais grįžo į muziejų.

Pagrindinė renginio dalis vyko šeštadienį. Susirinkus 15 dalyvių, vyko susipažinimo žaidimai, šaudymas iš lanko, pokalbiai. Starlin, Aredhel, le_golas ir Izengardas pristatė vaidinimą tema "po dvidešimties metų", Laiqualasse skaitė paskaitą apie Ardos architektūrą, Aldarion - apie Bastūnus ir jų gyvenseną. Starlin ir le_golas dainavo naujo ir seno filksingo (ir ne tik). Buvo įteikti tradiciniai "Žiedo Užburtųjų" apdovanojimai. Taip nepastebimai prabėgo visa diena. Vakare didžioji dalis suvažiavusiųjų išsiskirstė, o likusieji prisiminė prabėgusius metus ir kitus dalykus. Galiausiai, sekmadienį ryte, patraukėme namo.

Šeštasis forumo Gimtadienis – 2009 m. balandžio 4 d.

Kaip ir Jubiliejus, šeštasis gimtadienis atšvęstas Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Programa vyko tik šeštadienį, tačiau nemažai dalyvių susirinko jau penktadienį, o išsiskirstė sekmadienį. Gimtadienio programoje buvo tradicinių „Žiedo užburtųjų“ apdovanojimų įteikimas, po poros metų pertraukos atgimęs orientacinis žaidimas, trivia bei naktinės „Žiedų valdovo“ RISK partijos. Taip pat viso gimtadienio metu buvo eksponuojami forumo narių dailės kūriniai. Šis gimtadienis tapo didžiausiu „Tolkien Lietuva“ renginiu – jame dalyvavo net 24 forumo nariai ir draugai.

Septintasis forumo Gimtadienis - 2010 m. kovo 27 d.

Jau trečią kartą iš eilės susirinkome Rumšiškėse - kai kas penktadienį vakare, kai kas šeštadienį iš ryto. Iš visų Lietuvos kampelių sugužėjo net 21 "Tolkien Lietuva" narys. Programa, kaip jau įprasta, vyko tik šeštadienį; penktadienį intensyviai jai ruošėmės, o sekmadienis buvo paskirtas "TL Draugijos" visuotiniam narių suvažiavimui.

Na o šeštadienį nuo pat ryto prasidėjo veiksmas. Pusryčiaudami pasidalinome prisiminimais, kada prisijungėme prie forumo, kaip jį radome, kas patiko ir nepatiko, kokius įspūdžius paliko pirmieji susitikimai su kitais forumiečiais. Paskui dauguma klausėsi Laiqualasse paskaitos apie pražūtingą pasakų pasaulį ir netgi neužmigo, o po jos patraukė žaisti "Alias" su tolkinistiniais elementais. Po "Aliaso" ir sočių pietų sekė dar viena tradicija - orientacinis žaidimas, kuriame hobitų, rohirimų ir elfų komandos varžėsi dėl Tomo Bombadilo prizo. Galiausiai buvo išdalinti "Žiedo užburtųjų apdovanojimai" ir programa išsisklaidė į atskirus pokalbius, dainas, valgymą ir miegojimą.

Aštuntasis forumo Gimtadienis - 2011 m. balandžio 16 d.

Kaip ir trejus metus prieš tai, planavome Gimtadienį švęsti Rumšiškėse. Bet ne visiems planams lemti pasisekti: dėl netikėtai nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių teko perkelti veiksmo vietą į Aldariono sodybą Meškučiuose, netoli Alytaus. Ir vėl dauguma susirinkome penktadienį vakare, o iš viso į gamtos prieglobstį susibūrė 13 "Tolkienlietuvių". Penktadienį vakarojome iki paryčių ir ruošėmės programai, kuri tradiciškai buvo sutelkta į vientą dieną.

Šeštadienis prasidėjo Laiqualasse pasakojimu apie Tolkino kūrybos adaptacijas - filmus, vaidinimus, ir taip toliau. Vėliau dalyviai pasidalijo į dvi komandas ir sukūrė linksmų istorijų apie paslaptingus Viduržemės veikėjus, remdamiesi istorinėmis TL nuotraukomis. Papietavę pamankštinome galvas tolkinistinėje viktorinoje ir iškeliavome į laukus, kur aplankėme ne per toliausiai stūksančias dvaro liekanas ir pažaidėme žaidimų. Grįžę labai smagiai atsiminėme kurį laiką primištas improvizacijas, kuriomis paminėjome "Hurino vaikų" išleidimo metines.

Taip ir baigėsi šeštadienis, o sekmadienį lėtai budindamiesi ilgai kalbėjomės apie ateities planus, "TL Draugijos" ir šiaip "Tolkien Lietuvos" veiklą ir kitus gražius dalykus. Gerokai įdienojus išsiskirstėme iki kitų susitikimų.

Devintasis forumo Gimtadienis - 2012 m. kovo 31 d.

Antrą kartą iš eilės Gimtadienį šventėme Meškučiuose, Aldarion sodyboje. Ir vėl mūsų susirinko nelabai gausus būrys - 14 dalyvių. Penktadienį vakare apsipratę vietoje ir pavakarieniavę, išėjome pasivaikščioti po apylinkes. Žygis užtruko beveik tris valandas, bet tikrai neprailgo.

Šeštadienį ryte prie apskrito stalo susipažinome vieni su kitais, ypač su keliais naujais bendrabepročiais. Tada sekė Laiqualasse paskaita apie Tolkino akademinę karjerą, Tolkino kūrybos iliustracijų koliažais užduotis ir gausūs bulvinių blynų pietūs. Po jų įvyko viktorina, kurioje laimėjo draugystė :) O tada visi valgėme tortus (jų buvo net trys!) ir improvizavome vaizdelius iš "Silmariljono". Naktį išdainavome didžiąją dalį filksingo repertuaro, o dar vėliau kai kurie pažaidėme stalo RPG.

Sekmadienis išaušo lėtai, bet buvo saulėtas ir netgi beveik pavasariškas. Programos jau nebebuvo, taigi teliko tik atsikelti, susitvarkyti, susikrauti daiktus ir vykti namo.

Forumo dešimtmetis – 2013 m. balandžio 12-13 d.

Dešimties metų sukaktis – neeilinis įvykis, tad ir paminėti jį nusprendėme išskirtinai. Šventė susidėjo iš dviejų dalių: penktadienį vakare rinkomės Vilniuje, "Baltų dramblių" kavinėje, o šeštadienį programa persikėlė į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Vilniuje vakaronėje dalyvavo du garbūs svečiai – Andrius Tapinas ir Vilma Rinkevičiūtė, Tolkino kūrinių vertėjai. Pasikalbėję su jais apie Tolkino atradimą, vertėjų darbus ir kitas įdomybes, pažaidėme keletą žaidimų, pasilinkėjome sau dar bent dešimties sėkmingų metų ir išsiskirstėme – kas namo, o kas į Rumšiškes.

Šeštadienį pasiklausėme paskaitos ir padiskutavome "Kodėl Tolkinas?", apie neblėstantį rašytojo populiarumą. Taip pat dėliojome koliažus, iliustruojančius Tolkien Lietuvos istoriją, žaidėme orientacinį žaidimą ir po keleto metų pertraukos išdalinome Žiedo užburtųjų apdovanojimus, kuriais pagerbėme per visus dešimt metų labiausiai bendruomenei nusipelniusius asmenis ir pažymėjome labiausiai įsiminusius įvykius. Sekmadienį, prieš išsiskirstydami, aplankėme ir TL Ąžuoliuką.

Vienuoliktasis Gimtadienis – 2014 m. balandžio 12 d.

Šiam Gimtadieniui iškeliavome į kitą pusę, nei anksčiau – į Kulionis, šalia Molėtų astronomijos observatorijos. 25 dalyviai susipažino su apylinkėmis, pasiklausė pasakojimo apie "Žiedų Valdovo" atsiradimą, pažaidė viktoriną. O vakare būriavosi prie laužo, gaminosi maistą, dainavo ir kitaip ilgai vakarojo iki paryčių.

Dvyliktasis Gimtadienis – 2015 m. balandžio 11 d.

Kulionys kaip Gimtadienio šventimo vieta patiko, taigi apsilankėme ten ir vėl. Kaip paprastai, nemažai dalyvių susirinko dar penktadienį vakare; tada įvyko diskusija apie "Hobito" filmų trilogiją ir žiūrėjome vieną fanų perdarytą šių filmų versiją. Šeštadienį į pagrindinius renginius susirinko net 38 dalyviai – tokios gausos mūsų renginiai dar nėra matę. Pasiklausėme paskaitos apie Tolkiną ir kosmonautiką; gal šie dalykai atrodo visiškai nepanašūs, bet sąsajų visgi galima atrasti. Tada laidėme aitvarus, šaudėme ir lanko ir orinio šautuvo. Popiet ėjome į kelionę ponio Bilo pėdomis. Apsukę nemenką ratą, sugrįžome vakaronei prie laužo, stalo žaidimams ir kitoms pernaktinėms linksmybėms.

Paruošė Metraštininkas

Tolkinėjimai

Autorius Laiqua . Paskelbta Uncategorised

Daugelis Lietuvos fantastų klubų savo veiklą pradėjo nuo reguliarių susitikimų, kur aptarinėdavo skaitytas knygas, diskutuodavo, organizuodavo renginius ir taip toliau. "Tolkien Lietuva" atsirado kaip virtuali diskusijų erdvė, tad poreikio tokiems susitikimams iš pradžių nebuvo. Bet vėliau pastebėjome, kad gyvai bendrauti visgi smagiau, tad, įkūrę "TL Draugiją", pradėjome ir tokius gyvus susitikimus rengti. Pavadinome juos "Tolkin-ėjimais" ir susitinkame sykį per mėnesį. O ką juose veikiame, galite čia ir pasiskaityti.

Pirmasis sezonas (2009-2010 m.)

Pirmieji Tolkin-ėjimai įvyko 2009-ųjų gruodžio 3 dieną. Dar prieš mėnesį Oksforde susitikę Anglijoje gyvenantys tolkinistai parašė Lietuvoje esantiesiems laišką su visokiausiomis užduotimis – nuo tolkinistinių patiekalų ieškojimo iki improvizacijų naujai išleisto lietuviško "Silmarilijono" tematika. Nors ir labai improvizuotas, susitikimas praėjo ypatingai smagiai ir buvo nuspręsta, kad reikia taip daryti ir toliau.

Po mėnesio, sausio septintą, įvyko antrieji Tolkin-ėjimai. Šįkart net trylika tolkinistų klausėsi pasakojimo apie žvaigždes ir kitus dangaus kūnus Ardoje bei Žemėje, aiškinosi, kam balrogams reikalingi sparnai, ir kūrė mitus apie Didžiosios šliau... tai yra, Paukščių tako atsiradimą.

Tretieji Tolkinėjimai vyko ne ketvirtadienį, o šeštadienį – vasario 13-ąją. Ir ne be reikalo, nes šįsyk tolkinistai susirinko pažaisti stalo žaidimo RISK "Žiedų Valdovo" versiją. Visą dieną ir visą naktį jie bandė užkariauti Viduržemę – vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, bet daugybę gerų įspūdžių išsinešė visi.

Kovą į ketvirtuosius Tolkinėjimus susirinkta vėl ketvirtadienio pavakarę ir Nilde pasakojo apie "Nebaigtąsias sakmes", kurioms tais metais, beje, suėjo trisdešimt metų.

Balandžio pirmas ketvirtadienis išpuolė pirmą mėnesio dieną, bet apgavystėmis ir pokštais neužsiiminėjome. Kiek atšilus orui, išėjome į ekskursiją po Vilniaus Senamiestį ir Užupį, pakeliui kalbėjomės apie Viduržemės miestus ir jų architektūrą bei ieškojome tolkinistinių motyvų Vilniaus peizažuose.

Gegužę Tolkinėjimai dėl Lituanikono įvyko kiek vėliau, nei įprastai – tik 15-ą dieną. Kalnų parke susirinkę tolkinistai skaitė ir deklamavo tolkinistišką poeziją.

Birželio 3-ią dieną Tolkinėjimai buvo negausūs, bet linksmi – vyko stalo RPG žaidimas. Nimrodel meistravo sesiją apie Meškatlako gaudymą ir kitokius specialiųjų tolkinistinių agentų nuotykius.

Liepą Tolkinėjimų nuspręsta nerengti, nes vasarą, kai nuostabus oras, mieste būti nesinori, tad reikia eiti į žygius! Užtat rugpjūtį, 12-ą dieną, savaitę po Stovyklos, šaunus būrys tolkinistų susirinko pasidalinti įspūdžiais ir nuotraukomis, puotauti ir derinti Didžiojo vasaros žygio maršrutą.

Pasibaigus vasarai, rugsėjo 2-ą dieną, įvyko devintieji Tolkinėjimai. Nimrodel ir Laiqualasse klausytojams papasakojo apie Čiurlionio ir Tolkino kūrybos panašumus, pristatė Tolkino piešinius.

Dešimtieji Tolkinėjimai, spalio 14-ą dieną, buvo magiški. Tiesiogine to žodžio prasme – Nilde pasakojo apie magiją Ardoje: nuo sukūrimo ir ainų iki Išminčių ir elfų.

Lapkričio 4 dieną, vienuoliktuosiuose Tolkinėjimuose, Laiqualasse pristatė hobitus. Tie maži namisėdos gauruotomis kojomis, pasirodo, kadaise buvo klajūnai ir bastūnai, išnaršę pusę Eriadoro, kol galiausiai apsistojo Grafystėje!

Paskutinieji 2010-ųjų metų Tolkinėjimai įvyko gruodžio 1 dieną. Pirmąją žiemos dieną ir kalbama buvo apie žiemą – Nilde surengė viktoriną apie speigus ir šalčius Tolkino kūryboje.

2011-aisiais metais ši šauni tradicija niekur nepradingo. Ir toliau kas mėnesį susirenkame pasiklausyti ir pasidomėti Tolkino kūryba.

Antrasis sezonas (2011 m.)

Tolkinėjimai 2-I įvyko sausio 6 dieną. Laiqualasse pasakojo apie Tolkino kurtas kalbas, o klausytojai turėjo progos išmokti keleto naudingų kvenjiškų frazių. Taip pat tada atsirado naujas tolkinistiškas keiksmažodis – Anduiniop!

Vasario 3-ą dieną į Tolkinėjimus 2-II susirinkusiems klausytojams Nilde papasakojo apie dvorfus. Ir Tolkino, ir snieguolės, ir anglosaksų mitų, ir tų, kur soduose būna. Ir kuo vieni nuo kitų bei nuo nykštukų skiriasi. Ir kaip galanda kirvius, kalavijus aštrius, ir orkų galvas kapoja.

Kovo 3-ą dieną įvyko Tolkinėjimai 2-III. Jų tema – "Sveiki atvykę į prarastųjų žaidimų namelį". O tame namelyje – žaidžiama, kuriama, eiliuojama, dainuojama... Tą darė ir tolkinėtojai.

Balandį Tolkinėjimai surengti trečiadienį, 6-ą mėnesio dieną. Šįkart negausiai susirinkę klausytojai turėjo progą sužinoti šį bei tą apie Ardoje naudotus kalendorius, šventes, metų ir amžių skaičiavimą ir panašias subtilybes.

Vos po dviejų dienų įvyko pirmieji Tolkinėjimai Kaune. Jų tema – tokia pati kaip ir lapkričio mėnesio Tolkinėjimų, t.y. "Apie Hobitus". Nors kauniečių atėjo nedaug, bet susirinkusiems buvo įdomu ir smagu. Tikimės, kad tai ne paskutinė Tolkinėjimų "ekskursija" į kitą miestą.

Gegužę, kaip ir metais anksčiau, tolkinistai susirinko skaityti ir rašyti poezijos. Tolkinistinis "Poezijos pavasaris" gegužės 8 dieną gamtoje praėjo labai šauniai.

Birželį, vis dar meniškos dvasios apimti, Tolkinėjimai 2-VI buvo muzikiniai. Mokslų išūžtas ir vasarinio poilsio reikalaujančias smegenines tolkinistai pamankštino kurdami filksingą, o balsus – jį dainuodami.

Liepą Tolkinėjimų surengti ir vėl nepavyko, taigi kiti įvyko tik rugpjūtį. Tarp Stovyklos ir Žygio rimtu tolkinizmu užsiiminėti nesinorėjo, taigi Tolkinėjimai 2-VIII buvo paskirti nuostabiai nerealaus filmo "ORCS!" peržiūrai.

Rugsėjį Tolkinėjimai 2-IX buvo pusiau rimti. Jų tema – žaidimai. Susirinkusieji gavo progą išgirsti šį bei tą apie stalo žaidimų (kortų, kauliukų, šachmatų ir panašių) atsiradimą ir evoliuciją mūsų pasaulyje, bei vieną kitą užuominą apie žaidimus Ardoje ir iš jų įmanomas padaryti išvadas. Po tokios įžangos daug laiko praleista žaidiant tolkinistinį "Alias" variantą, su žodžiais ir iš Tolkino kūrybos, ir iš tolkinistų gyvenimo.

Tolkinėjimai 2-X buvo skirti Ardos gyventojams, daugiausia žmonėms. Kokie buvo didžiausi Ardos miestai? Iš kur atkeliavo mums gerai pažįstami rohirimai, gondorėnai ir kiti? Tokius klausimus gvildeno susirinkusieji.

Lapkritį tolkinėtojai patraukė gilyn į požemius, kuriuose dar sutiko ir drakonų. Per Tolkinėjimus 2-XI buvo išsiaiškinta, kaip įrengtas vėdinimas dvorfų urvuose, kodėl hobitai apskritai rausė urvus (ne dėl to, kad triušiams giminingi!) ir taip toliau.

Gruodį Tolkinėjimai 2-XII buvo paskirti šventėms. Ardoje jų būta ne vienos ir ne dviejų – pradedant hobitiškais gimtadieniais, baigiant nūmenoriečių Eru pagarbinimo ceremonijomis. Tolkinėtojai taip pat sukūrė atviručių toms šventėms, kurias galite pamatyti čia.

Trečiasis sezonas (2012 m.)

Trečiasis Tolkinėjimų sezonas atidarytas Laiqualasse pasakojimu apie Ardos technologijas. Susirinkęs gausus tolkinistų būrys pasiklausė ir padiskutavo apie hobitiškus malūnus, palantyrų veikimo subtilybes, Nūmenoro kosminius laivus ir kitokius technologinius stebuklus, kurių Ardoje yra daugybė, tik jie dažnai apsimeta magiškais.

Vasarį, per pačius žiemos šalčius, tolkinistai susirinko į Tolkinėjimus 3-II, kuriuose Tyliai pristatė suomių mitologijos ir Tolkino sąsajas. Išsiaiškintos "Kalevalos" parašymo įdomybės, palygintos suomių ir elfų kalbos (tarp kurių yra nemažai panašumų).

Tolkinėjimai 3-III, kovą, buvo labai mįslingi ir paslaptingi, nes ten susirinkusieji sužinojo apie Tolkino kodą – konspiracijos teorijas, susijusias su Tolkinu.

Balandį Tolkinėjimai 3-IV buvo neeiliniai – juose turėjome pranešėją-viešnią. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute politikos mokslus krimtusi Kristina mums pristatė savo kursinį darbą "Tolkino konservatoriška kova su (post)modernybe". Susipažinome su politine filosofija, konservatyviuoju požiūriu į draugystę, patriotizmą ir autoritetą, bei šio požiūrio apraiškomis "Žiedų Valdove".

Penktieji trečiojo sezono Tolkinėjimai, kaip ir dvejus metus anksčiau, paskirti poezijai. Šįkart juos vedė Nimrodel, o susirinkusieji skaitė Tolkino ir tolkinistų kurtus eilėraščius bei surengė skaitymo konkursą.

Prasidėjus vasarai, Tolkinėjimams 3-VI planuota pasivažinėti dviračiais, bet ratuotų tolkinistų atsirado tik vienas, taigi tiesiog šiaip pasikalbėta apie transportą, keliones, klajones ir paklydimus Ardoje.

Pirmus du sezonus nepavyko, bet trečias kartas nemelavo, ir liepą Tolkinėjimai 3-VII taip pat įvyko. Juose surengtas orientacinis žaidimas Vilniaus Centre bei Senamiestyje. Penki dalyviai bandė pagal užuominas atpažinti žymias Vilniaus vietas, o jas radę atlikinėjo tolkinistines užduotis.

Rugpjūtį į Tolkinėjimus 3-VIII rinkomės Laiqualasse namuose ir mokėmės kepti Lembasą. Receptų šiam elfiškam patiekalui esama įvairių, o mūsų pasirinktas pasitaikė labai skanus ir ypatingai sotus; visai kaip tikra elfų duona.

Rugsėjo mėnesio Tolkinėjimai nukėlė dalyvius į praeitį ir ateitį, nes buvo kalbama apie keliones laiku Tolkino kūryboje. Taip taip, Tolkinas ir apie tokias rašė. Tiesa, ir tos istorijos netruko nuvesti į Ardą bei Nūmenorą.

Spalį Tolkinėjimus vedęs Laiqualasse pasiūlė grįžti dar toliau į praeitį, į pačią Visatos pradžią. Kuo Didysis sprogimas – mokslinė teorija apie Visatos atsiradimą bei vystymąsi – susijęs su Ainų muzika, nuo kurios prasidėjo Arda? Pasirodo, sąsajų yra visai nemažai.

Lapkričio Tolkinėjimai paskirti svarbiausiam metų įvykiui – filmui "Hobitas: Nelaukta kelionė". Nors Nildes pasakojimo apie filmo kūrimo istoriją pasiklausyti atėjo tik du tolkinistai, vakaras praėjo labai smagiai.

Gruodį Tolkinėjimai 3-XII įvyko dieną po "Hobito" premjeros, bet kalbėjomės apie kitą svarbų to mėnesio įvykį – pasaulio pabaigą. Kaip pasaulis baigėsi Ardoje ir kada? Kaip ten vykę kataklizmai primena pokyčius mūsų Žemėje? Kaip viskas baigsis galų gale – ir Žemėje, ir Ardoje? Tokius klausimus nagrinėjo paskutinių trečiojo sezono tolkinėjimų dalyviai.

Ketvirtasis sezonas (2013 m.)

Ketvirtąjį Tolkinėjimų sezoną pradėjo Nildes pasakojimas apie Ereboro kvestą. Tai, kas parašyta "Hobite", yra tik blausus tikrosios istorijos atspindys. Klausytojai sužinojo apie pilkąjį Viduržemės kardinolą Gandalfą, geopolitinę situaciją Trečiojo amžiaus pabaigoje ir Baltosios tarybos bandymus ją pakeisti.

Tolkinėjimai 4-II paskirti Ardos religijoms. Nors šis reiškinys Tolkino kūryboje figūruoja tik labai netiesiogiai, įvairių kultų, religijų ir stabų tikrai netrūksta.

Kovo mėnesį Tolkinėjimai 4-III buvo kovingi, nes jų tema – "Belerijando mūšiai". Penki didieji mūšiai elfų kare su Morgotu: kokie jie buvo, kaip vyko, kur ir kada? Kokios pasėkmės laukė Belerijando gyventojų po kiekvienos kovos? Visa tai sužinojo tolkinėtojai. Tokia rūsti ir rimta tema, o mes tiek daug juokėmės!

Balandžio mėnesį Tolkinėjimus 4-IV vedė Laiqualasse. Jis pasakojo apie elfų ir dvorfų tarpusavio santykius: istorijas nuo Pirmojo amžiaus iki Žiedo karo. Nors dažnai manoma, kad šios padermės vieni kitų labai nemėgsta, panagrinėjus atidžiau paaiškėja, kad tikrovė visiškai ne tokia. Nors būta ir nesutarimų, netgi vieno ginkluoto konflikto, dažniausiai elfai ir dvorfai sugyveno taikiai bei draugiškai.

Kituose tolkinėjimuose, gegužės mėnesį, iš arčiau susipažinome su rečiau knygose sutinkamomis, bet ne mažiau įdomiomis Ardos būtybėmis – entais, ereliais, kailiamainiais beorningais ir menkaisiais dvorfais – nykštukėliais.

Birželį džiaugtis vasarišku oru išlėkėme į Kalnų parką, kur ne tik pasakojimo apie įvairiausius Ardoje naudotus ir garbingus vardus pelniusius ginklus klausėmės, bet ir patys LARPiniais kalavijais pašvytravome.

Liepą Vilniuje skambėjo tolkinistinis filksingas, nes vėl lauke vykusiuose tolkinėjimuose Laiqualasse apie Ardos muziką pasakojo, o Nimrodelė dainas kurti ir atlikti skatino.

Aštuntieji tolkinėjimai buvo skirti apžvelgti tarptautinį tolkinistinį renginį – į svečius pasikvietę Laiqualasse ir Aredhel pasakojo apie Vokietijoje vykusį „Tolkien Thing“, į kurį juodu buvo pakviesti ir reprezentavo Tolkien Lietuvą. Taip pat pasinaudojome proga peržiūrėti dalį ką tik prabėgusios „Kelionės Gūdžiagire“ nuotraukų.

Rugsėjį vėl lankėmės svečiuose, šįsyk pas Almą, kur vyko juvelyrikos kūrybinės dirbtuvės. Pasimokėme kalti, sukinėti ir vynioti žalvarį ir varį, nepatingėję galėjo pasigaminti apyrankę su suktos vielos karoliukais ir sagę.

Spalį, tolkinėjimuose 4-X, dalijomės mintimis apie Tolkino alternatyvumus: kaip atrodytų Tolkino kūriniai, jei profesorius būtų jaunystėje keliavęs po Australiją arba tapęs archeologu; taip pat kaip pasikeistų tolkinistinis fandomas, jei „Silmariljonas“ būtų išleistas 1956 m. (kaip to norėjo Profesorius) arba Tolkino kūriniams nebūtų taikomos autorinės teisės ir daug kitokių hipotetinių scenarijų aptarėme.

Lapkritį vyko vasarą įvykdyto tarptautinio projekto „Kelionė Gūdžiagire“ filmo peržiūra ir komentarai, tuo pačiu apkalbant „Hobito“ treilerį ir ėjimą į premjerą bei galimus „Gūdžiagirės“ tęsinius kitąmet.

Paskutiniai 2013-ųjų metų metų tolkinėjimai buvo skirti Viduržemės šiauriečiams. Aiškinomės, kas gyveno pačioje tolimiausioje šiaurėje, toliau už Arnorą ir Angmarą, ką jie ten veikė, iš kur atsirado, kur vėliau pasidėjo, kokį pėdsaką paliko visos Viduržemės istorijoje.

Penktasis sezonas (2014 m.)

Pirmųjų penktojo sezono Tolkinėjimų tema buvo moralinės dilemos Ardoje: aiškus personažų ir siužeto elementų skirstymas į gera ir bloga, be tarpinio moralinio „pilkumo“, kas dažnai įvardijama kaip Tolkino kūrybos problema. „Ar iš tiesų taip yra?“, uždavė klausimą Laiqualasse ir pakvietė mus padiskutuoti.

Vasario tolkinėjimuose turėjome svečią – rašytojas, fantastų klubo „Dorado“ atstovas Justinas Žilinskas kalbėjo apie kitokią maginę fantastiką kūrusį lenkų rašytoją Andžejų Sapkovskį, jo „Raganiaus“ romanų seriją bei Tolkino ir Sapkovskio kūrybos panašumus bei skirtumus. Pasiklausyti šio pasakojimo susirinko net 22 dalyviai – daugiau tolkinėtojų dar nėra buvę!

Kovą tolkinėjimus vedė Vulpecula, paaiškinusi mums, kokia buvo dvorfų genetika, kodėl elfai nesirgo ir neseno, kaip veikė atelasas ir daugybę kitokių faktų apie Ardos gyventojų biologiją ir ten naudotus gydymo būdus.

Ketvirtuosiuose tolkinėjimuose vėl turėjome svečią – bendravome su Andriumi Tapinu, kurį tolkinistai geriausiai žino kaip „Žiedų valdovo“ vertėją. Bet šįkart tema buvo netolkinistinė: Andrius papasakojo apie steampunk žanrą, savo knygą „Vilko valanda“ ir suplanuotą „Garo ir Akmens“ seriją.

Gegužę gi patys ėjome į svečius – Tolkino verstos poemos „Beovulfas“ išleidimo proga įsiprašėme į Lietuvos Edukologinį Universitetą, kur anglų literatūros specialistė lektorė Valerija Norušaitienė papasakojo apie legendinį švedų karį Beovulfą ir anglosaksų poemą, apdainuojančią jo žygius Danijoje. Netgi senąja anglų kalba pabandėme paskaityti!

Birželį senamiesčio rūsius ir universitetų sales iškeitėme į gryną orą – išėjome paieškoti, kur pasislėpė elfai. Juk senuosiuose mituose ir pasakose elfai buvo aukštos, kilnios būtybės, o modernioje literatūroje pavirto mažulyčiais, žolėje besislapstančiais padarėliais. Bevaikščiodami paklausėme pasakojimo apie elfus Viduržemėje ir mūsų pasaulyje.

Liepą tolkinistai susirinko pasiklaustyti apie Tolkino „mokytojus“ – legendas, epines poemas ir modernius fantastinius romanus, kurie įkvėpė profesorių sukurti Viduržemę. Sužinojome šį tą naujo apie „Poetinę edą“, „Beovulfą“ ir „Kalevalą“, apie rašytojus Lordą Dansanį (Lord Dunsany), Džordžą Makdonaldą (Goerge MacDonald) ir Viljamą Morisą (William Morris), bei paskaitėme kūrinių ištraukų.

Aštuntieji tolkinėjimai, kuriuos vedė Beornas, Bombadilas ir Vulpecula, buvo skirti senovės lietuvių šventėms, ypač vasarą ir rudenį minimoms Joninėms (Rasoms), Žolinei ir Vėlinėms, išgirdome apie jų papročius, apeigas, klausėmės šventinių dainų.

Rugsėjį tęsėme senovės baltų kultūros ir religijos temą – susitikimo su dokumentinio filmo "Semme" kūrėjais ir pažiūrėjome šį filmą. Į puikiai tam tinkančią VU naująją biblioteką Saulėtekyje susirinko net 36 žmonės - Tolkinėjimų rekordas!

Spalį grįžome į įprastus "Forto dvaro" rūsius, kur istorikas Eduardas pasakojo apie valstybės ir kariuomenės ryšius mūsų pasaulio Tamsiaisiais amžiais ir Viduržemėje. Kartu radome daugybę paralelių tarp Gondoro, Arnoro ir Nūmenoro istorijų bei ankstyvųjų Viduramžių nacionalinių mitų.

Lapkritį diskutavome apie "Hobito" filmų trilogiją. Nilde mus pakvietė pasiklausyti apie tai, kaip filmai keliavo į didžiuosius ekranus bei pasišnekėti apie tai, kas juose gerai, o kas – blogai. Neapsiėjome ir be palyginimų su "Žiedų Valdovu" ir turbūt nebuvo prieštaraujančių, kad naujoji trilogija senajai neprilygsta.

Gruodį Tolkinėjimus vedė teologas Gabrielius Klimenka, fantastams geriau žinomas kaip Fox'as. Jis pasakojo apie krikščionybės apraiškas ir atspindžius Tolkino kūryboje. Sužinojome ir apie įvairias religines Tolkino kūrybos interpretacijas, ir apie Kristaus aspektus, randamus Frodo, Aragorno ir Gandalfo paveiksluose, ir apie kitokius archetipus, randamus "Žiedų Valdovo" ir "Silmariljono" puslapiuose.

Šeštasis sezonas (2015 m.)

Penktajame sezone užduotą Tolkinėjimų gausumą palaikėme ir šiais metais. Į pirmuosius Tolkinėjimus susirinko devyniolika klausytojų. Jie išgirdo Strėlės pasakojimą apie barzdas – ir mūsų pasaulio, ir Ardos. Apie kintančią barzdų reikšmę bei madas nuo senovės Egipto iki mūsų dienų, apie dvorfų barzdingumą ir kodėl hobitams barzdos auga ant kojų. Dar rungėmės, kas geriau atpažins "Hobito" filmų veikėjus pagal jų barzdų siluetus.

Vasario mėnesį Tolkinėjimus vedė doradietis Donatas. Jis mums pristatė G. R. R. Martin'o "Ledo ir ugnies giesmės" pasaulį bei lygino jį su Viduržeme. Aiškinomės, kuris pasaulis labiau išbaigtas, kuriuose kūriniuose įdomesni ir įvairesni veikėjai, kuriuose geresni drakonai, ir dar apie religijas, magiją, geografiją ir taip toliau. Vakaras tikrai neprailgo.

Kovą pasukome šiek tiek toliau nuo tolkinizmo į tiesiog mitologines plotmes. Beornas papasakojo apie keltų kultūrą, istoriją ir mitus. Ne tuos, kurie apie fėjas ir panašias būtybes, gyvenančias gretimame miške, o apie superherojų Cu Chulainn, buliaus gaudynes ir kitokias žiaurias istorijas.

Balandį nusikėlėme į gretimą salą – Britaniją, o apie jos istoriją mums pasakojo Eduardas. Pusiau mitologinės kronikos ir archeologiniai šaltiniai leido susidaryti įdomų vaizdą apie anglosaksų atsikraustymą į Britaniją, kovas su vietiniais keltais ir mažųjų karalysčių susikūrimą, vėlesnius karus su vikingais. Kartu radome panašumų su Grafystės istorija ir jos socialine sąranga.

Apie artėjančius Tolkinėjimus daugiau informacijos rasite kalendoriuje arba forume.

Naujieji pagal mus

Autorius Laiqua . Paskelbta Uncategorised

Naujuosius metus kartu sutinkame nuo pat 2003-ųjų metų pabaigos. Čia šiek tiek parašyta apie tai, ką per tuos sutikimus esame nuveikę.

"Nulinis" sutikimas

Naujuosius metus kartu švęsti pradėjome nuo 2005-ųjų sutikimo. Tačiau dar ir 2003-ųjų metų paskutinę naktį buvo proga keletui šviežiai iškepto forumo tolkinistų susitikti ir pasižiūrėti taip pat šviežų "Karaliaus Sugrįžimą". Mat kino teatras "Lietuva" tą naktį rengė specialų naujametinį seansą. Prisinkusioje pilnoje salėje žmonių buvo ir keletas įvairaus plauko bendrabepročių - jei atmintis neapgauna, avantiūrai ryžomės šešiese; o priskaičiuojant įvairius draugus ir pažįstamus, kuriuos kartu atsitempėme, tai gal net ir daugiau nei dešimtis susidarė!

Pirmieji Naujieji

Pirmuosius "Naujuosius pagal mus", dar tąkart pavadintus "Balrogai terauna miestą", pradėjome organizuoti 2004-ųjų spalį. Kaip tolkinistams, du mėnesiai surengti Naujųjų metų sutikimui yra pats tas laikas, tad viskas pavyko visai neblogai. Starlin sodyboje Kulionyse susirinkę devyniese (tolkinistiškas skaičius!) per naktį žiūrėjome "Žiedų Valdovo" išplėstines versijas, žaidėme biliardą ir stalo tenisą, šokome aplink eglutę, laidėme fejerverkus ir panašiai... Žodžiu puikiai praleidome laiką.

Gluosnio smuklė

Antrą kartą Naujuosius sutikti nusprendėme šiek tiek labiau "programiškai", taigi Starlin ir Laiqualasse parengė LARP žaidimą "Gluosnio paslaptis". Starlin sodyba vienam vakarui tapo pietų Itilijene stovinčia smukle "Po Gluosniu", o kas per paslaptis ten įvyko... Na, juk nebūtų paslaptis, jei sužinotumėte! Iš viso susirinko net 16 dalyvių. Kai kurie iš jų į šventės vietą atėjo - buvo surengtas pirmasis Sniego žygis.

Žygiai ir pasitarimai

Trečiąjį kartą Naujametį šventėme kitur, bet irgi tolokai nuo civilizacijos: Majos sodyboje Lyduokių kaime. Prieš šventę vėlgi surengtas Sniego žygis, į kurį traukti pasiryžo net septyni bendrabepročiai. Naujametyje mūsų buvo dar daugiau - nei 17! Iš anksto rimtai tolkinistiškos programos šventei neplanavome, bet jos pačios metu spontaniškai buvo suorganizuotas pasitarimas "Tolkinistinė konferencija". Jame prisiminėme praėjusių metų tolkinistinius įvykius, aptarėme planus ateinantiems metams ir padiskutavome apie kitus su bendruomenės veikla susijusius dalykus.

LARPas Rumšiškėse

Ketvirtasis Naujametis vyko Rumšiškėse, Aldariono namuose. Dėl visokių ligų, darbų ir kitokių neatidėliotinų reikalų Sniego žygio surengti nepavyko, bet susirinkę veiksmo vietoje laiko veltui neleidome. Žiūrėjome filmus, žaidėme žaidimus, tarp jų - ir LARP Nūmenoro tematika. Sausio pirmosios naktį surengėme ir antrąją "Tolkinistinę konferenciją" - vėl apžvelgėme praėjusius įvykius ir pasikalbėjome apie ateinančius. Naujuosius sutinkančių susirinko 11 forumo narių, taip pat kartu šventė ir Aldariono šeima, o konferencija vyko ir šiek tiek virtualiai su trim dalyviais Grigiškėse.

Kauno marių sniegai

Po metų Naujuosius sutikome vėl pas Aldarioną. Vėl vyko LARP žaidimas, smagus ir įdomus, nors šįkart mažesnis ir trumpesnis, nei ankstesnieji du; jame dalyvavo gal tik šeši iš 16 dalyvių. Taip pat naktį nuėjome iki netoliese augančio JRRT Ąžuoliuko, o kitą dieną pasivaikščiojome palei Kauno marias - vietoje Sniego žygio, kurio prieš Naujuosius vėl nepavyko susiorganizuoti. Įvyko ir trečioji "Tolkinistinė konferencija", kol kas paskutinė, vykusi per Naujametį.

Vilnius, pavilniai ir gundabtis

Šeštąjį kartą Naujametis įvyko Vilniuje, Starlin bute. Vidurnaktį pasižiūrėję į visame mieste griaudinčius fejerverkus, per naktį žaidėme Alias'ą, sužinojome naują super-žodį "gundabtis", o penktadienį (sausio 1-ąją) ryte iškeliavome - kas mašina, kas (beveik) pėsčiomis - į Magnuso sodybą Kalveliuose prie Vilniaus, kur praleidome savaitgalį. Žaidėme stalo RPG ir kitokius žaidimus, vaikštinėjome po apsnigtą aplinkinį mišką ir šiaip ilsėjomės nuo darbų ir mokslų.

Kalveliai

2011-ieji metai sutikti taip pat Kalveliuose, Magnuso sodyboje. Tų metų pabaigoje visi buvome labai pavargę po kitokių tolkinistinių darbų, taigi apsiėjome ir be Sniego žygio, ir be LARP, ir be kitokios tolkinistinės programos. Tačiau netrūko žaidimų, smagių pokalbių per naktis ir kitokių linksmybių.

Kalveliai ir Medininkai

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2012-uosius pasitikti nusprendėme tuose pačiuose Kalveliuose. Paskutinę 2011-ųjų metų dieną sulaukėme tikros žiemos, per kurią išėjome į sniego žygį. Apsilankėme Medininkų pilyje ir pasigrožėjome apsnigtais Vilniaus apylinkių miškais. Tolkinistinės programos nebuvo, visi tiesiog smagiai praleido savaitgalį.

Nemenčinė, Verkiai ir Balsiai

2013-uosius sutikti nusprendėme mieste. Na, oficialiai tai miestas, bet buvome tikrai toli nuo pagrindinių šventimo vietų, mat susirinkome Balsiuose, le_golo namuose. Dar prieš ateidami ten pasidarėme pusdienio žygį nuo Nemenčinės iki Balsių, o kitą dieną, gruodžio 30-ąją, nuėjome apžiūrėti Verkių rūmų ir pasivaikščioti po parką. Likusį laiką žaidėme stalo žaidimus, skaniai valgėme ir planavome artėjančių metų veiklą.

Vilniaus centras

Ilgai mąstėme, kur čia sutikus 2014-uosius, bet taip nieko gero sumąstyti ir nepavyko. Taigi teko sutikti Naujuosius miesto centre, Aredhel ir Laiquos namuose. Ir tolkinistų susirinko nedaug, bet užtat smagiai praleidome naktį žiūrėdami filmus ir prisimindami įvairius nuveiktus darbus. Vidurnakčiui išėjome pažiūrėti fejerverkų nuo Tauro kalno; nusprendėme, kad kokiems dešimčiai metų tokios žmonių minios užteks.

Kernavė rūke

2015-ųjų sutikimui irgi neradome ypatingos vietos, tad vėl rinkomės Vilniaus centre. Tiesa, prieš vidurnaktį nuvažiavome į Kernavę, kur užkopėme ant piliakalnių ir pasigrožėjome tolimomis fejerverkų pašvaistėmis. O Kernavė – tarsi išmirusi; tik gatvių žibintai per rūką švyti. Ant gretimo piliakalnio susirinkusi rekonstruktorių kompanija sukūrė muzikinį akompanimentą puikiam Naujųjų metų sutikimui.

Kitus Naujamečius ir toliau žadame švęsti kartu. Datą jau žinote, tad jei norite pasilinksminti su bendrabepročių kompanija - nedvejokite prisijungti! Paprastai apie Naujųjų sutikimą pradedame kalbėtis spalio mėnesį, taigi tokiu metu užsukę į "Ardos Metraščius" jau greičiausiai rasite ir daugiau informacijos. Iki susitikimo!