www.tolkien.lt

ORKAI

Įžanga

Čia jau nebe Marijos žemė

Pradėkime nuo to, kad orkai NĖRA žmonės. Nei jų kultūra, nei visuomenė nesiderina su elementariu žmogiškumu. Skaitydami apie juos rasite tokių dalykų kurie atrodo neteisingi, jei ne visiška nesąmonė. Bet yra taip kaip yra. Orkų visuomenei netinka žodis “civilizuota”. Orkų ir į ją panaši kultūra tiesiog negali atvesti visuomenės į civilizaciją. Jie tokie ir tai jų pasaulis.

Dauguma orkų tradicijų ir papročių privers jus išplėsti akis ir paklausti “Kaip taip galima gyventi?”, “Kodėl jie nebando nieko pakeisti?” Atsakymas paprastas – jie šitaip gimė, jie tuo gyvena, nuo to jie miršta. Tai tiesiog jų gyvenimo būdas, ir jie nežino kito. Jie tai priima ir tuo didžiuojasi.

Pradedantieji žaidėjai, planuojantys sužaisti orkų rasės atstovą, neretai įsivaizduoja barbarišką žmonių kultūrą, kurios atstovai turi aštrias iltis, ausis bei žalią odą. Galima būtų juoktis, jei nereikėtų verkti skaitant šių žaidėjų sukurtas jų orkų veikėjų gyvenimo istorijas. Jose žaidėjai mini tėvelį ir mamytę, sesutę ir broliuką, kačiuką ir šuniuką, mažą namelį, vyšnių sodelį ir bites. Jie tikisi, kad visos rasės yra žmonės, kuriems padaryta veidų plastinė operacija, pagal iškrypusio kosmetologo rekomendacijas. Ašaros virsta į isterišką juoką skaitant, kad orkų veikėjai kilniaširdžiai, mandagūs, paslaugūs, visada padedantys kitiems ir pervedantys neįgalią senutę per gatvę.

Tačiau, būtent toks žaidėjų požiūris įrodo, kad orkai taip pat nesupranta, kad galima gyventi kitaip nei gyvena jie. Juk jei žmogus negali suprasti, kad jo idealai, moralė ir gyvenimo būdas gali būti kažkam svetimi, tai kodėl orkai turi tai suprasti? Kodėl jie turi gyventi taikiai, paklusti gudriems įstatymams ir mėgti gėles. NE, ORKAI NE TOKIE!

Ne veltui orkai dažnai vadinami monstrų rase – jie tiesiog kraupūs. Jie pabaisos, jiems svetimas žmogiškumas, jiems svetima moralė, jiems nesuvokiama etika. Jei sunkvežimis orko akivaizdoje sutraiškys kūdikį – orkas juoksis, nes jam tai pramoga.

Jei jums sunku įsivaizduoti tokias pramogas, jau nekalbant apie juoką – nebeskaitykite šios knygelės. Nuo toliau sekančių aprašymų jus gali tiesiog supykinti ar net ištikti infarktas. Geriau prisiminkite savo gerą, kilnų ir kilmingą paladiną ir eikite gelbėti princesių bei mušti piktų drakonų.

 

Orkų kilmė

Yra daugybė hipotezių iš kur kilę orkai:

Kažkada vienas kerėtojas norėjo sukurti patrankų mėsą. Nežinia ko jis siekė iš tikro ir kokią kerų formulę bei sudedamąsias dalis naudojo, tačiau finale gavosi orkai. Galbūt jie sukurti iš kiaulių, galbūt iš žmonių, galbūt iš elfų, galbūt visų trijų mišinys.

Elfų ir orkų protėviai buvo tie patys, kaip ir beždžionių ir žmonių.

Ateiviai iš kosmoso ar kito išmatavimo, kurį per neapdairumą atvėrė eksperimentuojantis alchemikas.

Koks galų gale kam skirtumas. Štai mes, orkai. Mes esame stipriausi, mes sekame stipriausiojo nurodymais. Stipriausias žino ką sako, kitaip jis būtų ne stipriausias, o negyviausias.

 

Orkų ir goblinų ryšys

Tai skirtingi tos pačios rasės pavadinimai. “Orkai” bus teisingas pavadinimas. Goblinų pavadinimas sutinkamas knygoje “Hobbit”. “Lord of The Rings” knygose Tolkienas pataisė rasės pavadinimą ir goblinų jau nebemini, išskyrus keliose vietose, kur elfai ar dworfai juos pamini žeminančiu “goblinų” vardu. Spėjimus kad Orkai yra goblinų rasės rūšis paneigia visi vėlesni už Hobitą Tolkieno kūriniai. Tuos paneigimus galima atrasti Tolkieno laiškuose, jo terminologijos standartų evoliucijoje ir be abejo “Lord of The Rings” knygose. Hobite terminas “goblinai” buvo naudojamas skaitytojų patogumui, kad jie galėtų lengviau įsivaizduoti šia tada dar jiems nežinomą nežmonių rasę.

Sutvėrimai, apie kuriuos eina kalba, buvo minimi kartu su kitais tvariniais rašant “Book of Lost tales” (iki “Silmarillion”). Terminų vartojimas ankstesniuose Tolkieno kūriniuose varijavo, tačiau judėjimas buvo nuo “goblino” link “Orko”. Tai buvo dalis bendro atsiskyrimo nuo tradicinio folkloro terminologijos (Tolkienas jautė jog įprastų žodžių vartojimas apibūdinant jo rases sukels neteisingas asociacijas skaitytojų protuose apie tvarinius, kurie yra per daug skirtingi nuo liaudyje žinomų). Dėl panašių jis pavadino Tankmių Elfus (Deep Elves) “Noldorais” o ne “Gnomais”, taip pat vengė ir termino Fėja.

Tačiau jis nepakeitė termino “Burtininkai” (Wizards), neteisingo vertinio iš Istari kalbos (“the Wise”), terminų “Elfai” (Elves) ir “Dworfai” (Dwarves) - kartą jis prasitarė jog geriau būtų vadinti Dworiai (“dwarrow”), tai būtų literatūriškai ir istoriškai korektiškiau…, jei jis būtų apie tai pagalvojęs anksčiau.

Panašu, kad goblinai yra tiesiog slengas Orkų rasės pavadinimui. Panašiai būtų, jei pavadintumėte žmones kalbančiomis beždžionėmis. Tolkienas paaiškina kad tikrasis vardas yra "Orc" (anglizuota versija iš Sindarino "Yrch"). Kaip senovinių rankraščių vertėjas Tolkienas pakeitė Orkus į goblinus Bilbo dienoraštyje, tačiau Raudonojoje Knygoje, jis grįžo prie tikrojo senovinio pavadinimo.

 

Tolkino orkai

Orkų rasė neminima jokioje tautosakoje. Ją pirmą kartą paminėjo Tolkienas aprašydamas Middle Earth fentezi pasaulį. Kaip tikras katalikas, jis beveik neskyrė dėmesio bedieviškos rasės, įkūnijančios blogį, gyvenimui aprašyti. Daugiausia vietos jis skiria elfų rasės tyrinėjimui, labai šykščiai paminėdamas orkus tose vietose, kur jų jau neįmanoma nepaminėti. Iš tokių skurdžių aprašymų Tolkieno orkus galima apibūdinti taip:

 

Išvaizda

Turi iltis; vietoje nosies snukis, kiek panašus į kiaulės, bet nėra atsikišusio šnipo. Ūgis varijuoja nuo 115cm iki 215cm. Sulinkusi laikysena mažina jų ūgį 1/15 dalimi. Oda gali būti tamsiai žalia ar juoda priklausomai nuo rūšies, taip pat priklausomai nuo rūšies gali turėti kailį ar dalinį kailį. Kraujas juodas, gali būti juodos, melsvos ar rausvos spalvos. Akių obuoliai raudonos spalvos (kai kurių rūšių juodos). Liežuvis juodas ar tamsiai mėlynas. Storos odos, atsparūs skausmui, gali kovoti net sunkiai sužeistomis galūnėmis. Gali paliesti savo kelius rankomis nesusilenkę. Žandikauliai labai tvirti, savo iltimis gali trupinti kaulus. Lūpos yra odos spalvos. Sudėjimu orkai labiausiai panašūs į žmonių rasę.

 

Vaikai

Orkė būna nėščia 6 mėnesius ir gimdo nuo dviejų iki keturių mažylių. Kaip lokė ji turi 4 spenelius, krūtys nėra išreikštos kaip ir pas primatus. Jos maitina kūdikius krūtimi tris-keturis mėnesius. Vėliau jie jau gali valgyti kaip ir suaugę. Orkės maitina juos šaknimis, vabzdžiais, karių maisto atliekomis. Vyrai duoda dalį savo maisto moterims, tačiau tai dažniausiai yra maisto likučiai, prastas maistas arba net žvėriena jei tą dieną sumedžiota labai daug. Bendru atveju moterys gauna tą patį maistą kaip ir vergai. Orkai auga labai greitai, dvigubai greičiau nei žmonės. Jie pasiekia maksimalų ūgį jau 8-9 metų amžiaus. Orkai nėra labai griežti mažyliams, jie moko juos visokių gudrybių ir reikiamų įgūdžių, kalbos, kol sueina maždaug ketveri metukai. Tuomet vaikai jau gali patarnauti ir laikomi suaugusiais individais. Su jais ir elgiamasi kaip su suaugusiais be gailesčio ir skrupulų.

 

Ypatumai

Orkai turi keistenybę "nujuodinti" savo ginklus laužo smalkėmis laikant virš ugnies. Orkai taip pat valgo savo nužudytus priešus - negalima gi leisti prapulti mėsai. Bado metais orkai gali valgyti kitus orkus ir net vaikus. Orkai mėgsta puldinėti ir plėšti kitas rases ar gentis. Šitaip jie prisigrobia turtų ir vergų.

Nors orkai gali valgyti maistą, kurį valgo žmonės (pvz. daržoves, vaisius), jie labiau vertina mėsą, kepenis, medų ir kiaušinius. Orkai gali išgerti 6-8 kartus daugiau alkoholio nei žmonės, nebijodami blogų pasekmių. Orkai neturi religijos. Jokių sielų, jokio pomirtinio gyvenimo. Bet jie tiki kad gali tapti nemirtingi jei nužudys pakankamai daug priešų.

 

Orkų naudojami daiktai ir ginklai

Šalmai; šarvai; skydai; diržai ir kitokia kovinė apranga; nuodai, gydomosios žolelės ir gėralai (paprastai gamina šamanas); išdirbtos odos skysčiams laikyti; kaulai, akmenys, metalas, medis, gyslos - ginklų gamybai; katilai, puodai, peiliai; apavas.

Kovos peilis, vėzdas, kardas, kirvis (mėgstamas), ietys, šakės; kumštginkliai (kastetai); metalinės grandinės; akmenų svaidyklės; deglai.

 

Organizacija

Orkai pasidalinę į gimines-gentis, rūšis, kalbų grupes, gentis ir pan. Paprastai kiekviena gentis turi savo kalbą ar dialektą, pagrindinį vadą - genties lyderį. Jis valdo žemesnio rango vadus, kurie vadovauja mažesnėms grupėms nuo 10 iki 40 orkų. Gentyje yra maždaug 250-500 orkų. Bet kuri didesnė gentis paprastai skyla. Tarp vadų kyla daugybė grumtybių dėl vadovaujančios pozicijos.

 

Gyvenimo trukmė

Orkų vyrai paprastai nespėja pasenti. 60% vyrų miršta dar prieš 16-tą savo gimtadienį. Tik 5% sulaukia 60-ties metų ir tai beveik visi jie yra šamanai.

90% orkų moterų sulaukia 150 metų. Jos gali gimdyti nuo 10 iki 40 metų. Sulaukusios tokio garbingo amžiaus moterys yra išmintingos ir gerbiamos už tą išmintį. Nors jaunystėje su jomis elgiamasi kaip su vergais, tačiau dabar jos lepinamos geresniu kąsniu ir pagarba - vadai neretai klausia jų patarimo. Jos saugo genties legendas, garbę ir tradicijas. Senos moterys kalba senąja orkų kalba, kuri yra turtingesnė už jaunų vyrų slengą, tačiau su vyrais jos kalba šiems suprantama kalba, o taip pat ja kalba ir tarpusavyje, jei šalia yra vyrų - genties vyrus pridera gerbti. Nežiūrint to, jos privalo dirbti iki pat mirties.

 

Orkų vergai

Orkų moterys stebi, kad vergai nepabėgtų, nes kitaip patys sunkiausi vergų dirbami darbai tektų joms pačioms. Orkai nevengia pasilinksminti su žmonių ar elfų moterimis vergėmis, kurios kartais pagimdo pajėgius išgyventi palikuonis.

Elfų moterys po tokio gimdymo paprastai miršta, kartais miršta dar iki gimdymo. Bendru atveju orkai nelaiko elfų vergovėje, nes šie yra laisvos dvasios, todėl sunkiai valdomi. Orkai nemėgsta elfų balsų ir jų dainų, elfų švaros ir magijos. Be to orkai turi įgimtą vidinę baimę elfams.

 

Ne Tolkino orkai. Orkų visuomenė

Gimimas, vaikystė ir auklėjimas 
(gyvenimas – geriausias auklėtojas, geresnis už jį tik vėzdas)

Orkų dauginimasis vyksta be ceremonijų, meilių ar kitokių švelnumų. Pagijai, užsitraukė gimdymo žaizdos (ar iš viso tokių nėra) - laikas pastoti vėl - marš į trasą. Bendruomeniniuose urvuose dauguma orkų turi privačius kampus, kuriuose ir atliekami dauginimosi reikalai. Jei orkas turi nuosavą urvą – jis gali tai daryti dažniau.

Dar yra specializuotų urvų. “Pieninė” - urvas, kuriame nėščios orkų moterys gimdo. Orkės gimdo nuo 2 iki 6 vaikų vienu gimdymu. Dažniausiai stipriausi kariai būna iš kuklesnių skaičiumi gimdymu, nors yra daugybė pavyzdžių, kai būtent šeštasis vaikas prilupa visus likusius. Kariūnės čia praleidžia tik savo trumpą vaikystę. Gimdyvės maitina tiek kūdikių kiek pajėgia. Orkai gimsta praregėję ir su iltiniais dantimis. Jiems reikia pieno tik keletą savaičių, vėliau jie valgo suaugusiųjų maistą. Kūdikiai mirę nuo bado ar ligų (tokių būna nuo 30 iki 50 procentų) sumaitinami stipresniems, kurie vėliau perkeliami į orkų “Duobę” auginimui.

Vaikų darželis orkų vadinamas “Duobe”. Čia vėlgi išlieka tik patys ištvermingiausi. Vaikams tenka tik maisto likučiai nuo karių stalo. Ir tai tik tiems kurie sugeba tuos likučius atkovoti iš kitų pretendentų. Mirę vaikai suvalgomi gyvųjų - šitaip jie tarnauja genčiai išmaitindami stipresnius vaikus.

Taip, galbūt jums, skaitytojai, tai šlykštu, bet atminkite, orkai blogą reputaciją užsitarnavo ne gerų darbų ar elgesio dėka. Orkai nesisupa medžiuose, nešoka ir nedainuoja linksmų dainų. Jie nelaksto po pievas ir nerenka gėlių. Jie gimsta, kovoja ir miršta.

Tik apie 25 procentai vaikų sulaukia dviejų metų amžiaus, kada jie turi pakankamai jėgų išsiropšti iš duobės. (Taip, jie visą savo vaikystę praleido tikrų tikriausioje duobėje, kovodami dėl maisto su bendraamžiais. Suaugusiems tik geriau – nereikia vaikų prižiūrėti ar baimintis kad šie pateks po automobilio/vežimo ratais).

Nuo tada jie yra mokomi įgūdžių, reikalingų išlikimui orkų gentyje. Jie išmoksta dirbti kasyklose, kovoti, ganyti kiaules. Išmoksta naudotis ginklais bei šarvais, kuriuos teks dėvėti visai suaugus. Taip pat čia jiems suteikiami vardai. Išsiropštusio vaiko vardu dažniausiai tampa vardas orko, mirusio ir įmesto į duobę prieš išsiropščiant mažyliui. Iki tol nėra prasmės duoti vardus vaikui, kuris turi tik ketvirtadalį šansų likti gyvas.

Jei orkiukas netyčia gimsta turėdamas individualybės jausmo užuomazgas – Duobė yra ta vieta, kuri padeda to jausmo atsikratyti. Viskas daroma genties labui - visos gėrybės stipriausiems. Jei silpnesniesiems tai nepatinka - jiems niekas netrukdo tapti stipresniais ir atsikovoti savo dalį. Jei ne - silpnesnieji miršta nepalikę savo palikuonių. Stipresnis gauna savo dalį mėsos, o silpnesnieji kovoja dėl stipresniojo nesuvalgytų likučių. Stipresnieji gauna savo moteris ir visa kitą ką sugeba paimti jėga ir kitų arba kaip kovos grobį. Rasė nežūva, nes ji sparčiai dauginasi. Iki subrendimo laikotarpio jie įsisavina, kad kiekvienas jų egzistuoja bendram labui. Tai priverčia išsiugdyti tam tikrą pareigos jausmą genčiai. Pusė orkų genčiai lojali todėl, kad kaip ir kitos rasės, susiranda draugų ir priešų. Kita pusė lojali todėl, kad esant pastoviam labiau civilizuotų rasių spaudimui, išlikimas priklauso nuo šio lojalumo.

 

Gyvenimas ir mirtis Orkų armijoje 
(Mėsa nebūtinai reiškia maistą)

Maždaug nuo 10-ies metų amžiaus dauguma orkų tampa kariais. Silpnesni ar ligoti vyrai augina vaikus, gano kiaules ir dirba kasyklose. Silpnesnės moterys tampa gimdymo mašinomis ir patarnautojomis.

Kariai miršta. Kaip ir viskas pas orkus – mirti paprasta – nukraujavai, praradai daug ar keletą svarbių kūno dalių, ir tu jau miręs. Daugelis orkų karių pradeda karjerą savo pirmojo dešimtmečio pabaigoje, ir dauguma jų nebesulaukia antrojo. Karas pasiglemžia daugiau orkų nei bet kurios kitos rasės atstovų.

Kovos, ligos, badas, vergų medžiotojai ir daugybė kitų faktorių trumpina vidutinį orkų amžių iki dvidešimties.

Jie tai žino ir garbingai pasitinka savo likimą. Jie turi mažai draugų arba neturi jų visai. Nauji kariai ateina, seni miršta. Jei jūs pažįstate kažką ilgiau nei šešis mėnesius – jūs pažįstate jį visą gyvenimą. Kiekviena kova priartina jus prie galo, kaskart jūs netenkate pusės savo pažįstamų. Mirtis yra jūsų gyvenimo dalis, ir finale jūs jau gulite kartu su visais “Duobėje” kur jūsų laukia išalkę mažyliai.

Drąsūs ir stiprūs kariai tampa arba įžymiais arba maistu.

Pasiligoję ar sužeisti orkai paliekami ten kur jie nukrenta (Sulaužyti kaulai) arba išjuokiami tol kol pasveiksta (Kirstinės žaizdos, nesunkios ligos ir pan.). Jei tau pavyko išgyventi – esi vertas didesnės pagarbos. Jei žuvai – jau kitą rytą tavęs niekas nebeprisimins. Orkai didžiuojasi savo kovų randais, rodančiais jų sugebėjimą išgyventi. Orkai patys sau nedaro randų – galbūt jie pagautų kitus, bet savęs neapgausi.

 

Laidotuvės 
(jei tavo draugą laidoja, nežiopsok, nes palaidos ir tave už tą patį)

Mirtis yra orkams įprastas reiškinys. Niekas dėl to neverkia ir nerengia laidojimo ceremonijų. Kitiems pakanka to kad mirė ne jie. Kartais atrodo kad orkų visuomenė prieštarauja pati sau – gentis yra viskas, individas yra niekas. Todėl nesvarbu kad keletas orkų mirė. Orkai nuo mažens mokomi būti blogais, žiauriais ir chaotiškais, kas liečia dauginimasį.

Kokios laidotuvės? Kai stipruolis turintis nuosavą urvą miršta, keletą dienų vyksta nuožmios grumtynės tarp pretendentų į jo nuosavybę. Moterys lieka urve kartu su naujuoju šeimininku – joms čia vis tiek geriau nei bendruomeniniame urve. Neretai privataus urvo moteris sieja draugystė. Jei vyras turi urvą su dviem arba trim moterimis, viena jų prižiūri ir gimdo vaikus, o kitos dirba ūkyje. Vyras siekia kito urvo kuriame jis pradeda sekančią savo kraujo liniją. Tik stipriausias gali taip daryti, nes kiekvienas naujas urvas reiškia naujas papildomas burnas išmaitinti. Tačiau amžiaus gale jis turi daugybę nuo gimimo paklusnių orkų savo šeimoje. Galų gale tokia progresija suskaldo gentį į kelias atskiras gentis. Atskilusi dalis gauna jos pradininko vardą ir toliau auga savarankiškai. Pradininkui mirus daugybė jaunimo laukia jo vietos, tačiau retai jie būna pakankamai stiprūs, kad kovotų dėl urvų patys – todėl apjungia savo pastangas ir gentis auga toliau.

 

Padėtis visuomenėje 
(kieno rankos tvirtesnės – tas gudresnis)

Padėtis visuomenėje priklauso nuo asmeninio urvo dydžio, amžiaus (vyresni orkai būna stipresni, tad “vis dar nenužudyti”), priklausomų moterų kiekio, bei auginamų kiaulių ar karvių bandos dydžio. Tad orkai visada grumiasi tarpusavyje siekdami užmušti stipriausią orką ir pasigrobti jo nuosavybę. Moterys taip pat tai daro, bet jos retai skaldo grupę į atskiras gentis. Tačiau jos gali perimti atskilusios grupės valdymą. Visa politika susiveda į apsijungimą su vienais siekiant nugalėti kitus.

Urvai yra asmeniniai ir bendruomeniniai. Dauguma urvų yra didžiuliai ir orkai neretai paskelbia vieną jų kampą ar alką asmenine nuosavybe. Stipresnieji gali priglausti kokį urvą sau ir prilupti visus pretendentus į bet kokią šio urvo dalį. Urvas priklauso orkui kol šis gali jį išlaikyti jėga, todėl senesni orkai arba miršta grumtynėse dėl urvo arba persikrausto į bendruomeninį urvą ir miršta kautynėse. Kai kurie orkai sugeba įgyti lojalių orkų iš naujokų atėjusių į urvą. Vėliau jaunesnis vyras perima valdžią ir paskelbia urvą savo nuosavybe, tačiau senolis pasilieka ir išlaiko pagarbą kurią sugebėjo užsitarnauti.

Kaip ir daugelio gyvūnų bendruomenėse, orkų vadai nėra renkami ar paveldėtojai. Jie patys išsikovoja teisę būti vadais. Orkas valdo gentį todėl kad jis nugalėjo buvusį jos vadą ir iki šiol niekas nesugebėjo nugalėti jo paties. Lygiai tokiu pat būdu genčiai gali vadovauti ir moteris.

Moterys bendru atveju yra lygiateisės vyrams. Tačiau vyrai auga tvirtesni ir stipresni, todėl jie dažniausiai užima vadovaujančias pozicijas. Bet tai nėra lyčių klausimas. Jei tu stipresnė už savo vadą – sumušk jį ir tada nurodinėk jam, ką jis turi daryti. Lytis apsprendžia tik smūgio į tarpukojį efektyvumą.

Žodis (ir supratimas) ‘vedybos’ neegzistuoja orkų kalboje. Vyrui moteris priklauso tol, kol jis sugeba nugalėti visus norinčius ją paveržti ir tol kol jis sugeba ją prilupti taip kad klausytų. Vyras gali turėti tiek moterų kiek sugeba išlaikyti. Moteris pakankamai stipri išmalti daugeliui vyrų snukius, turi daugiau nei vieną vyrą ir be abejo savo nuosavą urvą.

Yra trys orkų moterų kastos. Kariūnės - įrodžiusios savo kovinius sugebėjimus (ir yra lygiateisės su vyrais visose srityse, įskaitant vadovavimą), Gimdyvės - moterys nesugebančios kovoti, tačiau puikiai sugebančios gimdyti, ūkininkės - moterys dirbančios namų ūkyje ir auginančios kiaules. Kastos neturi pavadinimų - Kariūnės yra Kariai ir lytis čia neturi reikšmės. Moterys yra Orkai, ir tik gimdyvės dar kartais vadinamos žodžiu verčiamu kaip "Karvės".

Vyrai skirstomi panašiai. Skirtumas tas kad nuo pat gimimo tikimasi, kad jie taps kariais. Kai kurie, deja, būna pakankamai stiprūs kad išgyventų, tačiau per silpni kautynėms - tokie visą gyvenimą gano kiaules arba dirba kasyklose. Ir vėl gi, kariai neturi jokiu titulų - karys yra karys, Orkas yra Orkas. Tai ne pagarbos, o vietos bendruomenėje klausimas. Kariai tik savo jėgos dėka turi daugiau urvų, moterų ir nurodinėja silpnesniems orkams.

 

Orkų Kalba 
(protų darbas bendravimo prasme)

Orkų kalba atspindi jų kultūrą. Tai paprasta, bet pakankamai patogi kalba. Protingesnės rasės lengvai pasimeta bandydamos ją pramokti, tuo tarpu mažiau protingos greitai įvaldo šios kalbos įgūdžius.

Pirma čia nėra linksnių. Daiktavardžiams naudojami vardininkai, asmenvardžiams kilmininkai. Veiksmažodžiai vartojami einamuoju laiku. Pavyzdžiui. "Mano nemėgsta tavo" (Aš tavęs nemėgstu), "Mano kirvis tavo negyvas" (Tu žūsi nuo mano kirvio). Tokios paprastos kalbos grožis išgaunamas naudojant fizinius judesius, mimikas, ir net natūralius organizmo procesus. Pavyzdžiui vienas orkas sako kitam "Mano ima tavo karvė" (Aš atimsiu iš tavęs moterį). Antrasis orkas nusiperdžia ir visiems viskas aišku (Tik pabandyk ir aš paleisiu tavo žarnas). Arba, papuotavęs orkas garsiai atsirūgsta (Ačiū, žmonele, kaip skaniai tu šiandien pagaminai, aš tave labai myliu). Gestų kalbos pavyzdys: Vienas orkas klausia kito "Mano ieško ėdalas". Kitas orkas mosteli ranka. Priklausomai nuo mostelėjimo tai gali būti "ten ėdalas", "nežinau kur ėdalas", "atstok nuo manęs", "turiu svarbesnių reikalų nei tavo ėdalas" ir t.t.

Svarbiausias orkų kalbos privalumas - mažas žodžių kiekis. Jokių sinonimų, jokių mažybinių žodžių ir pagražinimų, jokių niuansų. Jei orkas pasakė "šuo" tai gali būti šuo, vilkas, šakalas, hiena, lapė ir pan. nepriklausomai nuo lyties (ir rasės jei kalba eina apie nežmonių rasę panašia į šunis - gnoliai). Orkas pasakė katė - tai gali būti katinas, kačiažmogis, lūšis, tigras, pantera, gepardas, liūtas ir pan. Jei orkas pasakė "žolė" tai įvardinti visus galimus variantus praktiškai neįmanoma. Neretai orkai neturi žodžio, kad pavadinti kažką. Tam jie naudoja žodį "šit" (tai, šitas, anas, kitas). Epitetai orkų kalboje apibūdinami dydžiu. Jei orkas sako merginai "Tavo didelis snukis", jis nori pasakyti "Kokia tu graži". Dar naudojamas epitetas "geras". Pavyzdžiui "Mano karve didelis snukis geras skuduras" reiškia Mano mylimoji nuostabaus grožio ir puikiai apsirengusi. Kaip orkai nusako didelį objektą jei tą žodį naudoja kitiems tikslams? Ogi išskečia rankas ir sako "oooo…".

Kokia mėsa? Orkai vadina mėsa bet kokį gyvą sutvėrimą kuriam nežino pavadinimo (arba vardo protingos rasės atveju). Arklys, žmogus, paukštis - visa tai yra mėsa.

Galų gale jums bus viskas aišku kai orkas rodys pirštu į mėsą, puodą, ugnį ir tave ir penkis kartus pakartos žodį "šit". Tai reiškia "Iškepk mėsą, išvirk sriubą, jei to nedarysi išvirsiu tave patį".

Orkai yra dideli keikūnai. Pusę jų žodyno sudaro įžeidžiantys, žeminantys ar kitokie riebūs žodeliai. Įžeidinėdami kitus jie nori parodyti kad yra už juos viršesni. Epitetas "bloga karvė" yra vienas riebesnių įžeidimų bet kokiam vyrui ką galima išversti kaip "pienburnis", "papūnis", "boba" ir pan.

 

Orkų mąstymas
(Neišeina perlipti sienos – dirbk galva. Keletas smūgių ir neatlaikys… siena arba galva)

Dauguma kaimyninių rasių nepagrįstai mano, jog orkai yra kvaili, o jų gudrybės ne ką telenkia vilkų gaujos taktiką. Tikroji orkų mastymo problemos priežastis yra minčių lėtumas. Greitai besikeičiančioje aplinkoje orkai negali pakeisti savo mąstysenos, nes paprasčiausiai nespėja. Todėl jie labiau linkę veikti nei galvoti, nes mąstymas tiesiog neatneš jokios naudos. Orkų gentyse prigijęs žmonių posakis: “gaidys galvojo, kol į puodą pateko”.

Ramesnėje situacijoje orkai taip pat nelinkę mastyti – kam būtų įdomu valandą sėdėti parėmus galvą ir galvoti ties problema, jei po to reikės dar valandą galvoti, kad prisiminti, kas ten per problema buvo, dėl kurios reikėjo “galvą laužyti”. O dar po valandos tokio mąstymo vienu kirvio smūgiu išspręsti iškilusią problemą (arba mirti pačiam). Galų gale mąstymo procesas ilgai neduodantis rezultatų orkus ir visas kitas rases veikia vienodai – jiems skauda galvą.

Tačiau yra ir orkų mąstytojų. Žmogaus supratimu tai orkų visuomenės vunderkindai. Tokie tampa šamanais arba nuotykių ieškotojais – herojais, jei iki tol nėra užmušami ir suvalgomi nepatenkintų gentainių.

Jų mąstymas yra unikalus, tačiau vis tiek neprilygsta daugelio protingų rasių vidurkiui. Kitame puslapyje pateiksime tokio mąstytojo traktatą.

 

Vadovėlis orkui

Kaip paturėti elfę

Tarkim tu ilgai eini žygio metu ir tau užsinori bobos. O po ranka tik belaisvė elfė. Nieko kito nelieka kaip bandyti ją “padaryti”. Tu žinoma kuo daugiau apsiginkluoji, kad kuo kiečiau atrodytum, prieini prie jos ir žiūrėdamas godžiomis akimis sakai "Kaip yra?", o tau per smakrą varva seilės. Tai žinok taip nedaryk, bo elfė tikrai nesusigundys - ji greičiausiai išsigąs, nes galvos, kad tu nori ją suvalgyti. Juk kai tu alkanas žiūri į maistą ir nori jį suvalgyti - lygiai taip pat atrodai. Žinoma būna ir karingų elfių, prie tokių eik dvigubai daugiau apsiginklavęs nei įprastai. Bet mes dabar kalbėsime ne apie tokias elfes.

Pradėkim nuo to, kad paaiškinsiu tau, kokių vyrų nori tos elfės. Išvardinsiu tik tris savybes nes daugiau nemoku skaičiuoti, tik nesakyk, kad tu daugiau moki.

Vienžo taip: 
1. Elfės mėgsta gražius vyrus. 
2. Elfės mėgsta švarius ir maloniai kvepiančius vyrus. 
3. Elfes mėgsta švelnius ir romantiškus vyrus.

O dabar iš eilės:

1. Tu esi labai gražus vyras, nes gražus vyras tai stiprus ir raumeningas vyras. Tačiau to elfėms, skirtingai nuo kitu bobų, neužtenka. Jos mėgsta gėles ir, kad vyrai būtų jomis apsikaišę. Aš žinau, kad tu nemėgsti gėlių, bet tu juk bobos nori ar ne? Tai va, tęsiam toliau. Elfų vyrai susipina gėlių vainikus ir įsisega juos į plaukus. Nežinau, kaip jiems tie vainikai nenukrenta, bet man asmeniškai nepavyko net nupinti to vainiko, jau nekalbant apie tai, kad gėlės laikytųsi plaukuose. Tačiau orkai nėra kvaili kaip juos bando pavaizduoti elfai. Taigi aš truputį (pastaba: kelias paras) pagalvojęs iš karto radau išeitį - reikia prisiskinti varnalėšos ar kitokiu kibių augalų vaisių ir prismaigstyti juos gėlėmis, tada įdedi juos sau į plaukus kur jie ir pasilieka, bei, kad ir kaip kratytum galva - neiškrenta.

2. Tu tikriausiai nesiprausei daugiau nei pusę metų. Žinok, aš irgi. Tačiau elfėms tai nepatinka. Nes, atseit, nuo tavęs smirda. Aš suprantu, kad tu sau nesmirdi. Bet bobų nesuprasi. Tam, kad joms patiktum, turėtum prisipilti pilną puodą, prieš tai ji iššveitęs, vandens ir išsimaudyti išsitrynus šlykščiu muilu - feeeeeeeee. Aš suprantu tave - aš irgi niekada gyvenime nešveičiau puodo. Todėl trumpai (pastaba: kokią parą) pagalvojęs atradau genialų prausimosi būdą. Susiradęs gausiai maurais apaugusią pelkę įšokau į ją ir tol murkdžiausi po maurus kol visos žuvys iškilo į paviršių aukštyn pilvais. Kai išlipau tai kvepėjau maurais. O tai yra žolė, beveik kaip pievų žolės, kurios labai patinka elfėms. Taip padaręs tu esi ir išsimaudęs ir gerai kvepi ir turi dovanų elfei - bobos mėgsta dovanas. Kaip tai ka? Žuvis kur pilvai išvirtę - susirink jas ir nunešk elfei, nes ji greičiausiai alkana. Kaip tai elfė nevalgo žuvies? Tu tikriausiai pamiršai ištraukti savo autus iš jos burnos prieš vaišindamas žuvimi. Nu va, valgo - jai patinka. Kaip tai akys jos pilnos baimės? Tai tu nesijaudink, ji bijo, jog tu ja pasinaudosi ir paliksi. Bet tu juk žinai, kad jos nepaliksi. Jau rytoj ją suvalgysi ir visada nešiosiesi savo pilve.

3. Taip, taip... žinau, kad švelnesnio vyro už tave pasaulyje nėra, išskyrus mane, žinoma. Tačiau elfės švelnumą supranta kitaip. Visų pirma nusiimk savo metalinius šarvus, nes jie labai sunkūs ir labai girgžda, bo surūdiję. Nuo ko surūdijo? Taigi tu su jais lipai į pelkę maudytis. Dabar nusiimk ir metalu sutvirtintus odinius šarvus. Klausi kam to reikia? Suprask - elfės nors ir mėgsta patikimas apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, na bet juk ne tiek patikimas. Antras dalykas yra tai, kad metalas yra šaltas ir aštrus - elfė susižeis, dar infekciją pagaus. Juk elfės ne tokios atsparios infekcijoms negu tu. Negi nori valgyti infekuotą elfę? Na va - dabar gali ja “padaryti”. Kaip tai nesigauna? Tu tikriausiai pamiršai atrišti jos kojas. Dabar jau gaunasi? Bet elfė nepatenkinta? A kodėl ji turi būti patenkinta - tu jai romantikos nedavei. Baik ja mušti!!! Jai tai visai ne romantika. Tu jai turi šnekėti visokias nesąmones ir geriausia elfu kalboje. Naudok šitokį žodį "liu bofff". Ir neskalyk kaip šuo - "woff woff", nes tu ne šuo, o orkas. Pasistenk gražiai pasakyti "lyu-boo-ffi". Nu va.

Ir kaip? Tai elfei vis tiek nepatinka? Tai vadinasi tu neįvykdei kitų punktų, kurių as neišvardinau, nes nemoku skaičiuoti daugiau nei 3. Tu geriau pats pagalvok ką daryti. O jei elfė trukdo tau galvoti - vėl užkimšk jai burną autu - tegul žino savo vietą.

 

Ne visi orkai vienodi

Kitos genties orkai

Orkai yra stipri ištverminga rasė. Tačiau jų intelektas nėra stipriausia jų savybė. Orkų išorė simpatijų nekelia. Rengiasi jie žvėrių kailiais, neretai knibždančiais visokiu parazitų. Nesirūpina asmenine švara ir higiena. Nepasižymi mandagumu ar taktu. Verčiasi daugiausiai medžiokle.

Orkai visada stengiasi vadovautis instinktais, kurie, žinoma, yra kur kas stipresni už jų intelektą. Kaip ir daugumai gyvūnų, taip ir orkams svarbiausias yra išlikimo instinktas. Todėl kritinėje situacijoje, orkas stengsis gelbėtis pats. Didelė orkų ištvermė ir orientacija laukinėje gamtoje leidžia jiems greitai pasprukti nuo labiau civilizuotų persekiotojų, jei šie nesurengė specialios pasalos ar nesinaudoja specialiu transportu. Grėsmės grupei ar jo asmeniui atveju orkas stengsis ją pašalinti, o esant galimybei daugintis pasistengs ja pasinaudoti.

Svarbiausias orko gyvenimo tikslas yra gerai paėsti. "Gerai paėsti" - reiškia prikimšti pilvą bet kokia valgoma substancija. Tam orkai skiria liūto dalį savo pastangų. Tačiau, orkas tikrai nesikels per upę nemokamos sriubos, jei jis ir šiame krante gali prisirinkti pakankamai kirmėlių. Labiausiai mėgstamos yra kirmėlės iš supuvusios mėsos, tačiau nevengia orkai ir riebių mėšle gyvenančių kirmėlių. Nesant nei tų nei anų orkai minta sliekais. Sliekai yra geras maistas, tačiau, skirtingai nuo kirmėlių, jį reikia išsikasti. Galų gale pasibaigus net ir tokiam maistui, orkai rengiasi į medžioklę. Jei užpulti netoliese esantį kitą bet kokios gyventojų rasės kaimelį yra lengviau nei medžioti - orkai traukia ten.

Orkų intelektas nė kiek nenusileidžia Primatų intelektui, o pranokdami jėga orkai galėtų tapti gamtos valdovais. Tačiau taip nenutinka dėl tingumo. Orkui tingumas negali būti progreso variklis, jam tai dar vienas natūralus refleksas. Tingumo dėka orkai tampa herojais - jie didvyriškai kaunasi žūčiai pasmerktoje tvirtovėje priešų apsuptyje ne dėl idėjos ar kilnaus tikslo, o dėl to kad jis tingi kažkur bėgti sočiai prisiėdęs.

Orkai kaip ir primatai gali vadovautis logika ar net primityvia taktika, tačiau jų logika niekada nebūna abstrakti - visada konkreti. Bet kokie logiški paaiškinimai atsimuša į tvirtą orkų intelektą, kai kalba eina apie išgyvenimą. Geriausias argumentas ginčuose yra fizinė jėga. Kovos nugalėtojas taip pat tampa ir filosofinio ginčo nugalėtoju, nes dažniausiai nebelieka oponento (morališkai arba fiziškai).

Orkai laikosi griežtos hierarchinės socialinės struktūros - kas stipresnis tas svarbesnis.

Vado rinkimo principai - kas kietesnis tas ir vadas. "Kietumas" yra svarbiausias veiksnys orkui siekiant aukštesnio karjeros laiptelio. Tai nėra vienos savybės kaip, pavyzdžiui, jėga ar drąsa, išraiška. Tai šių, būdingų visiems orkams, savybių visuma ir sugebėjimas jomis naudotis. Orkas stengiasi būti pačiu kiečiausiu nors vienoje srityje, kad ir pačioje menkiausioje, pavyzdžiui, toliausiai spjaudantis arba turintis didžiausią šalmą (ir sugebantis išlaikyti jį ant galvos, bet už tai nebijantis, kad jam bemiegant kas nors barkštelės buože per galvą). Orkas ne tik puoselėja ir nuolat ugdo savo geriausią sugebėjimą, bet ir nuolatos juo giriasi. Pavyzdžiui orkas dalyvavęs daugiausia kovų, nesikuklina girtis ir savo neįtikėtinai puikiu sugebėjimu laiku ir mikliai sprukti iš kovos lauko.

Taip, paprastai orkai nepasižymi drąsa. Drąsa ir "kietumas" skirtingos sąvokos. Tačiau orkų drąsa yra tiesiogiai proporcinga jų kiekybinei persvarai. Orkai kartais puola ir įveikia galingus karius tik todėl kad jų yra daugiau. Tas pats orkas, kautynėse nukovęs tuziną karių įveikęs, sutikęs tuos karius vienas miške kuo greičiau spruktų, nes jų dvigubai daugiau.

Turtai ir garbė negali būti orkų kovos motyvacijos. Pagrindinė motyvacija yra maistas ir tingėjimas. Orkai nepuls net pačio mažiausio kaimelio jei jie turi pakankamai maisto. Nes jie tingi ir niekina bet kokį darbštuolį. Apskritai orkai niekina bet ką ko jie nesupranta.

Orkai pasižymi ir patiklumu bei naivumu. Pasakius orkui "Eik ten, ten maistas", jis daug negalvojęs patrauks į tą pusę, tačiau pamatęs kad yra apgautas - maistu pavers patį apgaviką. Be abejo orkų armijos taip paprastai neapgausi - ten negali būti maisto pakankamai visai armijai. Taip pat orkai ir nemeluoja, jei orkas sako, kad neėmė jūsų maisto, tai ir reiškia, kad jis jo neėmė - o kad jis suėdė jį tiesiai nuo žemės neliesdamas rankomis - tai jau kitas reikalas.

Orkai neturi aiškios religijos, bet lenkiasi bet kam keliančiam grėsmę, kurios jie negali pašalinti. Pavyzdžiui žaibas ar panašūs gamtos reiškiniai. Orkų šamanas yra ne tiek ritualų vykdytojas, kiek visokių gamtos ir ne gamtos reiškinių aiškintojas. Šamanas neretai vienintelis turi medicininių įgūdžių, tačiau ne rimtesnių nei Pirmoji Pagalba.

Vaiku auklėjimas pas orkus pasižymi dažnu vaiko mušimu. Kuo daugiau vaikas turi randų, gumbų nuo smūgių pagaliu per galvą tuo labiau laikoma, kad jis yra geriau auklėjamas. Orkams labai patinka žmonių priežodis "Lenk medį kol jaunas".

Orkai yra nepastovaus charakterio ir labai blogų manierų. Jie paprastai daro tai ką nori, net jei aplinkiniams tai nepatinka. O jei kam nepatinka - tam į snukį. Mėgstamas orko posakis "Aš pats kiečiausias, kodėl, o todėl kad taip pasakiau". Stipriausiam atitenka geriausias kąsnis, o jei grobio nedaug - stipriausiam atitenka viskas.

Jeigu kuris orkas patampa per daug protingas, tai siutina kitus orkus. Toks orkas tampa šamanu, jei šamano kaimelyje nebėra arba jis senas ir nori perduoti savo žinias kitam. Tačiau paprastai taip nebūna ir gudruolis rizikuoja pakliūti į puodą, nes kažkam atsitikus jis bus dėl visko kaltas nes jis gudriai galvojo. Nesvarbu, kad galvojo ne apie tai, vien pats gudraus galvojimo faktas jau yra blogybė. Paprastas orkas gali skaičiuoti iki 3, o genialus šamanas net iki 100.

 

Santykiai su elfais

Orkai elfus niekina, kaip ir viską, ko nesupranta. Ypač didelę paniką kelia magija, kuria pasižymi didžioji dauguma elfų. Paprastai orkai stengiasi elfus nužudyti ir suvalgyti, nes mano, jog suvalgę savo priešus taps stipresni ir perims priešų jėgas. Tačiau tikroji priežastis dažniausiai pasiriboja tuo kad elfai yra kur kas skanesni nei mėšlyno kirmėlės.

Neretai elfai nesutinka atiduoti savo švelnios mėsytės be pasipriešinimo. Taip pat neretai šis pasipriešinimas būna orkams neįkandamas, todėl tenka su elfais bendrauti ne tik ginklų pagalba.

Orkai su elfais bendrauja derybų ar atsitiktiniais atvejais. Pavyzdžiui, elfai paėmė į nelaisvę prisirijusį, atsigulusį ir tingintį keltis kad pabėgtų orką; arba orkai paėmė elfą į nelaisvę ir netyčia pamiršo užkimšti jo burną skuduru, kad tasai nekalbėtų, nes nuo protingų elfų kalbų orkams skauda galva. Labiau ji skauda tik nuo elfų dainų. Jei elfas dainuoja tai orkui aišku iš karto nes jam visiškai neaišku apie ką jis dainuoja. Elfų dainos orkams panašios į garsus kuriuos skleidžia orkų šamanas prisirijęs grybų (haliucinogeninių ar psichotropinių). Skirtumas tas, kad šamanui taip daryti greitai atšoka fantazija, o elfas gali leisti panašius garsus tiek laiko kiek tik nori (ir neužkimsta, gyvatės). Orkai supranta, kad elfui dainavimas yra toks pat natūralus veiksmas kaip orkui dantų krapštymas po sotaus ėdesio. Tačiau vis tiek tų dainų nepakenčia dėl minėto galvos skausmo.

Tokiais atsitiktiniais bendravimo atvejais orkai nesiginčija su elfais ir nebando suprasti ką jiems sako, nes nuo mažens yra išmokyti, kad elfai visada stengiasi orkus apgauti ar jais pasinaudoti. Be to dažniausiai orkai nesupranta nieko apie ką kalba elfas, todėl ir nebando suprasti, nes jei pabandytų ir nesuprastų tai supyktų, o supykus blogėja virškinimas.

Pagautas orkas, ypač jei jam užtenka drąsos, porina apie tai kaip jį mušė vaikystėje metaliniu vėzdu per galvą, vertė ėsti grybus ir elfus, kad jis yra geras ir jį reikia paleisti. Tada paprastai elfų širdis suminkštėja ir jie pradeda dainuoti savo dainas, išmaudo orką vonioje su muilu ir pakvėpina aromatais, vietoje parazitais knibždančių kailių duoda lininius rūbus, duoda į rankas kažkokius pagaliukus vadinamus "valgymo įrankiais" ir neleidžia paėsti kaip įprasta. Galų gale paleidžia ir net duoda pinigų. Bet priminsiu - tokį elgesį gali ištverti toli gražu ne kiekvienas orkas. Po tokių dalykų orkai grįžta psichiškai traumuoti ir neretai žūna dėl traumos pasėkoje atsiradusio neatsargumo.

Orkai nesileidžia į kalbas su belaisviu elfu dėl savo įgimto naivumo - mat elfas juos greitai apsuks paprastą orką aplink pirštą ir orkai ne tik paleis jį, bet dar pasakys kur laiko kitus belaisvius (vietą duobės užverstos rastais).

Trumpiau tariant nekalbėkit orkai su elfais - jus apvogs, apmulkins ir smegenis išdulkins. Galų gale patys virsite tokiais pat išsigimėliais kaip elfai, o ką su tokiais mes darome jūs jau žinote.

 

Orkų karyba

Orkai susirenka kuo didesne minia ir padrikai traukia priešo link. Net jei reikia nukauti 10 elfų - orkų susirenka visi 200 karių. Neina tik tie orkai, kurie tiek prisiriję, jog ne tai kad paeiti, bet ir apsiversti ant kito šono nebesugeba. Bet kuri kita priežastis laikoma dezertyravimu už kurią taikoma vienintelė bausmė - į puodą košei. Tai vienintelis būdas priversti bailius orkus eiti kariauti. Vienok, kai orkų susirenka didelė minia, jie jaučiasi esą drąsūs ir mano, kad visi jų bijo. Minioje jie sugeba nugalėti savo natūralų bailumą ir nebėgti pamačius pirmuosius priešų karius. Orkai prieš puldami gąsdina priešus pustydami savo kailius ar miegmaišius. Neretai šitoks elgesys priverčia elfus atsitraukti. Nors orkai mano, jog priešams įvarė baimės, bet elfai traukiasi tik dėl nepakenčiamos smarvės ir didžiulio būrio išbaidytų iš miegmaišių parazitų.

Jei orkai pajunta, jog mūšyje jiems darosi riesta - tai beveik sutartinai pradeda sprukti. Jokiu būdu tai negalima pavadinti panika, nes sprukimas yra natūralus orkų refleksas - pasijutę stipresniais jie vėl sugrįš kaip niekur nieko.

Orkai mėgsta kirvius, vėzdus ir kuokas. Būna kad naudojasi ir kardais atimtais iš priešų, bet patys niekada tokių ginklų negamina. (nes kardai yra balansuoti ginklai, o balansavimas reikalauja mąstymo, nuo kurio galvą skaudą). Trumpi lankai irgi mėgiami orkų, nes galima nukauti priešą net nepriėjus prie jo. Ilgų nemėgsta, nes jie nepatogūs nešiojimuisi ypač kai reikia sprukti. Akmenuotose vietovėse orku minia gali "užpilti" priešininkus akmenimis. Arbaletais ir kitais gudriais karybos prietaisais orkai nesinaudoja.

Orkai paprastai nedėvi sunkesnių šarvų nei odiniai. Tai visų pirma sunku ir trukdo greitai bėgti. Po to pro tokius šarvus labai sunku pasikasyti. Dar, šie šarvai orkui primena puodą, o orkas jokiu būdu savo noru nelįs į puodą. Orkai mano, kad elfai dėvi metalinius šarvus nes pasąmonėje supranta jog yra ėdalas, kurio vieta yra puode, žinoma.

Orkų tvirtovės paprastai surenčiamos valandos ar dviejų bėgyje, todėl stipresnis orkas gali išversti tokios tvirtovės sieną vienu spyriu, o šoklesnis tiesiog peršokti. O perlipti ją bet kas sugeba.

 

Orkų kultūra, papročiai ir tradicijos

Pasisveikinimas

Kai daugumos žmonių ir nežmonių rasių atstovai sveikinasi vienas su kitu, atlieka kažkokį trumpą ritualą, pavyzdžiui, paspaudžia vienas kitam ranką. Orkų pasisveikinimo būdas yra dar viena galimybė pademonstruoti savo jėgą. Kada du lygiaverčiai orkai susitinka, pasisveikindami jie smūgiuoja vienas kitam į pilvą, jei susitinka akis į akį, arba spiria į užpakalį, jei kuris nors prieina iš nugaros. Kuo stipresnis smūgis ar spyris – tuo geriau. Gavęs smūgį ar spyrį orkas turi kuo mikliau atsipeikėti. Jei po smūgio orkas nukrenta ar dejuoja iš skausmo, tai tampa aišku, kad jis greičiausiai nėra lygiavertis smūgiavusiam. Ir, jei jis nesugeba atsakyti tokius pat efektus sukeliančiu smūgiu, vadinasi jis iš tikro nėra lygiavertis. Tokio pasisveikinimo pasėkoje keletas orkų buvo labai rimtai sužaloti ir mirė. Tačiau šis pasisveikinimas sąlygojo ir keletą pačių tvirčiausių orkų genčių sąjungų per visą istoriją.

Toks pasisveikinimas leidžia nenaudojant ginklų išsiaiškinti, kuris orkų stipresnis. Kai kada orkai po smūgio neskuba atsipeikėti tuo rodydami pagarbą pasisveikinusiajam. Atitinkamai kartais pirmasis orkas smūgiuoja ne visa jėga, išreikšdamas pagarbą antrajam (silpno smūgio į pilvą pasisveikinimo ritualai kartais sutinkami ir tarp žmonių). Ritualas yra pakankamai sudėtingas, todėl tik orkai gali jį iš tikro suprasti ir įvertinti.

 

Orkų aplinkos tvarkymo diena

Ši šventė nėra reguliari. Jos dažnumą nustato šamanas. Neretai orkai patys ateina pas šamaną su prašymu paskelbti šią šventę, nes kitaip jie tingi tvarkyti aplinką. Kaip ir dauguma orkų švenčių, ji suderinama su šauniausių orkų varžybomis.

Aplink visą kaimelį orkai užkuria laužus, kuriuos, kad neužgestų, saugo jauni orkai. Taip pat jie saugo praėjimus tarp laužų, badydami deglais bet ką norintį pasprukti. Vėliau suprasite kam to reikia. Tuomet orkų piemenys atveda iš aptvaro purvinus paršus. Pagal komandą paršai paleidžiami ir gerai apspardomi. Jie žviegdami pasileidžia per kaimelį. Netrukus duodamas ženklas šauniųjų orkų varžybų dalyviams. Gauja įmitusių orkų kriokdama puola paskui paršus ir juos gaudo. Pagavęs paršą orkas ji atneša arbitrams ir šie pažymi, kad paršas pagautas tokio tai orko. Varžybų dalyviams negalima turėti ginklų, todėl paršai dažniausiai po šio pagavimo išlieka gyvi. Kai kurie jų vėl paleidžiami, jei orkas neišsukinėjo pastarajam kojų. Šauniausiu orku skelbiamas tas, kuris sugauna daugiausia paršų. Varžybos baigiasi kada nebelieka paršų, dar sugebančių greitai bėgioti. Į varžybų pabaigą paršų gaudymas darosi panašus į amerikietiško futbolo varžybas (kai kas mano, kad amerikietiško futbolo kilmė ir yra ši orkų šventė). Kadangi paršų mažai, pagavęs paršą orkas pradedamas gaudyti kitų orkų. O vartų linija yra teisėjų buvimo vieta. Po varžybų daugybė orkų būna apkandžioti, su pamuštomis akimis bei išnarintomis galūnėmis. Sulaužyti kaulai taip pat nėra išimtis.

Paršai ir orkai negali išbėgti iš kaimelio, nes būtų nusvilinti deglais. Esmė ta, kad pagavęs paršą orkas gali užmiršti varžybas ir bandyti su juo pasišalinti iš kaimelio. Deja, bet keletas jaunų bet tvirtų orkų su deglais tą norą išlupa lauk.

Po varžybų orkų kaimelis atrodo lyg būtų nusiaubtas stichijos. Būtent šis vaizdas ir kelia orkams estetinį pasigėrėjimą. Taip jie supranta tvarkingą aplinką.

Ženklu naujai aplinkos tvarkymo šventei būna pakankamai atsigavusi augmenija. Ypač gėlės. Gėlės simbolizuoja grožį, kurio orkai nesupranta. Ko orkai nesupranta to jie nekenčia, o viską ko nekenčia stengiasi pašalinti kuo efektyvesniu, daug darbo nereikalaujančiu būdu. Nenuostabu kad per šventę sutrypiamos visos gėlės, o po jos keturmečiai orkiukai nurauna bet kurias per stebuklą išlikusias gėlytes. Jei kitą dieną orkas pastebės bent vieną gėlytę - mažųjų laukią gera "pirtis".

Iš karto po šauniausio orko paskelbimo, nugalėtojas išsirenka iš nukankintų paršų patį riebiausią ir visų akivaizdoje perpjauna šiam gerklę. Po to jis pakelia dar konvulsijų tebetraukomą gyvulį ir geria iš gerklės trykštantį kraują.

Tada orkai riaumodami puola likusius paršus ir prasideda puota, kurios savo noru atsisakytų stebėti bet kuris žmogus.

Jei piemenys iki šventės pradžios neužaugino pakankamai paršų - jie patys yra aprengiami paršų oda ir paleidžiami vietoje gyvulių....

 

Orkų garbė

Tu esi orkas. Tavęs nekenčia elfai, tavęs nekenčia žmonės, tavęs nekenčia visos kitos rasės. Tavęs nekenčia orkai ir svetimos ir tavo genties. Tavęs nekenčia broliai, jei tu jų turi. Dievas, jei jis yra, tavęs irgi nekenčia. Tavęs nekenčia visi. Tu irgi jų nekenti. Todėl tu sieki priversti juos tave gerbti. Jei tau teko bendrauti su kitų rasių atstovais, tai tikriausiai iš karto pastebėjai jog pagarba tau atsiranda ne tada, kai padarai ką nors gero ar pasakai ką nors protingo, o tada kada visiems išmali snukį. Kuo labiau tavęs bijo - tuo labiau gerbia. Todėl pagarbą užsitarnauti nėra sunku jei tu esi labai stiprus orkas, o juk tu toks ir esi.

Tai daroma labai paprastai. Tu lyg netyčia eidamas pro šalį užmini tave dar nepakankamai gerbiančiam orkui ant kojos ir kaip niekur nieko žygiuoji toliau. Užsimezga toks pokalbis:

Jis sako: "Ei tu, tu užmynei mon ont kojas!" 
Tu atsisukęs drėbi: "A mon saką?" 
Jis: "Asila subinei sakau!!!" 
Tu sakai: "Tuoj aš tau išmalsiu snukį"

Ir nieko nelaukęs sumuši tą orką kad kraujais spjaudytųsi. Nuo to laiko šis orkas tave gerbs. O jei jis apsimes, kad nepastebėjo? Na toks klausimas gali kilti tik niekingam žmogiūkščiui. Orkas neapsimetinėja. O jei jis iš tikro nepastebės, mink jam ant kojos dar kartą taip, kad pastebėtų. Bet kokiu atveju aplinkiniai tikrai pastebės ir jau čia garbės reikalas parodyti storžieviui, tai yra tau, jo vietą. Kadangi nugalėjai tu, o ne jis, tai tavo garbė gentyje padidėjo, o jo sumažėjo. Dabar laikas tau užsiimti kitu, už tave garbingesniu orku. Tik atmink, kuo garbingesnis daraisi, tuo sunkiau tą garbę apginti, tuo daugiau orkų "netyčia" užlipa tau ant kojos. Jei nepasitaikė nė vieno orko kuris sumuštų tave - sveikinu - tu genties vadas. Dabar viskas priklauso tau, geriausi kąsniai, geriausi amuletai, geriausi urvai, geriausios moterys ir SVARBIAUSIA - didžiausia pagarba.

Tačiau tuo viskas tik prasideda - kaimyninėje gentyje tave gerbia nepakankamai. O gentis ne vienas orkas, jai ant kojos neužlipsi…

 

Krikščionybė ir orkai

Kažkada krikščionys sumanė apkrikštyti visą pasaulį. "Visos priemonės tinka", "Išžudykite visus - Dievas atsirinks savuosius" skambėjo šūkiai. Todėl ir kilo reikalas apkrikštyti orkus. Tas reikalas pasirodė sunkiai įgyvendinamas, todėl buvo sukurta speciali Biblijos versija skirta grynai orkams. Kadangi tada elfai dar nenorėjo krikštytis, o orkai buvo pikti elfų priešai, tai misionieriams kilo idėja nušauti vienu šūviu du zuikius. Taigi - orkai gavo atsakymą į jiems ir taip nekylantį klausimą "kodėl orkas nemėgsta elfo". Biblija turėjo būti lakoniška ir efektyvi, kad bent šamanas galėtų ją perskaityti. Be to ji turėjo būti perskaitoma vienu ūpu, kadangi net šamanas jau kitą rytą užmiršdavo, kad reikia kažką skaityti. "Šventraščio" tekstą rasite žemiau:

Orkų Biblija

Dievas yra pats stipriausias ir kiečiausias todėl jo reikia bijoti. Dievas sutvėrė orkus taip, kad jie būtų stiprūs ir karingi, ir apgyvendino juos Didžiajame Urve, kur yra kiek tik nori ėdesio, moterų ir alaus. Kariauti Urve buvo galima kiek tik nori, nes žaizdos kitą dieną visos būdavo užgijusios. Tačiau vienas orkas nusidėjo, užvalgė uždrausto vaisiaus ir pradėjo gudriai galvoti. Dėl to visi orkai buvo išvaryti iš Urvo. Iš to gudriai galvojančio orko ir kilo elfai. Elfai išmainė savo orkiškumą į Magijos ir Nemirtingumo dovanas. Kol gyvas bent vienas elfas, tol orkai nepateks į Didįjį Urvą. Gudriai galvojantis orkas yra potencialus elfas.

Vėliau, kada elfai buvo visgi apkrikštyti, niekas net neprisiminė šios orkų biblijos, kadangi ji nebuvo niekur oficialiai užfiksuota jau nekalbant apie kanonizavimą. Jos tekstas buvo užrašytas iš orkų šamanų pasakojimų apie šventę, vadinamą "Gudraus elfo tramdymas". Tiesa, ilgainiui pavadinimas pakito į "Gardaus elfo kramtymas". Pakito ne tik pavadinimas bet ir šventės eiga bei atributai.

Seniau ši šventė buvo tokia:

Būdavo pagaunamas elfas ir sugirdomi specialūs šamano grybai (šamanų pareiga patiems reguliariai vartoti tokius grybus, kad nenusidėtų), kurie trumpam atimdavo elfo mąstymo galimybes. Tada orkai jį nudobdavo ir iškepdavo su obuoliu burnoje. Obuolys simbolizavo nuodėmę, dėl kurios orkai buvo išvaryti iš rojaus. Keptas elfas būdavo suvalgomas, o obuolys sutrypiamas didelės gaujos orkų (kartu būdavo sutrypiami ir nuodėmingi [tiksliau nevikrūs] orkai).

Dabar šventė labai pakitusi:

Visų pirma joje nėra jokio elfo, nes elfų gaudymas neretai kainuoja pusę genties vyrų gyvybių. "Elfu" būna pats gudriausias orkas, kuris išrenkamas dviem etapais. Pirma orkai išrenka tuziną gudriausių orkų atviro balsavimo būdu. Tai dažniausia būna labai silpni orkai, nes, jei parodysi į stipruolį, o jis nebus "elfu" tai jau ta pačią dieną iškeliausi anapilin nuo minėto stipruolio kirvio. Tada prasideda antras etapas - gudrumo testai. Kuris orkas būna pats gudriausias tas ir skelbiamas "elfu". Vieno tokio testo pavyzdys:

Ant medžio pakabintas obuolys (taip, tai tas pats obuolys), po medžiu guli pagalys. Orko užduotis – nukabinti obuolį. Kadangi orkas jo pasiekti negali, tai vienas gudresnių metodų - numušti jį pagaliu. Neretai orkai griebiasi kirvio ir nukerta tą medį. Tačiau pats geriausias sprendimas, sulaukęs visuotino pripažinimo buvo be abejo šis: orkas atsigulė po medžiu ir laukė, kol tas obuolys pats nukris - argi jūs matėte kad obuolys amžinai kabotų ant obels?

Tada šamanas išrenka patį guriausią orką (pagaliu numušusį obuolį) arba net kelis gudruolius, kurie vietoje nudobiami ir iškepami su obuoliu burnoje. Tolesnė šventės eiga liko nepakitusi išskyrus tai, kad obuolys turi būti suvalgytas stipriausiojo - prasideda analogiškos grumtynės.

Jei kas nors dar nesupratote šios šventės esmės - tai yra praktiškas orkų krikštijimas. Kadangi orkai vandens nemėgsta, tai pirmapradės galvojimo nuodėmės jie atsisako jiems patiems priimtinu būdu - nuodėmę simbolizuojančio obuolio ir ja padariusio elfo sunaikinimu. Šio šventės tikslo nežino net patys šamanai, tačiau vienoje, ypač žiauraus viduramžių bažnyčios inkvizitorių, memuarų knygoje (kuri laikoma slaptoje privačioje kolekcijoje) buvo atrastas šis nedviprasmiškas šventės esmės atskleidimas.

 

Orkų orda

Bendrai paėmus, orkai visai neturi religijos. Jei koks nors klerikas pradeda orkams porinti apie galingą Dievą, orkai sako "kur tas jūsų dievas? tegul jis ateina kautis su mumis - pažiūrėsim ar jis tikrai galingas". Todėl orkų ordos subūrimas religiniu pagrindu yra gryniausia nesąmonė. Orkai paprastai gyvena nedidelėmis gentimis, nes orkų skaičiui gentyje viršijus kritinę masę - orkų vadui nebeliktų laiko vadovauti - jis turėtų kasdien po kelis ar daugiau kartų kautis su pretendentais į vado vietą. Todėl orkų gentis retai viršija 300 orkų skaičių. Kaip tada suburiamos nesuskaičiuojamos orkų ordos?

Tai daro stiprūs magai bei demonai. Orkai negali įveikti galingo mago jei neina prieš jį visa gentimi, bet tai dar nereiškia, kad jie paklūsta bet kuriam galingam magui. Visa gentimi eidami prieš stiprų magą orkai žūva, tačiau neretai paskui save į kapus nusitempia ir magą. Patikėkit, joks magas nelaiko savo gyvenimo tikslu išžudyti vieną ar kelias orkų gentis.

Kad suburti orkus į ordą, juos reikia "užvesti". Visų pirma magas turi visiškai pritarti orkų gyvenimo būdui ir skatinti jį. Jis ir pats turi rodyti analogišką pavyzdį, kitaip orkai niekada nelaikys jo savo valdovu ir pasistengs kuo greičiau nužudyti. Antra, magas turi pasukti orkus savo pusėn gudrumu. Užkerėjęs ant tuzino orkų jėgos kerą, magas aiškina visiems genties orkams, kad jie visi bus tokie stiprūs ir tokie taps amžiams jei bendradarbiaus su juo. Būtent bendradarbiaus o ne paklus, nes orkai savo chaotiška natūra niekada niekam nepaklus. Žinoma daugiausia dėmesio magas turi skirti genties vadui - tai pats svarbiausias mago sąjungininkas. Jei magui nepavyko palenkti orkų vado į savo pusę - jam geriau eiti ieškoti kitos genties.

Palenkęs gentį į savo pusę magas turi ją išgarsinti visoje šalyje. Orkų gentis gali išgarsėti tik pergalėmis. Todėl magas privalo padėti orkams nugalėti. Viena klaida, vienas pralaimėjimas ir magas bus nužudytas jei nespės pasprukti. Išgarsėjus genčiai, magas gali pradėti siūlyti sąjungą ir galią kitoms gentims. Taip palaipsniui suburdamas daugybę genčių. Viena svarbu - magas turi būti galingesnis už bet kokį pavienį orką ir daugiau, o jis toks ir yra, nes kitaip jo pirmoji orkų gentis nebūtų išgarsėjusi pergalėmis.

Vienas garsiausių orkų suvienytojų yra Sauronas (Tolkien. "Žiedų Valdovas").

 

Šamanai

Senstančių orkų refleksai silpnėja, tačiau didėja jų išmintis. Nepainiokite išminties su intelektu. Šamano intelektas paprastai tėra tik 1 lygiu didesnis už įprastų orkų ir 2 lygiais mažesnis už įprasto žmogaus intelektą. Orkai šamano nemėgsta ir prisibijo. Paprastai tą ko jie bijo - stengiasi sunaikinti. Tačiau šamanas yra išimtis. Šamanas gydo orkus nuo žaizdų, aiškina orkams nesuprantamus reiškinius, kelia jų moralę kovose, aprūpina juos magiškais daiktais ir t.t.

Šamanas nesugebantis atlikti savo pareigų keletą kartų iš eilės dažniausiai nužudomas ir jo vietą užima jo mokinys. Nesunku suprasti kad mokiniai suinteresuoti senojo šamano mirtimi, ir daro viską ką gali kad taip įvyktų. Atitinkamai senasis šamanas stengiasi užkirsti tam kelią visais įmanomais būdais.

Šamano saugumu labiausiai suinteresuotas genties vadas. Kol šamanas gyvas - vadą saugo visa eilė šamano amuletų ir magiškų tatuiruočių. Ir atvirkščiai - šamanas suinteresuotas genties vado saugumu. Jeigu pretenduojantis į vado vietą orkas nužudo vadą, paprastai laikoma kad šamano amuletai nusilpo ir šamanas nužudomas. Retais atvejais naujasis vadas palieka šamaną gyvą, ir šamanas be jokių skrupulų pradeda rūpintis naujojo vado saugumu. Tokie atvejai galimi tada, kai į senojo šamano vietą nėra tinkamo pretendento iš jo mokinių. Tai nustatoma šamanų varžybose, kuriose šamanai demonstruoja savo sugebėjimus. Šamanas ir jo mokiniai tuomet stengiasi nugalėti naudodami ir visą eilę "nešvarių" būdų. Galima nuspėti jog laimi pats gudriausias ir išmintingiausias pretendentas. Todėl senasis šamanas, pastebėjęs jog mokinys darosi už jį išmintingesnis arba tiesiog yra labai talentingas - dažniausiai pasiunčia jį vykdyti mirtinos misijos, įvilioja į spąstus ar pan. Šie spąstai neretai būna socialiniai - šamano gyvenimas nuo pradžių iki pabaigos pilnas intrigų.

Manoma, jog orkų šamanai išmano Augmenijos ir Gyvūnijos magiją (orkai yra pusiau gyvūnai, todėl tokio tipo magija juos gali paveikti). Tačiau realiai orkų šamanai nemoka jokios magijos, kokia suprantama fentezi pasaulyje. Jų intelektas tam per silpnas, nežiūrint to kad jie neturi Mago Talento privalumo.

Tai ką tada daro "magiško" šamanas, jei jis nemoka jokios magijos? Kaip jau minėjome, šamanas yra kur kas išmintingesnis už savo gentainius. Jie visą gyvenimą gyvendami gamtoje ilgainiui pradeda suprasti įvairių augalų įtaką organizmui ir išnaudoja šias savo žinias visu pajėgumu. Taip pat palaipsniui šamanas perduoda šias žinias mokiniams, kurie savo ruožtu dalį jų įgyja savarankiškai. Šamanas yra išmintingas, jis mato jog augmenija, bei gyvūnija miršta ir vėl atgimsta. Todėl jis nepuoselėja iliuzijų apie amžiną gyvenimą pats, tačiau palaiko tokias mintis orkų širdyse. Net tokios iliuzijos didina karių moralę, drausmę bei drąsą.

Tuo šamano "magija" nesibaigia. Totemai, amuletai ir tatuiruotės orkų gentyje iš tikro yra magiškos. Tačiau niekas kitas išskyrus orkus negali pasinaudoti šia magija. Visa paslaptis glūdi orkų tikėjime, kad jų amuletai yra magiški. Ši magija kaip ir klierikinė magija semiasi energijos iš viršžmogiškų (divine) šaltinių. Ją aktyvuoja ir deaktyvuoja orkų tikėjimas šiais amuletais. Todėl amuletai ir nebeveikia mirus juos sukūrusiam šamanui - orkai tiesiog nebetiki jais.

Tačiau vien tikėjimas amuleto veikimu negali paversti jo magišku. Šamanas gamindamas amuletą naudoja savo minties jėgą projektuodamas vaizdinį apie amuleto poveikį. Kuo stipresnė šamano minties jėga, kuo daugiau laiko ir pastangų jis skiria šiam projektavimui, tuo stipresnis būna amuletas. Kodėl tada orkų amuletas netinka kitoms rasėms, jei jo galia yra šamano sukurta ir aktyvuojama tikėjimu? Visų pirma retai kada kitos rasės atstovas supranta amuleto paskirtį ir kuo reikia tikėti kad veiktų amuletas. Pavyzdžiui amuletas didinantis orko jėgą - orkas tiki ne tuo kad jis "pykšt" ir tampa stiprus, orkas tiki kad užsidėjus amuletą jo raumenys palaipsniui prisipildo magiškos galios kaip kad jo skrandis puotaujant prisipildo alaus. Antra - kaip minėjome, amuletas yra minties galios projekcija. Kitų rasių mintys dažniausiai yra stipresnės nei orkų šamano, todėl jos nugali orkų šamano mintis ir neutralizuoja amuleto veikimą. Būtent todėl dar nė vienas žmogus ar elfas nepatyrė orkų šamano prakeikimo galios. Tuo tarpu orkai turi tik dvi mintis - gerai privalgyti ir būti kiečiausiais orkais gentyje. Tokiu būdu orkų šamano mintys nesutinka jokio pasipriešinimo ir jų projekcija aktyvuota tikėjimu pradeda veikti.

Iš to galima suprasti jog orkų šamanų amuletai ir prakeikimai negali paveikti kitų šamanų. Todėl kiekvienas šamanas nešiojasi aštrų peilį kaip tik tam atvejui.

Amuletas gali būti pavogtas. Nors vagis paprastai nežino kaip juo naudotis, tačiau tai gali susilpninti amuleto šeimininką. Todėl orkai neretai nori kad šamanas juos ištatuiruotų magiškomis tatuiruotėmis. Tokios magiškos apsaugos ir orko nepavogsi. Tačiau šis metodas turi savų trūkumų - mirus senajam šamanui, senos tatuiruotės neišnyksta, o ant kūno tatuiruotėms vieta ne begalinė.

 

Orku vardai

Abghat Adgulg Aghed Agugh Aguk Almthu Alog Ambilge Apaugh Argha Argigoth Argug Arpigig Auhgan Azhug Bagdud Baghig Bahgigoth Bandagh Barfu Bargulg Baugh Bidgug Bildud Bilge Bog Boghat Bogugh Borgan Borug Braugh Brougha Brugagh Bruigig Buadagh Buggug Builge Buimghig Bulgan Bumhug Buomaugh Buordud Burghed Buugug Cabugbu Cagan Carguk Carthurg Clog Corgak Crothu Cubub Cukgilug Curbag Dabub Dakgorim Dakgu Dalthu Darfu Deakgu Dergu Derthag Digdug Diggu Dilug Ditgurat Dorgarag Dregu Dretkag Drigka Drikdarok Drutha Dudagog Dugarod Dugorim Duiltag Durbag Eagungad Eggha Eggugat Egharod Eghuglat Eichelberbog Ekganit Epkagut Ergoth Ertguth Ewkbanok Fagdud Faghig Fandagh Farfu Farghed Fargigoth Farod Faugh Feldgulg Fidgug Filge Fodagog Fogugh Fozhug Frikug Frug Frukag Fubdagog Fudhagh Fupgugh Furbog Futgarek Gaakt Garekk Gelub Gholug Gilaktug Ginug Gnabadug Gnadug Gnalurg Gnarg Gnarlug Gnorl Gnorth Gnoth Gnurl Golag Golub Gomatug Gomoku Gorgu Gorlag Grikug Grug Grukag Grukk Grung Gruul Guag Gubdagog Gudhagh Gug Gujarek Gujek Gujjab Gulm Gulrn Gunaakt Gunag Gunug Gurukk Guthakug Guthug Gutjja Hagob Hagu Hagub Haguk Hebub Hegug Hibub Hig Hogug Hoknath Hoknuk Hokulk Holkurg Horknuth Hrolkug Hugagug Hugmug Hugolm Ig Igmut Ignatz Ignorg Igubat Igug Igurg Ikgnath Ikkath Inkathu Inkathurg Isagubat Jogug Jokgagu Jolagh Jorgagu Jregh Jreghug Jugag Jughog Jughragh Jukha Jukkhag Julakgh Kabugbu Kagan Kaghed Kahigig Karfu Karguk Karrghed Karrhig Karthurg Kebub Kegigoth Kegth Kerghug Kertug Kilug Klapdud Klog Klughig Knagh Knaraugh Knodagh Knorgh Knuguk Knurigig Kodagog Kog Kogan Komarod Korgak Korgulg Koughat Kraugug Krilge Krothu Krouthu Krugbu Krugorim Kubub Kugbu Kukgilug Kulgha Kupgugh Kurbag Kurmbag Laghed Lamgugh Mabub Magdud Malthu Marfu Margulg Mazhug Meakgu Mergigoth Milug Mudagog Mugarod Mughragh Mugorim Murbag Naghat Naghig Naguk Nahgigoth Nakgu Narfu Nargulg Narhbub Narod Neghed Nehrakgu Nildud Nodagog Nofhug Nogugh Nomgulg Noogugh Nugbu Nughilug Nulgha Numhug Nurbag Nurghed Oagungad Oakgu Obghat Oggha Oggugat Ogharod Oghuglat Oguk Ohomdud Ohulhug Oilug Okganit Olaghig Olaugh Olmthu Olodagh Olog Omaghed Ombilge Omegugh Omogulg Omugug Onog Onubub Onugug Oodagh Oogorim Oogugbu Oomigig Opathu Opaugh Opeghat Opilge Opkagut Opoguk Oquagan Orgha Orgoth Orgug Orpigig Ortguth Otugbu Ougha Ougigoth Ouhgan Owkbanok Paghorim Pahgigoth Pahgorim Pakgu Parfu Pargu Parhbub Parod Peghed Pehrakgu Pergu Perthag Pigdug Piggu Pitgurat Podagog Pofhug Pomgulg Poogugh Porgarag Pregu Pretkag Prigka Prikdarok Prutha Pughilug Puiltag Purbag Qog Quadagh Quilge Quimghig Quomaugh Quordud Quugug Raghat Raguk Rakgu Rarfu Rebub Rilug Rodagog Rogan Romarod Routhu Rugbu Rugorim Rurbag Rurigig Sabub Saghig Sahgigoth Sahgorim Sakgu Salthu Saraugug Sarfu Sargulg Sarhbub Sarod Sbghat Seakgu Sguk Shomdud Shulhug Sildud Silge Silug Sinsbog Slaghig Slapdud Slaugh Slodagh Slog Slughig Smaghed Smegugh Smogulg Snog Snubub Snugug Sodagh Sog Sogorim Sogugbu Sogugh Sombilge Somigig Sonagh Sorgulg Sornaraugh Soughat Spathu Speghat Spilge Spoguk Squagan Stugbu Sudagog Sugarod Sugbu Sugha Sugigoth Sugorim Suhgan Sulgha Sulmthu Sumhug Sunodagh Sunuguk Supaugh Supgugh Surbag Surgha Surghed Surgug Surpigig Tagdud Taghig Tandagh Tarfu Targhed Targigoth Tarod Taugh Teldgulg Tidgug Tilge Todagog Tog Toghat Togugh Torgan Torug Tozhug Traugh Trilug Trougha Trugagh Truigig Tuggug Tulgan Turbag Turge Ug Ugghra Uggug Ughat Ulgan Ulmragha Ulmrougha Umhra Umragig Umruigig Ungagh Unrugagh Urag Uraugh Urg Urgan Urghat Urgran Urlgan Urmug Urug Urulg Vabugbu Vagan Vagrungad Vagungad Vakgar Vakgu Vakmu Valthurg Vambag Vamugbu Varbu Varbuk Varfu Vargan Varguk Varkgorim Varthurg Vegum Vergu Verlgu Verthag Verthurg Vetorkag Vidarok Vigdolg Vigdug Viggu Viggulm Viguka Vitgurat Vitgut Vlog Vlorg Vorgak Vorgarag Vothug Vregu Vretkag Vrigka Vrikdarok Vrogak Vrograg Vrothu Vruhag Vrutha Vubub Vugub Vuiltag Vukgilug Vultog Vulug Vurbag Wakgut Wanug Wapkagut Waruk Wauktug Wegub Welub Wholug Wilaktug Wingloug Winug Woabadug Woggha Woggugat Wogharod Woghuglat Woglug Wokganit Womkug Womrikug Wonabadug Worthag Wraog Wrug Wrukag Wrukaog Wubdagog Wudgh Wudhagh Wudugog Wuglat Wumanok Wumkbanok Wurgoth Wurmha Wurtguth Wurthu Wutgarek Xaakt Xago Xagok Xagu Xaguk Xarlug Xarpug Xegug Xepug Xig Xnath Xnaurl Xnurl Xoknath Xokuk Xolag Xolkug Xomath Xomkug Xomoku Xonoth Xorag Xorakk Xoroku Xoruk Xothkug Xruul Xuag Xug Xugaa Xugag Xugagug Xugar Xugarf Xugha Xugor Xugug Xujarek Xuk Xulgag Xunaakt Xunag Xunug Xurek Xurl Xurug Xurukk Xutag Xuthakug Xutjja Yaghed Yagnar Yagnatz Yahg Yahigig Yakgnath Yakha Yalakgh Yargug Yegigoth Yegoth Yerghug Yerug Ymafubag Yokgagu Yokgu Yolmar Yonkathu Yregh Yroh Ysagubar Yughragh Yugug Yukgnath Yukha Yulakgh Yunkathu Zabghat Zabub Zaghig Zahgigoth Zahgorim Zalthu Zaraugug Zarfu Zargulg Zarhbub Zarod Zeakgu Zguk Zildud Zilge Zilug Zinsbog Zlapdud Zlog Zlughig Zodagh Zog Zogugbu Zogugh Zombilge Zonagh Zorfu Zorgulg Zorhgigoth Zornaraugh Zoughat Zudagog Zugarod Zugbu Zugorim Zuhgan Zulgha Zulmthu Zumhug Zunodagh Zunuguk Zupaugh Zupgugh Zurbag Zurgha Zurghed Zurgug Zurpigig

 

Orkai vaidmenų žaidimuose

Orkų savybės

Orkai pasižymi dideliu metabolizmu, kuris reikalauja daug maisto ir gėrimų kasdien. Tai duoda jiems aukštesnę kūno temperatūrą ir didesnį atsparumą aplinkos temperatūriniams svyravimams, tačiau atima daugybę laiko, kuris naudojamas maisto paieškoms. Taip pat dėl to orkų vaikai auga daug sparčiau nei kitų rasių. Dešimties metų jie praktiškai jau būna suaugę. Dauguma mano, jog dėl didelio metabolizmo orkų gyvenimo trukmė sumažėja. Tačiau retas orkas miršta sava mirtimi – per praėjusius kelis šimtus metų dar nė vienas nemirė. Paprastai orkai yra nužudomi. Sulaukus 35 metų orkų refleksai pradeda silpti, o tai reiškia kad orko mirtis jau nebe už kalnų.

Orku galia legendinė. Jie pasižymi didžiule jėga ir ištverme. Tačiau už jų jėgą garsesnis jų virškinimo traktas – jie gali valgyti ir gerti bet ką, be jokių neigiamų pasekmių sveikatai. Apnuodytas ar sugedęs maistas – orko skrandžiui jokio skirtumo.

Orkai dėl savo gyvenimo būdo yra atsparūs ligoms. Kodėl? Visi neatsparūs orkai mirė dar ankstyvoje vaikystėje, nes orkų gyvenvietė praktiškai yra ligų židinys. Orkai dažniausiai yra virusų nešiotojai, tačiau patys beveik niekada neserga. Jei koks ir orkas suserga, jis greičiausiai nebepasveiksta, ypač jei turi kokių privilegijų gentyje – konkurentai jam būtinai padeda iškeliauti anapilin.

Orkams nesvarbios kitų rasių atstovų gyvybės. Jie yra agresyvūs, grubūs, vulgarūs. Dėl šių ir kitų priežasčių orkų niekas nemėgsta. Orkų istorija pilna kovų ir pergalių. Kuo daugiau pergalių, tuo garsesnė ir reikšmingesnė yra gentis. Didžiausias nusikaltimas orkų kultūroje – meluoti apie pergales. Tai garbės reikalas. Daugybė karų prasidėjo vien oponentams suabejojus orko garbingumu.

Orkai neskiria dėmesio natūralioms gyvenimo funkcijoms kaip higiena ir pan. Todėl orkai paprastai labai dvokia. Kam orkui praustis jei galbūt jis mirs dar šiandien. Orkas prausiasi tik tada, kai pro nešvarumų sluoksnį nebepajėgia pasikasyti. Prausimasis būna toks: orkas su visais rūbais šoka į dvokiančią pelke ir ten tūno pusdienį, kol blusos ir utėlės gauna galą, o nešvarumai atmirksta nuo kūno ir nusiplauna. Tada orkas išlipa ir guli prieš saulutę kol išdžiūna.

Bet ne visada jis džiovinasi - kartais tiesiai iš pelkes jis eina puotauti. Net jei orkas per prievartą išprausimas muilu karštoje vonioje, jis vis tiek išlaiko silpną dvoką vadinamą Orko kvapu. Taip yra todėl, kad ilgainiui smarvė susigeria į odą.

 

Orkų Rasės šablonas
(vaidmenų žaidimams GURPS sistemoje)

(-30) IQ 7 
(20) HT=12 
(5) Greita adaptacija tamsoje/šviesoje 
(5) Atsparumas ligoms 
(5) Greitas gijimas 
(5) Atsparumas nuodams
(5) Atsparumas temperatūros pokyčiams 
(10) Puiki klausa (ir rega?) 5 
(-15) Reputacija -3 
(-10) Netolerancija kitoms rasėms

Keistenybės: 
(-1) mėgsta įsiverti auskarus, ir i nosį taip pat.

Būti orku jums kainuos -1 tašką

ŽM neturėtų įskaityti paminėtų dviejų trūkumų į bendrą trūkumų limitą, nes tai natūralios orkų savybės. Taip pat neturėtų neleisti veikėjui išpirkti šių trūkumų žaidimo eigoje.

Kiti orkams būdingi privalumai:

(15) Kovos refleksai 
(10) Atsparumas skausmui
(10 ir daugiau) Atsparumas žalai (orkams šis atsparumas neribojamas iki 2, orkas gali turėti bet kokio lygio atsparumą, jei tik tam užtenka taškų)

Kiti, orkams būdingi trūkumai

(-10) Išvaizda: bjaurus 
(-10) Nemalonūs įpročiai: dvokia, nesilaiko higienos 
(-10) Chuliganas 
(-10) Garbėtroška 
(-10) Karštakošis
(-10) Tingus
(-10) Garbės kodeksas (Gentis) 
(-10) Pavydumas

 

Žaidėjų Veikėjai Orkai

Tokie veikėjai yra labai sunkiai valdomi. Jei meistras nori valdyti veikėjus per socialinius ar ideologinius veiksnius - jis turi neleisti veikėjams būti orkais. Orkus galima valdyti tik naudojantis jų baime, jų siekiu būti kiečiausiais. Orkai stengsis sunaikinti viską, ko nesupranta ir pašalinti bet kokį baimę keliantį objektą. Paprastai grupė veikėjų dirba išvien. Orkų veikėjų grupė taip pat dirbs kartu jei tai bus naudinga visiems grupės nariams. Tačiau iki tol jie būtinai bandys išsiaiškinti, kas grupėje kiečiausias ir svarbiausias. Tik susiformavus griežtai hierarchijai veikėjai galės dirbti kartu. Tačiau tas grupinis darbas yra tik iliuzija - bet kokiai palankiai progai pasitaikius, žemesnės hierarchijos orkas bandys nužudyti aukštesnės hierarchijos orką. Jei tai yra nenormalu visose kitose nuotykiuose, tai orkų veikėjų nuotykiuose tai neišvengiama. Orkai veikėjai gali susitarti, kad pretenzijos bus reiškiamos tik kumščiais. Tačiau net karščiausias šio susitarimo šalininkas jau kitą dieną gali pamiršti susitarimą ir perskelti draugo kaukolę kirviu. Grupė orkų veikėjų yra tarsi parako statinė, kuri sprogs vėliau ar anksčiau ir jokios žiežirbos tam nereikia - žiežirba yra įgimta orkų charakteryje.

Žaidimo eigoje veikėjai gali išpirkti orkams būdingus trūkumus ir paimti Pareigos Jausmo bei Garbės Kodekso trūkumus savo grupei. Tokiu atveju orkai bent nežudys vienas kito. ŽM tikriausiai norėtų kad taip būtų nuo žaidimo pradžios, tačiau reikia prisiminti, jog čia yra orkai, kurie Pareigos jausmą ar Garbės kodeksą gali įgyti tik ilgų bendrų nuotykių pasėkoje.

Naujokams žaisti už orkus nerekomenduojame - čia reikalingas žiaurumas, negailestingumas, netolerancija ir daug kitų antiherojams būdingų savybių. Tuo tarpu naujokas dažniausiai nori būti herojumi.

Vienas iš geresnių būdų supažindinti pradedančius žaidėjus su orkų pasauliu - įvesti juos ten palaipsniui. Tegu veikėjai keletą sesijų būna geriečiais, gelbstinčiais kaimus nuo orkų, tuomet jiems laikas pakliūti į nelaisvę ir tapti orkų vergais. Dar vėliau orkų gentis gali pralaimėti mūšį su kaimynais, kurie išnaikinę daugybė orkų traukia su kariuomene žudyti veikėjų šeimininkų kaimelio gyventojų. Tuomet orkai desperatiškai pasiūlo veikėjams prisijungti prie jų. Tegul šamanas įšventina juos į orkus ir magijos pagalba jie tampa orkais, kurių dėka kaimelis yra išgelbėjamas. Tačiau tuo visos linksmybės baigiasi - prasideda žiaurus orkų gyvenimas ir kova už būvį. Tačiau veikėjai turi vieną privalumą kurio neturi kiti orkai - veikėjai jau yra suderinta, kovų sutvirtinta grupė, kurią sieja Pareigos Jausmo ir Garbės Kodekso trūkumai, už kuriuos ŽM turėtų keliais lygiais padidinti veikėjo Jėgos (ST) atributą. Dabar veikėjui atviras kelias į orkų hierarchijos olimpą. Ir galbūt pats laikas pakeisti Tolkieno "Žiedų Valdovo" scenarijų!

 

Amuletai vaidmenų žaidime

Amuletas, tatuiruotė ar totemas turi būti aktyvuotas kad veiktų. Tam būtina išmesti Kero kauliukus. Tačiau tai dar ne viskas. Jis gali būti aktyvuotas tik vieną kartą per dieną. Taip, nepasisekęs bandymas įskaičiuojamas. Taigi - nieko nuostabaus jei sutiksite orką apsikarsčiusį įvairiausiais amuletais.

Amuletas veikia 1 + tiek kauliukų kiek laimėta taškų, lyginant su Kero lygiu, ėjimų. Pavyzdžiui, jei jūsų amuleto kero lygis yra 12, o jūs išmetėte 7 - amuletas veiks 5d+1 ėjimų. Kritinės sėkmės atveju amuletas veiks visą parą. Kritinė nesėkmė 17 reiškia amuleto sugadinimą. 18 yra ypatinga kritinė nesėkmė. ŽM turėtų panaudoti savo fantaziją blogiems efektams sugalvoti.

Kaip šamanas padaro amuletą? ŽM gali tai sugalvoti savo nuožiūra. Vienas pasiūlymų būtų toks: pradinis amuleto Kero lygis yra toks, kiek dienų sugaišo šamanas jį gamindamas. Reikia pastebėti jog neegzistuoja jokių grupinių amuletų gamybos būdų. Tada šamanas užtvirtina Kerą ant amuleto mesdamas Valios kauliukus. Metime laimėtų taškų skaičių jis prideda prie Amuleto lygio, pralaimėtų atima. Kritinės nesėkmės atveju šamanas gauna tiek žalos, koks yra pradinis amuleto lygis. Pavyzdžiui šamanas kūrė amuletą 25 dienas. Jo valia yra 8. Jis išmetė 15 - Amuleto lygis 18. Jei šamanas išmetė 17 ar 18, jis gauna 25 taškus žalos. Šamanas automatiškai apalpsta ir meta Mirties kauliukus lyginant su HT. Jei nepasisekė - laikas rinkti naują šamaną.

Todėl šamanai ir sprendžia dilemą - ar daryti stiprius amuletus rizikuojant žūti, ar daryti silpnus amuletus rizikuojant būti nužudytam jų nesėkmingo šeimininko (jei pastarasis liks gyvas, žinoma). ŽM gali taikyti baudą šamano Valios kauliukų metimui, jei amuletui naudojamas keras yra labai retas ar pavojingas. Nepamirškite kad metimas 10-imčia mažesnis už baudos modifikuotą valią yra kritinė nesėkmė.

GURPS sistema nors ir laikoma universalia, tačiau ji toli gražu nepritaikyta genialiam orkų protui. Tai kas atrodo paprasta ir elementaru žmogui – orkui tiesiog nesuvokiama, na , ir kartais atvirkščiai.

Vėlai vakare, arba po teisingo kiekio alaus, žmoguje prabunda orkiškas genijus, kuris nelabai orientuojasi painiose GURPS taisyklėse. Tam buvo sukurtos specialios taisyklės.

 

Orkų savybės

Kiekvienas orkas turi tokias savybes:
1. Smarvė
Tai be abejo orko kvapo stiprumas. Tačiau ne vien tik kvapo, bet ir raumenų stiprumas. Šis atributas dažniausiai naudojamas destruktyviems tikslams

2. Nervai 
Tai ne tik orko nervingumas bet ir refleksai. Vertingas atributas orkams mėgstantiems rengti pasalas, sėlinti prie aukos, vogti ir pan.

3. Mėsa. 
Orko gyvybingumas, gajumas, atsparumas žalai, ištvermė ir pan. 

4. Snukis 
Tai ne tiek orko grožis, kiek jo išorės ir kalbos efektyvumas bendraujant su kitais sutvėrimais. Taip pat tai imlumas ir atsparumas magijai. Būtinas atributas lyderiams.

Atributams duodamos 32 kauliukų akys pasirinktinai iš šių kauliukų: D12, D8, D6, D4. Tokiu būdu įmanomos tokios kombinacijos.

D12, D12, D4, D4 
D12, D10, D6, D4 
D12, D8, D8, D4 
D10, D10, D8, D4 
D10, D12, D6, D6
D10, D8, D8, D6 
D8, D8, D8, D8

 

Įgūdžiai

Įgūdžio lygis nusako kiek valdančio atributo kauliukų reikės mesti, norint atlikti įgūdžio reikalaujantį veiksmą. Visi orko įgūdžiai iš pradžių yra lygūs 1.

Taip pat duodami 6 taškai kelti įgūdžiams (1 taškas = 1 lygis), tačiau pradinis įgūdžio lygis negali viršyti 3. Maksimalus įgūdžio lygis galimas be dievų įsikišimo yra 5.

Pagrindiniai orkų įgūdžiai:

Smarvės: Laipiojimas, Šokinėjimas, Laužymas, Kovojimas

Mėsos: Bėgimas, Gėrimas, Pirmoji pagalba, Plaukimas

Nervų: Mėtymas/šaudymas, Vogimas, Budrumas, Jodinėjimas, Sėlinimas

Snukio: Vadovavimas, Magijos imlumas/priešinimasis, Pėdsekys/Uoslė, Gąsdinimas/Diplomatija

Dauguma kitų įgūdžių arba įeina į pagrindinius arba yra per daug sukti intelekto nesugadintiems orkams.

 

Atliekamo veiksmo sudėtingumo nustatymas

ŽM meta kauliukus priklausomai nuo veiksmo sunkumo ar sudėtingumo.

2d - Vieni juokai 
3d - Verta pabandyti ORKAI 15 
4d - Kietas riešutėlis
5d - Misija neįmanoma

Rekomenduojami sunkumo kauliukai yra d6, tačiau ŽM gali juos pakeisti d4, d8 ar d10 savo nuožiūra.

 

Kova

Pirma metami iniciatyvos kauliukai - Nervų atributas. Vienodo rezultato atveju - kovotojai veikia vienu metu.

Judėjimas lygus Mėsos kauliuko akių skaičiui padaugintam iš 10. Pavyzdžiui Mėsos kauliukas yra d12 - jūsų judėjimas yra 120. Norint atlikti dar kokį veiksmą - judėjimas mažinamas per pusę. Jei norite sprukti neatsižvelgdami į kitus kovos dalyvius tuo rizikuodamas būti sužalotas priešininkų (ar draugų) šūvių bei smūgių. Meskite bėgimo kauliukus, padauginkite iš 10 ir pridėkite prie savo judėjimo. Tarkime jūsų Judėjimas yra 3d12. Jūs išmetėte 24 (12,5,7). Tokiu atveju jūs galite sprukti 360 greičiu. Taip sprunkant jūsų kovos įgūdis mažinamas dvigubai.

Šaudymo į priešininką sunkumas. Kai priešininkas: 
Stovi ramiai/Arti - 2d6 
Juda atviroje vietoje/Netoli - 3d6 
Bėga/Toli/Dalinė priedanga - 4d6
Bėga toli/Pilna priedanga - 5d6

Kovos metu atakuojantis kovotojas ir jo priešininkas meta Kovos kauliukus. Jei besiginantis išmeta daugiau - jis apsigynė. Jei priešininkų daug, kiekviena sekanti gynyba su -2 bauda. (Trečia gynyba būtų su -4 bauda ir t.t.). Žala yra laimėtų taškų skaičiui padalintam iš 3 ir suapvalintam į didžiąją pusę. Pavyzdžiui, puolantysis išmetė 15, besiginantis 11, tokiu būdu padaryti 2 taškai žalos. Neginkluota kova atliekama naudojant Smarvės atributą.

Žala skaičiuojama jei atakuojančiam pavyko prakirsti šarvus ar storą orko odą. Tai nustatoma tokia rungtimi: gynėjo Mėsa+Šarvai prieš puolančio Smarvę+Ginklas. Jei besiginantis išmetė daugiau - atakuojantis pataikė, bet žalos nepadarė.

Ginklas, Žala 

Pagalys 1 
Peilis, Trumpas kardas 2 
Vėzdas, Ietis 3 
Kovos kirvis, Kalavijas, Ryto žvaigždė 4
Alebarda, Dvirankis kardas, Dvirankis kirvis 5

Akmuo, svaidomas peilis 1 
Trumpas lankas, svaidyklė, smigė 2 
Lankas, Akstis (svaidoma ietis), 3 
Arbaletas 4
Ilgas lankas 5

Šarvai, Apsauga

Odiniai, Kailio 1 
Kietintos odos, žvyniniai 2 
Grandininiai, Pusplieniniai 3
Plieniniai 4 Odiniai+Plieniniai 5 
Skydas +1 
Didelis skydas +2

 

Gajumo taškai (arba sveikata)

Orko sveikata yra 6 arba Mėsa – kas daugiau. Kai orkas gauna žalos, kuri mažina jo efektyvią Mėsą iki 5 ar daugiau (Mėsa-žala<6), kiekvienam taip sužaloto orko kauliukų metimui taikoma atitinkama žala nuo -1 iki -5. Kai Mėsa-žala<0 - orkas miršta, jei kitas orkas tame ėjime jo nepagydo. Kai Mėsa-žala=0 – orkas netenka sąmonės. Po valandos orkas atgauna sąmonę ir gali pasigydyti save arba nukraujuoti ir mirti.

 

Orko taškai

Jei orkas nuveikia ką nors tikrai orkiško – jis gauna orko tašką. ŽM negaili šių taškų, nes jie skatina orkiškumą. Elfiški veiksmai, kaip pavyzdžiui, gėrėjimasis gėlytėmis pievoje ar benamio šunelio priglaudimas ir pamaitinimas duoda elfų taškus. Bloga naujiena yra ta kad už elfų taškus ne tik kad nieko negalima įsigyti, bet jie savo ruožtu neutralizuoja orko taškus.

Ką galima nusipirkti už orko taškus?

1. papildomą kauliuką įgūdžio ar Savybės metimui įskaitant ir žalos bei magijos bei pasipriešinimo joms metimus. (užtenka išmesti papildomą kauliuką - jau po rezultato)

2. “permesti” kauliukus dar kartą (ypač gerai po kritinės nesėkmės magijos kauliukų metimo metu).

Gera naujiena – kiekvienas orkas žaidimą pradeda turėdamas 1 orko tašką.

Už įgūdžio pakėlimą reikia mokėti tiek orko taškų, kokį lygį nori pasiekti. Pavyzdžiui 4 lygis kainuos 4 orko taškus. Galima pakelti tik vieną įgūdį per sesiją. Kitoje sesijoje, reikės naudoti kitos sesijos orko taškus - jie skirti tam kad juos leisti, o ne tam kad kaupti.

Atributo kėlimas. PC gali kelti atributą išgyvenę tiek nuotykių, kiek akių reikalauja atributo pakėlimas. Tarkim iš d4 pakelti į d6 reikia 6 nuotykių (arba sesijų jei GM nerealiai geras). Tačiau iš d6 pakelti nei į d8 ar d12 negalima. Beje, atributą iš d12 galima pakelti į d20. Tam reikia išgyventi bent 20 sesijų. Po atributo pakėlimo, išgyventų sesijų skaitiklis vėl grąžinamas į pradinę padėtį.

Taip galima skatinti žaidėjus neverčiant jų kaupti taškus kaip godūs žmogiūkščiai. Tai toli gražu neskatina ir bailumo, nes už orkišką drąsą duodami orko taškai, kurie gali būti panaudoti jau sekančiame kauliukų metime. Magija Orkai nekeri, tačiau neretai naudoja šamanų pagamintus magiškus amuletus ar totemus. Magijos naudojimas taip pat yra įgūdis kurio sunkumas kinta nuo 2d4 lengviems iki 4d8 sunkiems kerams. Magijos kauliukų metime naudojama kritinė nesėkme (vienetai) ir kritinė sėkmė (šešetai)

Išsakyti savo nuomonę forume

Paruošė Smeli