„Do not laugh! But once upon a time (my crest has long since fallen) I had a mind to make a body of more or less connected legend, ranging from the large and cosmogonic to the level of romantic fairy-story... The cycles should be linked to a majestic whole, and yet leave scope for other minds and hands, wielding paint and music and drama. Absurd.“
– Dž. R. R. Tolkinas (iš laiško Milton‘ui Waldman‘ui)
Vos tik buvo išleistas „Žiedų Valdovas“, atsirado norinčių šią istoriją perkelti į kino ekranus. Jau 1957-aisiais metais trys kūrėjai – Forestas Akermanas (Forrest J. Ackerman), Mortonas Greidis Zimermanas (Morton Grady Zimmerman) ir Elas Brodaksas (Al Brodax) – dėrėjosi su Tolkinu dėl filmo statymo. Pirminiai piešiniai rašytojui labai patiko, tačiau nepavykus susitarti dėl siužeto (Tolkinas nenorėjo nė girdėti apie istorijos trumpinimą ir paprastinimą) bei finansinių dalykų, idėja sužlugo.
Septintajame dešimtmetyje idėją sukurti „Žiedų Valdovo“ filmą iškėlė garsieji „Bitlai“ („The Beatles“). Jie galvojo patys užimti pagrindinius vaidmenis: Polas Makartnis būtų Frodas, Ringo Staras – Semas, Džordžas Harisonas – Gandalfas, o Džonui Lenonui liko Golumo vaidmuo. Režisieriumi muzikantai kvietė patį Stenlį Kubriką. Tačiau ši idėja irgi nepatiko Tolkinui – ne dėl aktorių ar režisieriaus, bet vėlgi dėl siužeto kaitaliojimų. Taigi ir „Bitlų“ variacijai nebuvo lemta išsipildyti.
1969 m. Tolkinas pardavė teises į „Žiedų Valdovo“ ir „Hobito“ adaptacijas kino studijai „United Artists“. Po metų kompanija užsakė scenaristui Džonui Būrmanui (John Boorman) sukurti „Žiedų Valdovo“ ekranizacijos scenarijų. Būrmanas darbą pradėjo, bet neužbaigė; labiausiai dėl to, kad scenaristas turėjo pernelyg daug nuosavų idėjų, kurias bandė įtalpinti į „Žiedų Valdovą“, taip nutolindamas jį nuo originalo gerokai daugiau, nei sutiko studija.
1976 metais „United Artists“ pardavė teises į Tolkino kūrinius Saulio Zaenco (Saul Zaetz) kompanijai, kiek vėliau pervadintai į „Middle-Earth Enterprises“. Zaencas greitai rado bendrą kalbą su režisieriumi Ralfu Bakšiu (Ralph Bakshi), kuris jau keletą metų bandė susitarti su „United Artists“ dėl „Žiedų Valdovo“ ekranizacijos. Taip pat Zaencas suteikė leidimą statyti „Hobitą“ dviems animatoriams Džiulsui Basui (Jules Bass) ir Arturui Rankinui (Arthur Rankin, Jr). Tada ir buvo sukurtos pirmosios Tolkino kūrinių ekranizacijos.