header6

Karaliaus sugrįžimui – 60!

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Šiandien sukanka lygiai 60 metų nuo trečiosios „Žiedų valdovo“ dalies, „Karaliaus sugrįžimo“, išleidimo. Pirmosios dvi romano dalys pasirodė metais anksčiau, 1954-aisiais liepą ir lapkritį, bet paskutinio tomo skaitytojams teko laukti dar beveik metus. Kodėl? Ogi dėl Tolkino pomėgio knebinėtis ir krapštinėtis prie detalių, šiuo atveju – dėlioti „Žiedų valdovo“ priedų medžiagą. Jos jis turėjo prikaupęs daugybę, tačiau atrinkti, surašyti tvarkingai ir pateikti leidėjams užtruko ilgai. Bet leidėjai sulaukė, skaitytojai irgi, ir štai jau šešis dešimtmečius visas pasaulis gali džiaugtis Saurono nugalėjimu, Aragorno grįžimu į sostą ir Žiedo nešėjų išplaukimu į Vakarus.

Tokiomis progomis tolkinistai dažnai rengia įvairius minėjimus. Šįkart toks minėjimas – akcija socialiniuose tinkluose. Prie jos galite prisijungti ir jūs: raskite 60 žodžių ilgio citatą iš „Žiedų valdovo“ ir pasidalinkite ja, pridėję žymą #LOTR60words . Smagaus ieškojimo!

Beje, sukaktis šiandien ne vienintelė. Tą pačią dieną 1949-aisiais metais išleistas „Fermeris Džailsas iš Hemo“. Tad citatos apie drakoną Chrisofilaksą irgi laukiamos.

Argonato statulos

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Kai Žiedo brolija plaukė Anduinu, jie praplaukė dvi didžiules senovines statulas – Argonatą. Aragornas tuomet paaiškino hobitams, kad jos vaizduoja Izildūrą ir Anarioną, kadaise valdžiusius Gondorą. Bet detalesnio paaiškinimo „Žiedų Valdove“ nėra. Visgi iš kitų tekstų ir užuominų galime susidaryti visai neblogą vaizdą apie tai, kaip ir kodėl šios statulos atsirado.

Ar bus ekranizuotas „Silmariljonas“?

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Dar nebuvo pasibaigę „Penkių armijų mūšio“ titrai, o daugeliui tolkinistų visame pasaulyje jau nedavė ramybės klausimas, ar sulauksime kada nors „Silmariljono“ ekranizacijos. Vieniems tokia perspektyva atrodo kraupi, kitiems – labai laukiama. O čia, nesileisdami į meninės vertės nagrinėjimus, pabandykime atsakyti į klausimą, kokie šansai yra išvysti „Tolkino Biblija“ vadinamą kūrinį vizualioje formoje.

Danijos karalienės tolkinistiniai piešiniai

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

TL tinklalapyje pradedama skiltis "Įdomybės". Čia rasite trumpų pasakojimų apie visokiausius įdomius su Tolkinu susijusius dalykus – ir iš mūsų pasaulio, ir iš Ardos, o gal ir iš kitos fantastikos. Tikimės, kad reguliariai.

Pirmoji įdomybė – apie Danijos karalienę Margaritą II (Margrethe II). Ji, dar būdama princese, susižavėjo Tolkinu ir nutapė ne vieną iliustraciją jo kūriniams. Apie 1970-uosius metus savo piešinius ji nusiuntė ir Tolkinui, kuriam jie labai patiko, mat priminė paties rašytojo piešimo stilių. Neilgai trukus šie piešiniai tapo prieinami kiekvienam danui – jais iliustruotas 1977 m. išleistas daniškas "Žiedų Valdovo" leidimas.

2003 m. karalienė Margarita pakvietė jai ir princui Henrikui koncertuoti kolektyvą Tolkien Ensemble, kurie aranžuoja įvairius Tolkino eilėraščius. Karalienė nuo pat kolektyvo susibūrimo 1995 m. juos rėmė ir palaikė, o po šio koncerto leido jiems panaudoti jos piešinius albumų viršeliams. Taigi dabar keletą Danijos karalienės tolkinistinių piešinių galite išvysti ant Tolkien Ensemble albumų (ir šio įrašo iliustracijoje).

Aukštosios Nūmenoro technologijos

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Apie Nūmenorą geriau žinomuose Tolkino kūriniuos parašyta nedaug. Tai buvo sala-valstybė, egzistavusi tūkstančius metų prieš Žiedo karą, Antrajame amžiuje. Amžiaus pabaigoje ji nuskendo vandenyne, o dalis išsigelbėjusiųjų įkūrė Arnoro ir Gondoro karalystes. Aragornas yra vienas iš Nūmenoro valdovų palikuonių.

Bandymai pastatyti Viduržemę

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Tolkino sukurtas Ardos pasaulis sužavėjo milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Savo meilę Viduržemei žmonės išreiškia įvairiai – vieni skaito knygas ir gilinasi į Tolkino pasaulį, kiti siekia jame nors trumpai pagyventi per žaidimus, kostiumų gamybą ir panašias veiklas. O dar kiti bando susikurti sau viduržemiškus namus – nuo hobitų olų iki Minas Tirito.

Bene pirmieji, bandžiusieji mūsų Žemėje pasiekti kažką panašaus į Tolkino aprašytą elfų idilę, buvo septintojo dešimtmečio hipiai. Apskritai Tolkino kūryba turėjo didžiulę įtaką hipių kultūrai; ne išimtis ir hipių komunos, kurių gyventojai stengėsi susikurti aplinką, panašią į Grafystę. Dauguma komunų ilgai neišgyveno, bet aplinkosauginės ir ekologinės idėjos išlieka svarbios iki šiol.

Hobitų olos išlieka populiariausiu statiniu, kurį bando imituoti entuziastai. Pavyzdžių rasime visame pasaulyje – nuo Velso iki Pensilvanijos ir nuo Havajų iki Grenados. Ne visi projektai yra asmeniniai – Šveicarijoje įkurtas brolių Greisinger‘ių Tolkino muziejus irgi turi hobito olą, o „Žiedų Valdovo“ ir „Hobito“ filmuose matyta Grafystė – Matamata kaimas Naujojoje Zelandijoje – paverstas turistų lankoma vieta, kur galima ir užeiti į hobitų namus, ir pabendrauti su šalia besiganančiomis avimis.

Elfiški namai – šiek tiek sudėtingesnis projektas, ir galbūt ne toks praktiškas, kaip hobito olos. Visgi Lotlorieno elfai gyvena medžiuose, o tokių namelių ar aikštelių esama daug kur; kad kiltų idėja tokią pasistatyti, tikrai nereikia būti perskaičius „Žiedų Valdovą“. Iš kitos pusės, Lotlorieno fletai gali įkvėpti labai gražų šių namelių dizainą.

Galų gale, esama ir žymiai ambicingesnių projektų. Prieš porą dienų grupė architektų ir inžinierių paskelbė ketinantys pastatyti Minas Tiritą. Tiesa, tam jiems reikės beveik dviejų milijardų svarų, kuriuos jie tikisi surinkti per IndieGoGo finansavimo platformą . Nežinia, ar tai – tik pokštas, ar planas nors kiek rimtas, bet įdomu, kad tokia idėja egzistuoja.

Gandalfas sugrįžta – į teatro sceną

Autorius Laiqua . Paskelbta Naujienos

 

Liepos pradžioje seras Ianas McKellenas Londone, Park teatre, pristatys vienasmenį spektaklį „Šekspyras, Tolkinas, kiti ir tu“ (“Shakespeare, Tolkien, Others & You”), kuriame vėl įkūnys garsiausius savo vaidmenis, tarp jų – ir Gandalfą.