header6

Bandymai pastatyti Viduržemę

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Tolkino sukurtas Ardos pasaulis sužavėjo milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Savo meilę Viduržemei žmonės išreiškia įvairiai – vieni skaito knygas ir gilinasi į Tolkino pasaulį, kiti siekia jame nors trumpai pagyventi per žaidimus, kostiumų gamybą ir panašias veiklas. O dar kiti bando susikurti sau viduržemiškus namus – nuo hobitų olų iki Minas Tirito.

Bene pirmieji, bandžiusieji mūsų Žemėje pasiekti kažką panašaus į Tolkino aprašytą elfų idilę, buvo septintojo dešimtmečio hipiai. Apskritai Tolkino kūryba turėjo didžiulę įtaką hipių kultūrai; ne išimtis ir hipių komunos, kurių gyventojai stengėsi susikurti aplinką, panašią į Grafystę. Dauguma komunų ilgai neišgyveno, bet aplinkosauginės ir ekologinės idėjos išlieka svarbios iki šiol.

Hobitų olos išlieka populiariausiu statiniu, kurį bando imituoti entuziastai. Pavyzdžių rasime visame pasaulyje – nuo Velso iki Pensilvanijos ir nuo Havajų iki Grenados. Ne visi projektai yra asmeniniai – Šveicarijoje įkurtas brolių Greisinger‘ių Tolkino muziejus irgi turi hobito olą, o „Žiedų Valdovo“ ir „Hobito“ filmuose matyta Grafystė – Matamata kaimas Naujojoje Zelandijoje – paverstas turistų lankoma vieta, kur galima ir užeiti į hobitų namus, ir pabendrauti su šalia besiganančiomis avimis.

Elfiški namai – šiek tiek sudėtingesnis projektas, ir galbūt ne toks praktiškas, kaip hobito olos. Visgi Lotlorieno elfai gyvena medžiuose, o tokių namelių ar aikštelių esama daug kur; kad kiltų idėja tokią pasistatyti, tikrai nereikia būti perskaičius „Žiedų Valdovą“. Iš kitos pusės, Lotlorieno fletai gali įkvėpti labai gražų šių namelių dizainą.

Galų gale, esama ir žymiai ambicingesnių projektų. Prieš porą dienų grupė architektų ir inžinierių paskelbė ketinantys pastatyti Minas Tiritą. Tiesa, tam jiems reikės beveik dviejų milijardų svarų, kuriuos jie tikisi surinkti per IndieGoGo finansavimo platformą . Nežinia, ar tai – tik pokštas, ar planas nors kiek rimtas, bet įdomu, kad tokia idėja egzistuoja.

Danijos karalienės tolkinistiniai piešiniai

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

TL tinklalapyje pradedama skiltis "Įdomybės". Čia rasite trumpų pasakojimų apie visokiausius įdomius su Tolkinu susijusius dalykus – ir iš mūsų pasaulio, ir iš Ardos, o gal ir iš kitos fantastikos. Tikimės, kad reguliariai.

Pirmoji įdomybė – apie Danijos karalienę Margaritą II (Margrethe II). Ji, dar būdama princese, susižavėjo Tolkinu ir nutapė ne vieną iliustraciją jo kūriniams. Apie 1970-uosius metus savo piešinius ji nusiuntė ir Tolkinui, kuriam jie labai patiko, mat priminė paties rašytojo piešimo stilių. Neilgai trukus šie piešiniai tapo prieinami kiekvienam danui – jais iliustruotas 1977 m. išleistas daniškas "Žiedų Valdovo" leidimas.

2003 m. karalienė Margarita pakvietė jai ir princui Henrikui koncertuoti kolektyvą Tolkien Ensemble, kurie aranžuoja įvairius Tolkino eilėraščius. Karalienė nuo pat kolektyvo susibūrimo 1995 m. juos rėmė ir palaikė, o po šio koncerto leido jiems panaudoti jos piešinius albumų viršeliams. Taigi dabar keletą Danijos karalienės tolkinistinių piešinių galite išvysti ant Tolkien Ensemble albumų (ir šio įrašo iliustracijoje).

Adam Roberts apie Tolkino kūrybos paslaptis

Autorius Laiqua . Paskelbta Naujienos

Gegužės pradžioje vykusiame Lituanicone viešėjo rašytojas Adamas Robertsas. Be kitų veiklų, jis yra ir Tolkino kūrybos tyrinėtojas, parašęs ne vieną knygą ir skaitęs viešų paskaitų apie Profesoriaus darbus. Tolkinas jį įkvėpė ir rašyti – jau septyniolika fantastinių romanų byloja, kad įkvėpimas buvo tikrai galingas. Tolkinas, Robertso teigimu, yra savojo laikmečio rašytojas, todėl šiandieniniams skaitytojams gali užkliūti jo kūryboje atsiskleidžiantys rasistiniai elementai. Visgi nepaisant jų, Tolkino kūriniai mus pakeri ir leidžia prisiliesti prie mitinės tikrovės, kurios šiais laikais daugeliui žmonių labai trūksta. Ir tai Tolkinas pasiekia nepaisant to, kad jo kūriniai pažeidžia kone visas kūrybinio rašymo taisykles.

Apie požiūrį į Tolkino kūrinius, jų neblėstantį populiarumą, Tolkino pasaulėžiūrą Robertsas papasakojo Bernardinai.lt žurnalistei Rositai Garškaitei. Visą interviu skaitykite čia.

Vasarą trijų šalių tolkinistai įkurs Rohaną Labanore

Autorius Laiqua . Paskelbta Naujienos

(Please scroll down for text in English)

Rohanas, visiems „Žiedų Valdovo“ fanams gerai žinoma šalis, buvo arklių ir raitelių kraštas. Kiek akys užmato besidriekiančios kalvotos lygumos, tankūs miškai ir drąsūs žmonės, galintys kovoti ir su Sarumano uruk-hajais, ir padėti Gondoro kariams apginti Minas Tiritą nuo Saurono armijų. Bet Rohano istorija prasidėjo nuo grupės šiauriečių, kurie apsigyveno Gondoro valdytojo atiduotoje žemėje ir pavertė ją savo namais. 2018 metų vasarą Lietuvos, Latvijos ir Vengrijos tolkinistai Rohano įkūrimą galės patirti patys.

Rudenį bus pristatyta opera apie Gondoliną

Autorius Laiqua . Paskelbta Naujienos

Tolkino kūryba įkvėpė ne vieną kitą kūrėją. Daugybė rašytojų, dailininkų, žaidimų kūrėjų įvairiais būdais atiduoda duoklę Profesoriui, kartu prisidėdami prie Viduržemės mitų raidos. Ne išimtis ir kompozitoriai – ir populiariojoje, ir akademinėje muzikoje randame daug pavyzdžių. Bene daugiausiai akademinės Tolkino įkvėptos muzikos sukūrė velsietis kompozitorius Paulas Corfieldas Godfrey`us. Vieną iš jo operų jau šį rudenį pastatys Velso kompanija Volante opera productions.

P. C. Godfrey`aus biografijoje – net septynios tolkinistinės operos: trys paremtos Žiedų Valdovo siužetu ir keturios – Silmariljonu. Kartais priskaičiuojama dar viena, paremta Hobitu. Kūrinių libretai dažnai visiškai tiksliai atkartoja kūrinių tekstus, operos netgi vadinamos Tolkino kūrinių adaptacijomis. Visi kūriniai sukurti su Tolkien Estate palaiminimu. Silmariljono ciklą sudaro kūriniai apie Feanorą, Bereną ir Lūtijeną, Hūrino vaikus ir Gondoliną. Būtent pastarasis kūrinys pasirinktas pastatymui šį rudenį. Nors ir neplanuota, jo pastatymas sutampa su šiai istorijai skirtos knygos išleidimu. Oficialus operos pristatymas numatomas Sarehole Mill (netoli Birminghamo, Jungtinėje Karalystėje) vyksiančiame Viduržemės festivalyje rugsėjo pirmosiomis dienomis.

Visos P. C. Godfrey`aus tolkinistinės operos parašytos dar praeitame amžiuje, tačiau iki šiol nebuvo pastatytos. Buvo atliekamos tik įvairios jų ištraukos (vienos jų galite pasiklausyti čia). Keturi Silmariljonu paremti kūriniai sudaro vieningą ciklą, skirta atlikti per keturis vakarus. Volante Opera Productions ir įrašų studija Prima Facie Records ketina pastatyti visas keturias operas. Pernai Prima Facie Records išleido kompozitoriaus kūrinių albumą, tarp kurių buvo ir tolkinistinių kūrinių. Rinkinys sulaukė daug teigiamų kritikų atsiliepimų, ir tai paskatino leidėjus imtis šio gerokai didesnio projekto.

Daugiau informacijos apie kompozitorių rasite jo tinklalapyje, o apie operas – Volante Opera Productions puslapyje.

Oksfordo universiteto parodoje – anksčiau nematyti Tolkino rankraščiai

Autorius Laiqua . Paskelbta Naujienos

Legenda apie Bereną ir Lūtijeną yra žymiausia Tolkino sukurta meilės istorija. Nors sutrumpinta jos versija publikuota Silmariljone 1977 metais, o ilga ir detali – atskiroje knygoje 2017-aisiais, įvairių anksčiau neskelbtų detalių dar yra ne viena. Šių metų birželio 1 – spalio 28 dienomis Oksfordo universiteto Bodleian bibliotekoje veiks paroda, kurios lankytojai galės susipažinti su šios istorijos užkulisiais.

Weta Workshop miniatiūrų naujienos

Autorius Laiqua . Paskelbta Naujienos

Praeitą savaitę San Diege praūžė didžiausias gykų kultūros renginys – San Diego Comic Con. Naujosios Zelandijos kompanija Weta Workshop, kurianti modelius įvairiausiems filmams, jame irgi pristatė keletą naujienų. Tarp jų – ir tolkinistinių. Atrodytų, kam reikia tų naujų „Hobito“ ir „Žiedų Valdovo“ veikėjų statulėlių, jei filmų bumas jau senokai praėjo. Visgi fanų, mėgstančių tokią atributiką, netrūksta, tad juos Weta Workshop nusprendė gerai palepinti.