header6

Argonato statulos

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Kai Žiedo brolija plaukė Anduinu, jie praplaukė dvi didžiules senovines statulas – Argonatą. Aragornas tuomet paaiškino hobitams, kad jos vaizduoja Izildūrą ir Anarioną, kadaise valdžiusius Gondorą. Bet detalesnio paaiškinimo „Žiedų Valdove“ nėra. Visgi iš kitų tekstų ir užuominų galime susidaryti visai neblogą vaizdą apie tai, kaip ir kodėl šios statulos atsirado.

Aukštosios Nūmenoro technologijos

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Apie Nūmenorą geriau žinomuose Tolkino kūriniuos parašyta nedaug. Tai buvo sala-valstybė, egzistavusi tūkstančius metų prieš Žiedo karą, Antrajame amžiuje. Amžiaus pabaigoje ji nuskendo vandenyne, o dalis išsigelbėjusiųjų įkūrė Arnoro ir Gondoro karalystes. Aragornas yra vienas iš Nūmenoro valdovų palikuonių.

Bandymai pastatyti Viduržemę

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Tolkino sukurtas Ardos pasaulis sužavėjo milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Savo meilę Viduržemei žmonės išreiškia įvairiai – vieni skaito knygas ir gilinasi į Tolkino pasaulį, kiti siekia jame nors trumpai pagyventi per žaidimus, kostiumų gamybą ir panašias veiklas. O dar kiti bando susikurti sau viduržemiškus namus – nuo hobitų olų iki Minas Tirito.

Bene pirmieji, bandžiusieji mūsų Žemėje pasiekti kažką panašaus į Tolkino aprašytą elfų idilę, buvo septintojo dešimtmečio hipiai. Apskritai Tolkino kūryba turėjo didžiulę įtaką hipių kultūrai; ne išimtis ir hipių komunos, kurių gyventojai stengėsi susikurti aplinką, panašią į Grafystę. Dauguma komunų ilgai neišgyveno, bet aplinkosauginės ir ekologinės idėjos išlieka svarbios iki šiol.

Hobitų olos išlieka populiariausiu statiniu, kurį bando imituoti entuziastai. Pavyzdžių rasime visame pasaulyje – nuo Velso iki Pensilvanijos ir nuo Havajų iki Grenados. Ne visi projektai yra asmeniniai – Šveicarijoje įkurtas brolių Greisinger‘ių Tolkino muziejus irgi turi hobito olą, o „Žiedų Valdovo“ ir „Hobito“ filmuose matyta Grafystė – Matamata kaimas Naujojoje Zelandijoje – paverstas turistų lankoma vieta, kur galima ir užeiti į hobitų namus, ir pabendrauti su šalia besiganančiomis avimis.

Elfiški namai – šiek tiek sudėtingesnis projektas, ir galbūt ne toks praktiškas, kaip hobito olos. Visgi Lotlorieno elfai gyvena medžiuose, o tokių namelių ar aikštelių esama daug kur; kad kiltų idėja tokią pasistatyti, tikrai nereikia būti perskaičius „Žiedų Valdovą“. Iš kitos pusės, Lotlorieno fletai gali įkvėpti labai gražų šių namelių dizainą.

Galų gale, esama ir žymiai ambicingesnių projektų. Prieš porą dienų grupė architektų ir inžinierių paskelbė ketinantys pastatyti Minas Tiritą. Tiesa, tam jiems reikės beveik dviejų milijardų svarų, kuriuos jie tikisi surinkti per IndieGoGo finansavimo platformą . Nežinia, ar tai – tik pokštas, ar planas nors kiek rimtas, bet įdomu, kad tokia idėja egzistuoja.

Vengrijos tolkinistai kviečia dalyvauti konkurse

Autorius Laiqua . Paskelbta Naujienos

Tolkinistinė viktorina ("Tolkien mailing competition" arba TLV) yra Vengrijos Tolkino draugijos jau keturioliktus metus rengiamas konkursas. Iš pradžių jis buvo skirtas tik Vengrijos moksleiviams, bet vėliau išaugo ir jau septintus metus iš eilės kviečia entuziastus iš viso pasaulio. Konkursą sudaro penki ratai, kiekvienas jų trunka po mėnesį. Viskas vyksta elektroniniu paštu - gaunate užduotis, jas įvykdote ir siunčiate atsakymus atgal. O užduočių gali būti įvairiausių - nuo klausimų ir kryžiažodžių iki apsakymų rašymo ar nuotraukų darymo. Dalyvavimas nemokamas. Tikrai rekomenduojame prisijungti - net jei baiminatės, kad neturite pakankamai žinių apie Tolkino kūrybą, tikrai rasite įveikiamų užduočių, o spręsdami kitas gal geriau susipažinsite ir su Viduržeme.

Daugiau informacijos rasite Vengrijos tolkinistų tinklalapyje. Registracija vyksta iki spalio 12 dienos, tam reikia užpildyti šią trumpą anketą.

Ar bus ekranizuotas „Silmariljonas“?

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Dar nebuvo pasibaigę „Penkių armijų mūšio“ titrai, o daugeliui tolkinistų visame pasaulyje jau nedavė ramybės klausimas, ar sulauksime kada nors „Silmariljono“ ekranizacijos. Vieniems tokia perspektyva atrodo kraupi, kitiems – labai laukiama. O čia, nesileisdami į meninės vertės nagrinėjimus, pabandykime atsakyti į klausimą, kokie šansai yra išvysti „Tolkino Biblija“ vadinamą kūrinį vizualioje formoje.

Danijos karalienės tolkinistiniai piešiniai

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

TL tinklalapyje pradedama skiltis "Įdomybės". Čia rasite trumpų pasakojimų apie visokiausius įdomius su Tolkinu susijusius dalykus – ir iš mūsų pasaulio, ir iš Ardos, o gal ir iš kitos fantastikos. Tikimės, kad reguliariai.

Pirmoji įdomybė – apie Danijos karalienę Margaritą II (Margrethe II). Ji, dar būdama princese, susižavėjo Tolkinu ir nutapė ne vieną iliustraciją jo kūriniams. Apie 1970-uosius metus savo piešinius ji nusiuntė ir Tolkinui, kuriam jie labai patiko, mat priminė paties rašytojo piešimo stilių. Neilgai trukus šie piešiniai tapo prieinami kiekvienam danui – jais iliustruotas 1977 m. išleistas daniškas "Žiedų Valdovo" leidimas.

2003 m. karalienė Margarita pakvietė jai ir princui Henrikui koncertuoti kolektyvą Tolkien Ensemble, kurie aranžuoja įvairius Tolkino eilėraščius. Karalienė nuo pat kolektyvo susibūrimo 1995 m. juos rėmė ir palaikė, o po šio koncerto leido jiems panaudoti jos piešinius albumų viršeliams. Taigi dabar keletą Danijos karalienės tolkinistinių piešinių galite išvysti ant Tolkien Ensemble albumų (ir šio įrašo iliustracijoje).

Tolkinistinio serialo žemėlapis

Autorius Laiqua . Paskelbta Naujienos

2020 ar 2021 metais turėtume išvysti Amazon kompanijos serialą apie Viduržemę. Ši naujiena paskelbta daugiau nei prieš metus, bet iki šiol turėjome labai mažai žinių apie Amazonės planus. Spekuliacijų, aišku, netrūko, tačiau nei kompanijos vadovai, nei kiti galimai su serialu susiję asmenys jokių realių detalių neatskleidė. Netgi priešingai – neseniai sužinojome, kad Viduržemės serialo scenaristų darbo kambarys yra saugomas kaip kokia karinė bazė. Situacija ėmė keistis vasario pradžioje, kai Facebook ir Twitter platformose atsirado serialui skirti puslapiai. Juose paskelbti Viduržemės žemėlapiai su keleto regionų pavadinimais. Nors tai atrodo kaip labai menka informacijos porcija, tolkinistai nebūtų tolkinistai, jei jos neišnagrinėtų po kaulelį. O tada paaiškėja, kad šiuose žemėlapiuose slepiasi šiek tiek įdomių naujienų.

 

Iš pirmo žvilgsnio žemėlapis atrodo taip pat, kaip ir gerai žinomi žemėlapiai iš Žiedų Valdovo knygų bei filmų. Bet pasižiūrėjus detaliau, pamatome keletą reikšmingų skirtumų. Visų pirma, naujasis žemėlapis tęsiasi šiek tiek toliau į rytus – už Rūno jūros ir Mordoro randame dar vieną kalnų grandinę, didelį mišką ir kelias upes. Šios kraštovaizdžio dalys nėra kanoninės, o naujajame žemėlapyje toje vietoje nėra jokio pavadinimo, taigi kol kas neįmanoma pasakyti, kokį vaidmenį tos vietovės atliks seriale. Kai kurie fanai spekuliuoja, kad tai galėtų būti Orokarnai – Raudonieji kalnai, kai kuriuose tekstuose paminėti kaip esantys toli rytuose. Visgi „toli rytuose“ turėtų būti daug toliau, nei keli šimtai kilometrų už Rūno jūros. Kaip bebūtų, toks žemėlapio praplėtimas atrodo kaip užuomina, kad seriale daugiau dėmesio bus skiriama rytams – galbūt susidursime ir su Mėlynaisiais išminčiais, kurie iškeliavo ta kryptimi ir paliko Sarumaną, Gandalfą bei Radagastą vakaruose? O gal išgirsime kažką ir apie dvorfų klanus, galimai gyvenančius tose vietose?

Kalbant apie serialo siužetą, žemėlapis taip pat suteikia progų patikrinti ankstesnes spekuliacijas. Pavyzdžiui, buvo šnekama, kad serialo siužetas apims Silmariljoną, arba kad jis suksis apie Aragorno vaikystę. Bet paskelbtas žemėlapis netinka nei vienam, nei kitam siužetui – Silmariljono veiksmas vyko toli vakaruose, Belerijande, kuris po Pirmojo amžiaus nuskendo ir suformavo vėlesnę Viduržemės pakrantę; tokią, kokią matome ir žemėlapyje. Serialo veiksmas negali vykti ir Antrajame amžiuje – tuo metu Viduržemė buvo gerokai miškingesnė, kol nūmenoriečiai ir vietiniai žmonės neiškirto daugybės miškų laivų ir namų statybai. Trečiajame amžiuje Viduržemės gamta keitėsi nedaug, tačiau kito pavadinimai – vienas iš jų pasako ypatingai daug. Vakarinėje Viduržemės pusėje, ten, kur galėtume tikėtis išvysti Rohaną, matome pavadinimą Calenardhon: taip šis regionas vadinosi iki jame įsikuriant arklių mylėtojams iš šiaurės. Rohano karalystė įkurta 2510 Trečiojo amžiaus metais, maždaug 400 metų iki gimstant Aragornui. Tad seriale greičiausiai neišvysime ir jo.

Aišku, viskas gali būti ir visai kitaip. Galbūt žemėlapis figūruos tik kaip nedidelės serialo dalies pagrindas, ar išvis tik kaip senovės laikų relikvija, saugoma kur nors Minas Tirite ar Rivendele. Gal veiksmas vyks Aragorno jaunystėje, o gal išvis prieš pat Žiedo karą. Spekuliacijoms vietos vis dar yra labai daug.

Dar viena įdomi detalė – kompasas žemėlapio kampe. Jis yra teisingas tuo atžvilgiu, kad didesnė rodyklė nukreipta į vakarus, mat būtent ta kryptimi buvo orientuojami žemėlapiai pačioje Viduržemėje. Visgi simboliai – cirth runos – ties pagrindinėmis kryptimis nėra teisingi. Ši klaida ateina iš senų laikų: ją padarė dar Karen Wynn Fonstad, 1981 metais iliustruodama Viduržemės istoriją garsiajame Atlase. Kažkokiu būdu simboliai, turėję žymėti vakarus, pietus, rytus ir šiaurę, buvo supainioti ir sudėti visiškai neteisingai. Vėlesniuose leidimuose klaida ištaisyta, bet panašu, kad Amazonės žemėlapio kūrėjai į tai dėmesio neatkreipė. Belieka tikėtis, kad pačiame seriale tokių liapsusų nebus – žinoma, didžiajai daliai žiūrovų jie visiškai neužklius, bet juk daug geriau būtų, jei serialas į gausią kanoninę informaciją apie Viduržemę žiūrėtų rimtai, ar ne?