2020 ar 2021 metais turėtume išvysti Amazon kompanijos serialą apie Viduržemę. Ši naujiena paskelbta daugiau nei prieš metus, bet iki šiol turėjome labai mažai žinių apie Amazonės planus. Spekuliacijų, aišku, netrūko, tačiau nei kompanijos vadovai, nei kiti galimai su serialu susiję asmenys jokių realių detalių neatskleidė. Netgi priešingai – neseniai sužinojome, kad Viduržemės serialo scenaristų darbo kambarys yra saugomas kaip kokia karinė bazė. Situacija ėmė keistis vasario pradžioje, kai Facebook ir Twitter platformose atsirado serialui skirti puslapiai. Juose paskelbti Viduržemės žemėlapiai su keleto regionų pavadinimais. Nors tai atrodo kaip labai menka informacijos porcija, tolkinistai nebūtų tolkinistai, jei jos neišnagrinėtų po kaulelį. O tada paaiškėja, kad šiuose žemėlapiuose slepiasi šiek tiek įdomių naujienų.

Iš pirmo žvilgsnio žemėlapis atrodo taip pat, kaip ir gerai žinomi žemėlapiai iš Žiedų Valdovo knygų bei filmų. Bet pasižiūrėjus detaliau, pamatome keletą reikšmingų skirtumų. Visų pirma, naujasis žemėlapis tęsiasi šiek tiek toliau į rytus – už Rūno jūros ir Mordoro randame dar vieną kalnų grandinę, didelį mišką ir kelias upes. Šios kraštovaizdžio dalys nėra kanoninės, o naujajame žemėlapyje toje vietoje nėra jokio pavadinimo, taigi kol kas neįmanoma pasakyti, kokį vaidmenį tos vietovės atliks seriale. Kai kurie fanai spekuliuoja, kad tai galėtų būti Orokarnai – Raudonieji kalnai, kai kuriuose tekstuose paminėti kaip esantys toli rytuose. Visgi „toli rytuose“ turėtų būti daug toliau, nei keli šimtai kilometrų už Rūno jūros. Kaip bebūtų, toks žemėlapio praplėtimas atrodo kaip užuomina, kad seriale daugiau dėmesio bus skiriama rytams – galbūt susidursime ir su Mėlynaisiais išminčiais, kurie iškeliavo ta kryptimi ir paliko Sarumaną, Gandalfą bei Radagastą vakaruose? O gal išgirsime kažką ir apie dvorfų klanus, galimai gyvenančius tose vietose?

Kalbant apie serialo siužetą, žemėlapis taip pat suteikia progų patikrinti ankstesnes spekuliacijas. Pavyzdžiui, buvo šnekama, kad serialo siužetas apims Silmariljoną, arba kad jis suksis apie Aragorno vaikystę. Bet paskelbtas žemėlapis netinka nei vienam, nei kitam siužetui – Silmariljono veiksmas vyko toli vakaruose, Belerijande, kuris po Pirmojo amžiaus nuskendo ir suformavo vėlesnę Viduržemės pakrantę; tokią, kokią matome ir žemėlapyje. Serialo veiksmas negali vykti ir Antrajame amžiuje – tuo metu Viduržemė buvo gerokai miškingesnė, kol nūmenoriečiai ir vietiniai žmonės neiškirto daugybės miškų laivų ir namų statybai. Trečiajame amžiuje Viduržemės gamta keitėsi nedaug, tačiau kito pavadinimai – vienas iš jų pasako ypatingai daug. Vakarinėje Viduržemės pusėje, ten, kur galėtume tikėtis išvysti Rohaną, matome pavadinimą Calenardhon: taip šis regionas vadinosi iki jame įsikuriant arklių mylėtojams iš šiaurės. Rohano karalystė įkurta 2510 Trečiojo amžiaus metais, maždaug 400 metų iki gimstant Aragornui. Tad seriale greičiausiai neišvysime ir jo.

Aišku, viskas gali būti ir visai kitaip. Galbūt žemėlapis figūruos tik kaip nedidelės serialo dalies pagrindas, ar išvis tik kaip senovės laikų relikvija, saugoma kur nors Minas Tirite ar Rivendele. Gal veiksmas vyks Aragorno jaunystėje, o gal išvis prieš pat Žiedo karą. Spekuliacijoms vietos vis dar yra labai daug.

Dar viena įdomi detalė – kompasas žemėlapio kampe. Jis yra teisingas tuo atžvilgiu, kad didesnė rodyklė nukreipta į vakarus, mat būtent ta kryptimi buvo orientuojami žemėlapiai pačioje Viduržemėje. Visgi simboliai – cirth runos – ties pagrindinėmis kryptimis nėra teisingi. Ši klaida ateina iš senų laikų: ją padarė dar Karen Wynn Fonstad, 1981 metais iliustruodama Viduržemės istoriją garsiajame Atlase. Kažkokiu būdu simboliai, turėję žymėti vakarus, pietus, rytus ir šiaurę, buvo supainioti ir sudėti visiškai neteisingai. Vėlesniuose leidimuose klaida ištaisyta, bet panašu, kad Amazonės žemėlapio kūrėjai į tai dėmesio neatkreipė. Belieka tikėtis, kad pačiame seriale tokių liapsusų nebus – žinoma, didžiajai daliai žiūrovų jie visiškai neužklius, bet juk daug geriau būtų, jei serialas į gausią kanoninę informaciją apie Viduržemę žiūrėtų rimtai, ar ne?

Mūsų draugai iš Vengrijos Tolkino draugijos jau daugybę metų organizuoja tolkinistinę viktoriną; pastaruosius penkerius metus ji turi ir tarptautinę dalį, o šių metų konkurso registracija kaip tik dabar ir vyksta! Iki spalio 14 dienos galite užsiregistruoti, o tada maždaug kas mėnesį gausite po naują užduočių rinkinį - jos patikrins ir jūsų tolkinistines žinias, ir kūrybinius gebėjimus, ir loginį mąstymą. Kviečiame prisijungti! Detalesnė informacija - MTT puslapyje.

Pasižymėti dalyvavimą galite ir Facebook įvykyje.

Gegužės pradžioje vykusiame Lituanicone viešėjo rašytojas Adamas Robertsas. Be kitų veiklų, jis yra ir Tolkino kūrybos tyrinėtojas, parašęs ne vieną knygą ir skaitęs viešų paskaitų apie Profesoriaus darbus. Tolkinas jį įkvėpė ir rašyti – jau septyniolika fantastinių romanų byloja, kad įkvėpimas buvo tikrai galingas. Tolkinas, Robertso teigimu, yra savojo laikmečio rašytojas, todėl šiandieniniams skaitytojams gali užkliūti jo kūryboje atsiskleidžiantys rasistiniai elementai. Visgi nepaisant jų, Tolkino kūriniai mus pakeri ir leidžia prisiliesti prie mitinės tikrovės, kurios šiais laikais daugeliui žmonių labai trūksta. Ir tai Tolkinas pasiekia nepaisant to, kad jo kūriniai pažeidžia kone visas kūrybinio rašymo taisykles.

Apie požiūrį į Tolkino kūrinius, jų neblėstantį populiarumą, Tolkino pasaulėžiūrą Robertsas papasakojo Bernardinai.lt žurnalistei Rositai Garškaitei. Visą interviu skaitykite čia.

Vengrijos Tolkino draugija (MTT) kiekvieną rudenį rengia didžiulę kūrybinę stovyklą. Na, didžiulė ji mūsų mastais – apie šimtą dalyvių penkias dienas pažindinasi su įvairiais menais ir patys juos kuria. Vengrams tai įprastas reikalas, jų tolkinistų bendruomenė yra apie dešimt kartų didesnė už mūsiškę. Tad ir stovykloje numatoma daugybė veiklų: devyni kūrybiniai projektai, dešimtys kūrybinių dirbtuvių ir paskaitų. Renginys – tarptautinis: nuo pat pirmosios stovyklos 2008 metais joje dalyvavo svečiai iš Austrijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Čekijos. O šiemet gal bus svečių iš Lietuvos?

Tolkino kūryba įkvėpė ne vieną kitą kūrėją. Daugybė rašytojų, dailininkų, žaidimų kūrėjų įvairiais būdais atiduoda duoklę Profesoriui, kartu prisidėdami prie Viduržemės mitų raidos. Ne išimtis ir kompozitoriai – ir populiariojoje, ir akademinėje muzikoje randame daug pavyzdžių. Bene daugiausiai akademinės Tolkino įkvėptos muzikos sukūrė velsietis kompozitorius Paulas Corfieldas Godfrey`us. Vieną iš jo operų jau šį rudenį pastatys Velso kompanija Volante opera productions.

P. C. Godfrey`aus biografijoje – net septynios tolkinistinės operos: trys paremtos Žiedų Valdovo siužetu ir keturios – Silmariljonu. Kartais priskaičiuojama dar viena, paremta Hobitu. Kūrinių libretai dažnai visiškai tiksliai atkartoja kūrinių tekstus, operos netgi vadinamos Tolkino kūrinių adaptacijomis. Visi kūriniai sukurti su Tolkien Estate palaiminimu. Silmariljono ciklą sudaro kūriniai apie Feanorą, Bereną ir Lūtijeną, Hūrino vaikus ir Gondoliną. Būtent pastarasis kūrinys pasirinktas pastatymui šį rudenį. Nors ir neplanuota, jo pastatymas sutampa su šiai istorijai skirtos knygos išleidimu. Oficialus operos pristatymas numatomas Sarehole Mill (netoli Birminghamo, Jungtinėje Karalystėje) vyksiančiame Viduržemės festivalyje rugsėjo pirmosiomis dienomis.

Visos P. C. Godfrey`aus tolkinistinės operos parašytos dar praeitame amžiuje, tačiau iki šiol nebuvo pastatytos. Buvo atliekamos tik įvairios jų ištraukos (vienos jų galite pasiklausyti čia). Keturi Silmariljonu paremti kūriniai sudaro vieningą ciklą, skirta atlikti per keturis vakarus. Volante Opera Productions ir įrašų studija Prima Facie Records ketina pastatyti visas keturias operas. Pernai Prima Facie Records išleido kompozitoriaus kūrinių albumą, tarp kurių buvo ir tolkinistinių kūrinių. Rinkinys sulaukė daug teigiamų kritikų atsiliepimų, ir tai paskatino leidėjus imtis šio gerokai didesnio projekto.

Daugiau informacijos apie kompozitorių rasite jo tinklalapyje, o apie operas – Volante Opera Productions puslapyje.

Legenda apie Bereną ir Lūtijeną yra žymiausia Tolkino sukurta meilės istorija. Nors sutrumpinta jos versija publikuota Silmariljone 1977 metais, o ilga ir detali – atskiroje knygoje 2017-aisiais, įvairių anksčiau neskelbtų detalių dar yra ne viena. Šių metų birželio 1 – spalio 28 dienomis Oksfordo universiteto Bodleian bibliotekoje veiks paroda, kurios lankytojai galės susipažinti su šios istorijos užkulisiais.