Britų biblioteka (The British Library) prieš keletą dienų paskelbė apie trijų VIII-IX amžių sandūros angliškų maldaknygių suskaitmeninimą. Nuo šiol pamatyti šių rankraščių virtualias versijas galės visi norintys. Viena iš šių maldaknygių įdomi tuo, kad joje aptinkame bene pirmąjį rašytinį žodžio “elfas” paminėjimą.

Viduržemės žemėlapis – vienas įsimintiniausių Žiedų Valdovo elementų. Nekeista, kad du Tolkinai – Dž. R. R. ir sūnus Kristoferis – prie jo dirbo ne vienerius metus. Ir vėliau, kai knyga jau buvo išleista, Tolkinas neapleido žemėlapio, jį dar tobulino, o kai 1970-ųjų metų leidimui iliustratorė Pauline Baynes piešė atnaujintą žemėlapį, Tolkinas jai atsiuntė daug visokių patarimų, pasiūlymų ir pastebėjimų, surašytų ant senosios žemėlapio versijos. Tas žemėlapis, su visais Tolkino komentarais, gulėjo Baynes bibliotekoje, o neseniai pateko į senomis knygomis prekiaujančio knygyno Blackwell Rare Books kolekciją. Ir ten praeitą savaitę buvo atrastas. Atradimas jau vadinamas svarbiausiu Tolkino tyrinėtojams ir fanams per pastaruosius 20 metų, ar net ilgiau. Žemėlapyje matyti daugybė rašytojo paliktų pastabų, vietovardžių patikslinimų, pasiūlymų, kaip apipavidalinti įvairias Viduržemės vietas gyvūnais ir augalais. Iš komentarų paaiškėja, kad Hobitonas turėtų geografiškai atitikti Oksfordą, o Minas Tiritas – Italijos miestą Raveną. Beje, žemėlapį galite ir nusipirkti – Blackwell jį parduoda aukcione, pradinė kaina 60 tūkstančių svarų :)

Šiandien, rugsėjo 22-ąją, viso pasaulio tolkinistai mini Hobitų dieną, taip pažymėdami Bilbo ir Frodo Beginsų gimtadienį. Diena minima jau ne vieną dešimtmetį, tiksli pradžia nežinoma. 1978-aisiais metais Amerikos Tolkino draugija (American Tolkien Society) pradėjo Hobitų dieną minėti oficialiai, kartu švęsdami visą Tolkino savaitę, tačiau tuo metu Hobitų diena jau buvo minima. Savaime suprantama, šią dieną dažnai rengiami pobūviai ir vakarėliai, taip pagerbiant hobitiškas tradicijas.

Pinigai Tolkino kūryboje minimi retai, ir tai dažniausiai kaip dideli lobiai, o ne kaip atsiskaitymams naudojama valiuta. Bet tai nereiškia, kad jų nebuvo! Bent jau Grafystėje pinigai tikrai buvo naudojami – apie tai porą kartų užsimenama ir Hobite, ir Žiedų valdove.

Ar žinojote, kad Tolkinas buvo ne tik rašytojas, bet ir dailininkas? Tapyti jis mėgo nuo vaikystės, ypač peizažus ir natiurmortus. Profesionalu, aišku, netapo, bet iliustracijų savo kūriniams nupiešė; kai kurie „Hobito“ ir „Žiedų Valdovo“ leidimai iliustruoti būtent Profesoriaus darbais.

Visgi daugybė piešinių ir eskizų liko dūlėti stalčiuose. Tie eskizai buvo tarsi užrašai, skirti pačiam rašytojui geriau susigaudyti kuriamame siužete – ar vaizduose, ar urvų planuose, ar dangaus kūnų judėjime. O dabar tie eskizai, kai kurie iš jų anksčiau nė karto viešai nerodyti, kartu su daugeliu kitų iliustracijų yra surinkti į knygą „Dž. R. R. Tolkino Žiedų Valdovo menas“ („The Art of The Lord of the Rings by J. R. R. Tolkien“), kuri šią savaitę pasirodė prekyboje. Knygos autoriai – Christina Scull ir Wayne Hammond – tikrai nepėsti Tolkino tyrinėtojai. Jie anksčiau išleido panašią knygą apie „Hobito“ iliustracijas bei kitų darbų. Taigi šioje knygoje galėsite rasti ne tik pačių iliustracijų, bet ir gausių komentarų apie kiekvienos jų reikšmę, Tolkino kuriamų vaizdinių raidą ir piešinių atsiradimo istoriją.

Pačius anksčiau nematytus eskizus rasite čia.

Puikiai išmanote elfų ir hobitų giminių medžius? Degate noru sukurti kažką Viduržemiško? Ar tiesiog norite pagilinti žinias apie Tolkino kūrybą? Tarptautinė tolkinistinė viktorina – kaip tik jums!