header6

Viduržemės patarlių knyga

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

„Ne visa, kas auksas, juo žiba“. Šią frazę turbūt atsimena daugelis, skaitę „Žiedų Valdovą“. Panašių išminties perlų Tolkino kūriniuose yra daugybė, o nemažą jų dalį Profesorius sukūrė pats. Praėjusių metų pabaigoje išleistas viduržemiškos išminties rinkinys „The Proverbs of Middle-Earth“.

Apie britiškas ir amerikietiškas pasakas

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Britai turi ilgą ir turtingą vaikiškų pasakų tradiciją. Tarp jų randame ir „Vėją gluosniuose“, ir „Alisą“, ir Narnijos seriją, ir „Hobitą“. Amerikiečiai irgi turi pasakų, tokių kaip „Ozo burtininkas“ ar „Haklberis Finas“. Truputį atidžiau į jas pažvelgę, pamatome daugybę skirtumų, kurie daug pasako apie anglišką ir amerikietišką pasaulio supratimą. Apie šiuos skirtumus rašoma straipsnyje The Atlantic.

Restoring the Shire: įspūdžiai

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

2013-ųjų metų vasarą Aukštaitijoje lietuviai ir vengrai tolkinistai keliavo po Gūdžiagirę. Po trejų metų jau Vengrijoje tie patys vengrai ir lietuviai, ir dar suomiai, rinkosi atkurti Grafystę. Jaunimo mainų projektas “Restoring the Shire”, finansuotas Europos komisijos programos Erasmus+ lėšomis, liepos 15-24 dienomis subūrė šešiasdešimt tolkinistų iš trijų šalių.

Katalikybės atspindžiai „Žiedų Valdove“

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Niekam ne paslaptis, kad Tolkinas buvo uolus katalikas. Apie savo kūrinius, ypač „Žiedų Valdovą“, jis irgi yra sakęs, kad tai yra katalikiški kūriniai. Tačiau nei „Žiedų Valdove“, nei kitur Tolkino kūryboje neaptinkame jokių religijos apraiškų, išskyrus kelias užuominas apie šventes Nūmenore. Tad kur slepiasi katalikybė šiuose romanuose?

Kodėl kvenja paliko gilesnį pėdsaką, nei esperanto?

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Šį mėnesį sukanka šimtas metų nuo tada, kai Tolkinas pradėjo rašyti pirmąjį prozos tekstą, vėliau tapusį Silmariljono legendariumo dalimi - kūrinį apie Gondolino kritimą. Šio, kaip ir kitų kūrinių įkvėpimas didele dalimi buvo Tolkino meilė kalboms, naujų kalbų kūrimas ir noras sukurti pasaulį bei būtybes, kurios tomis kalbomis kalbėtų. Taip pat šiemet sukanka 130 metų nuo tada, kai vienas toks Liudvikas Zamenhofas išleido knygą apie dirbtinę kalbą, pasirašytą pseudonimu Doktoro Esperanto. Šis slapyvardis prigijo ir tapo kalbos pavadinimu. Apie dirbtines kalbas, Esperanto ir Tolkino kalbų palikimą rašoma The Conversation straipsnyje.