Entai yra vieni labiausiai įsimenančių Ardos gyventojų. Kam nepaliko įspūdžio Medžiabarzdis, pagriebiantis Merį ir Pipiną ir lėtai bandantis išsiaiškinti, ar jie nėra kokie mažyčiai orkai. Arba entų susirinkimas, kur visokiausi medžiai tarėsi, ką daryti su Sarumanu. Iš dalies entai įdomūs tuo, kad neturi jokių analogų mūsų pasaulyje. Bet ar tikrai neturi? Pasirodo, Pietų Amerikoje auga vaikštantys medžiai.
Šiuos medžius rasite Sumako biosferos rezervate Ekvadore, apie šimtą kilometrų į pietryčius nuo sostinės Kito. Medžiai vadinami vaikštančiosiomis palmėmis, lotyniškai – Socratea exorrhiza. Vien pažiūrėjus į juos, matyti pirma keistenybė – šaknys, prasidedančios daugiau nei metro aukštyje virš žemės, tarsi kojūkai ar pastoliai palaikančios kamieną. Ilgą laiką buvo diskutuojama, kam tos šaknys reikalingos, bet pastaruoju metu, atrodo, rastas paaiškinimas: palmės jų dėka gali „vaikščioti“ iki 10 metrų per metus. Kai žemė, kurioje medis užaugo, tampa nebederlinga ir ima byrėti, medis išleidžia naujas šaknis, panašiai kaip braškė ūsus, kurios įsitvirtina gretimame žemės plote ir paskui save patraukia visą augalą. Taip per dvejus-trejus metus medis pasitraukia į naują plotą, kuriame vėl kažkiek metų gali gyventi nejudėdamas.
Apie šiuos medžius ir kitus grožius, kurių galima rasti Sumako rezervate, rašo BBC Travel.