header6

Apie žemėlapius fantastiniuose romanuose

. Paskelbta Įdomybės

Sunku įsivaizduoti Tolkino kūrinius be greta esančių žemėlapių - juos randame ir Žiedų Valdove bei Silmariljone, ir kai kuriose Hobito versijose, taip pat ir Hūrino Vaikuose. Tolkinas nebuvo pirmasis, įdėjęs žemėlapį į fantastinį romaną - anksčiau tai darė Robertas E. Howard'as romanuose apie Konaną - bet Tolkino žemėlapiai, kaip ir ne vienas kitas kūrybos aspektas, davė pradžią daugybei imitacijų. Apie žemėlapius fantastikos (daugiausiai fentezi) romanuose ar jų nebuvimą rašo tinklalapis Book Riot.

 

Ten rašoma, kad kai kurie rašytojai fantastai labai nemėgsta žemėlapių. Vieni teigia, kad jie atitraukia dėmesį nuo kūrinio. Kitiems nepatinka įvairūs nelogiškumai gerai žinomuose žemėlapiuose. Treti mano, kad žemėlapiai atskleidžia per daug siužeto. Iš kitos pusės, žinoma, žemėlapiai puikiai padeda susigaudyti, kur vyksta kūrinio veiksmas, ypač fantastiniuose pasauliuose, kuriuose gali būti daugybė nepažįstamų pavadinimų. Pateikiama ir keletas pavyzdžių, kaip įvairių autorių nuomonė apie žemėlapius keitėsi, laikui bėgant:

- Joe Abercrombie nepiešė nei vieno žemėlapio savo pirmajai knygų serijai First Law; jis teigė, kad jo romanų siužetą veda veikėjai, o ne aplinka, todėl žemėlapiai tik atitraukia dėmesį. Tačiau romane The Heroes yra net penki žemėlapiai, vaizduojantys vieno mūšio eigą.

- Patrick Rothfuss serija Kingkiller Chronicles turi žemėlapių, bet jie yra gana abstraktūs, nemažai romanuose minimų vietovių juose nepavaizduotos. Fanams tai kelia didžiulius galvos skausmus, bet autorius kol kas nepaaiškino tokio pasirinkimo priežasčių.

- Suzanne Collins neįdėjo nei vieno žemėlapio į The Hunger Games trilogiją, tačiau bendradarbiavo su Lions Gate Studios, kai šios kūrė žemėlapį Hunger Games filmų serijos parodai.

O ką apie žemėlapius ir jų reikalingumą knygose, ypač fantastinėse, manote jūs?

Žymos: žemėlapiai Joe Abercrombie Patrick Rothfuss Suzanne Collins Robert E. Howard