header6

Kodėl kvenja paliko gilesnį pėdsaką, nei esperanto?

. Paskelbta Įdomybės

Šį mėnesį sukanka šimtas metų nuo tada, kai Tolkinas pradėjo rašyti pirmąjį prozos tekstą, vėliau tapusį Silmariljono legendariumo dalimi - kūrinį apie Gondolino kritimą. Šio, kaip ir kitų kūrinių įkvėpimas didele dalimi buvo Tolkino meilė kalboms, naujų kalbų kūrimas ir noras sukurti pasaulį bei būtybes, kurios tomis kalbomis kalbėtų. Taip pat šiemet sukanka 130 metų nuo tada, kai vienas toks Liudvikas Zamenhofas išleido knygą apie dirbtinę kalbą, pasirašytą pseudonimu Doktoro Esperanto. Šis slapyvardis prigijo ir tapo kalbos pavadinimu. Apie dirbtines kalbas, Esperanto ir Tolkino kalbų palikimą rašoma The Conversation straipsnyje.

Dirbtinių kalbų kūrimas prasidėjo dar XII amžiuje, jei ne anksčiau, o Tolkino ir Zamenhofo kūriniai atstovauja du priešingus požiūrius į šį užsiėmimą. Zamenhofas esperanto kalbą sukūrė tam, kad ji būtų lengvai išmokstama, padėtų bendrauti skirtingų šalių žmonėms, taptų tarptautine kalba ir gal net atneštų taiką pasaulyje. Tolkinas (beje, irgi palaikęs esperanto idėją) kalbas kūrė dėl meninės išraiškos, negalvodamas apie kilnesnius tikslus.

Esperanto, kaip visuotinės kalbos, idėja nepasiteisino. Nors vienu metu ja kalbėjo milijonai žmonių, bet viltys apie pasaulinę taiką žlugo su Pirmuoju pasauliniu karu, o ir kalbos naudotojų skaičius neaugo. Šiuo metu, skirtingais vertinimais, esperantininkų pasaulyje yra apie milijoną - nemažai, bet toli gražu nepakankamai, kad būtų galima kalbėti apie visuotinį kalbos naudojimą kokioje nors srityje. Tuo tarpu kalbos, kaip fantastinių kūrinių dalis ir fantastinės būtybės ar kultūros, neatsiejamos nuo savo kalbų, yra dažnas reiškinys: paimkime kad ir Game of Thrones serialą, kuriam sukurta Dothraki tautos kalba, arba filmo Avatar mėlynųjų kačiažmogių kalbą.

Galima ginčytis, ar Tolkino kurtos kalbos paliko didesnį pėdsaką pasaulyje, nei esperanto, bet bent jau iš dalies atsakymas į šį klausimą yra teigiamas. Kodėl? The Conversation straipsnyje pateikiami du galimi atsakymai. Pirmasis - Tolkino kurtos kalbos yra natūralesnės. Elfų kalbų medį sudaro kelios dešimtys kalbų, kurios visos susijusios giminystės ryšiais: nuo pirmykštės elfų kalbos, per įvairias tarpines stadijas iki daugiausiai išvystytų kvenjos ir sindų kalbų, taip pat pakeliui atsišakojant įvairių kitų elfų tautų kalboms. Šiais laikais egzistuoja ne vienas bandymas pritaikyti kvenją ar sindų kalbą moderniam pasauliui, sukurti tokių žodžių, kaip "atostogos" ar "kompiuteris" vertimus. Tai rodo, kad šios kalbos, kaip ir mūsų pasaulio, yra dinamiškos, nuolat kintančios. Tuo tarpu esperanto buvo sukurta kaip nekintantis, labai taisyklingas kodas, skirtas komunikacijai palengvinti. Bet atrodo, kad žmonėms norisi netvarkingų kalbų.

Kita priežastis, pasak straipsnio autorių, ta, jog galbūt mums labiau patinka galvoti apie fantastinius pasaulius, nei apie savojo problemas. Gal ir tame yra tiesos. Bet juk fantastiniai pasauliai turi kvenją ir sindų kalbą!

Žymos: kalba kalbos esperanto kvenja quenya sindarin