Tengvos

Turbūt retas Tolkino gerbėjas nustebs išgirdęs, kad šiam rašytojui labai patiko įvairios kalbos; jos, galima sakyti, buvo netgi vienas visos jo kūrybos pagrindų. Galbūt kiek labiau netikėta pasirodys tai, kad Tolkiną taip pat domino rašto sistemos. Panašiai kaip ir kalbas, rašmenis jis ne tik studijavo, bet ir kūrė pats. Priklausomai nuo interpretacijos, Tolkinas sukūrė 3-4 visiškai skirtingas rašto sistemas, o įskaičiavę nedideles variacijas, jų turėsime turbūt virš dešimties. Apie dalį šių rašmenų galima paskaityti straipsnyje apie runas, o žemiau trumpai pristatysiu kitus du tipus – saratus ir tengvas.

Labai grubiai tariant, abi šios rašto sistemos yra „elfų rašmenys“. Tai nėra visiškai teisinga: pirma, elfai rašė ir kitaip (žr. Certhas runų straipsnyje), antra, tengvomis rašė ir žmonės. Visgi jas abi sukūrė ir išvystė elfai; Certhas runos buvo sukurtos remiantis tengvomis, o žmonės tengvas savo kalboms tik pritaikė, nusižiūrėję iš elfų. Saratai buvo pirmieji rašmenys, sukurti Rūmilo – elfų žiniuonio iš Tirijono. Tengvas, nusižiūrėjęs į saratus, vėliau sukūrė Feanoras, tačiau šios dvi rašto sistemos turi tik keletą bendrų bruožų ir nėra viena kitos variacija.

Saratai

Kuriant šiuos rašmenis, buvo remiamasi fonetinėmis teorijomis, o pagrindinis tikslas buvo sudaryti galimybę užrašyti visas Rūmilui žinomas kalbas, todėl yra labai daug skirtingų simbolių, reiškiančių daugybę įvairiausių garsų. Savaime suprantama, kiekvienoje kalboje ar tarmėje naudojama tik dalis visų įmanomų garsų, taigi netrukus atsirado gausybė saratų variacijų. Net ir tuos pačius garsus imta žymėti skirtingais simboliais. Informacijos apie saratų vartojimą išliko nedaug, taigi galima susidaryti miglotą vaizdą apie įvairias rašymo jais peripetijas, bet vientiso paveikslo atkurti nepavyks.

Apie saratų rašto sistemą žinoma štai kas. Jais dažniausiai buvo rašoma iš viršaus žemyn stulpeliais; stulpeliai rikiuojami iš kairės į dešinę. Kartais rašoma ir eilutėmis – ir iš kairės į dešinę, ir iš dešinės į kairę, ir kaitaliojant (bustrofedonu). Ši rašto sistema būtų klasifikuojama kaip abugida: priebalsės rašomos pilnais simboliais, o balsės žymimos tik diakritiniais ženkliukais šalia priebalsių. Kartais rašant vieno žodžio visos priebalsės sujungiamos viena linija, brėžiama kairėje priebalsės pusėje, tarp jos ir balsės.

Apie šitą sistemą būtų galima rašyti daug daugiau, tačiau trumpame pristatomajame straipsnyje to daryti tiesiog neverta, nes saratai nebuvo naudojami labai ilgai ir dabar yra toli gražu ne taip paplitę, kaip tengvos. Daugiau apie juos galima perskaityti ir raidžių simbolius pamatyti čia.

Tengvos

Saratai buvo pirmasis Tolkino bandymas sukurti logišką fonetinę rašto sistemą. Jo supratimu, į tikslumą ir moksliškumą linkę noldai būtų bandę sukurti tokius rašmenis, kuriuose atsispindėtų santykiai tarp įvairių garsų. Būtent dėl to jau saratuose akivaizdūs panašumai tarp dusliųjų-skardžiųjų priebalsių poras žyminčių simbolių (t ir d, s ir z ir t.t.), bei kai kurių sprogstamųjų-trinamųjų priebalsių porų simbolių (p ir f ir t.t.). Vėliau Tolkinas šias idėjas vystė toliau ir sukūrė tengvas.

Tengvos – garsiojo noldų valdovo Feanoro kūrinys. Tai – rašto sistema, sukurta remiantis saratais, bet už juos bendresnė, kiek paprastesnė ir gerokai labiau paplitusi. Sistemos paprastumas pasižymi tuo, kad ją sudaro „tik“ 36 simboliai, paprastai skiriami priebalsėms, 6 balsės ir dar keletas papildomų specialių ženklų. Sistema už saratus bendresnio pobūdžio todėl, kad tuos simbolius turėtų būti galima pritaikyti visoms įmanomoms kalboms: jie žymi ne konkrečias raides, o garsus ir aprėpia bene visą įmanomą žmogiškų (taip pat ir elfiškų, dvorfiškų bei hobitiškų) fonemų įvairovę. 1 lentelėje yra pateikti visi tengvų simboliai, išdėstyti standartiniu būdu – keturių stulpelių ir devynių (6+3) eilučių stačiakampyje.

Kaip rašoma tengvomis?

Tengvomis rašoma iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn. Tolesnis aiškinimas priklauso nuo to, apie kurią variaciją yra kalbama. Yra dvi pagrindinės variacijos: originaliuoju Feanoro variantu priebalsės rašomos tengvomis, o balsės – diakritikais, vadinamosios tehtomis, virš priebalsių; vėlesniuoju, Belerijando variantu, tiek priebalsės, tiek balsės rašomos tengvomis.

Rašant Feanoro variantu, balsės tehtą galima rašyti tiek ant tos priebalsės, kuri eina prieš tą balsę, tiek ant einančios po balsės. Taigi rašant žodį medis, tehtą, reiškiančią e, galima rašyti tiek virš m, tiek virš d. Iš Tolkino raštų matyti, jog kvenja buvo rašoma pirmuoju variantu, o angliški įrašai daryti antruoju. Visgi man pirmasis variantas atrodo logiškesnis, todėl pats, rašydamas tengvomis, naudoju būtent jį; aišku, tai yra tik asmeninis pasirinkimas.

Apie tengvų skyrybą žinoma nedaug. Kelete išlikusių tekstų esanti informacija šiek tiek prieštaringa – kai kur skyrybai naudojami specialūs tengvų ženklai, kai kur – lotyniškieji. 2 lentelėje pateikti beveik visi žinomi tengvų skyrybos ženklai bei jų dažniausiai sutinkamos reikšmės. Verta atkreipti dėmesį, kad kelių ženklų reikšmės kartojasi. Penktasis ženklas reiškia pastraipos pabaigą.

Daugiau paaiškinti apie rašymo tengvomis subtilybes jau galima tik pasirinkus kurį nors kalbinį variantą. Kadangi mums iš praktinės pusės turbūt labiausiai rūpi lietuviškų arba angliškų, o ne kvenjiškų tekstų užrašinėjimas, būtent apie angliškąjį variantą ir pasakosiu. Mano mintys apie lietuvišką variaciją išdėstytos kiek žemiau.

Šekspyras tengvomis?

3 lentelėje pateiktos tengvos su simbolių reikšmėmis, rašant angliškus tekstus. Turbūt iškart į akis krenta tai, kad raidžių išdėstymas nė kiek neprimena lotyniškosios abėcėlės. Taip yra būtent dėl aukščiau minėto logiškumo, kurio Tolkinas siekė, kurdamas šią sistemą. Kiekvienoje eilutėje ir kiekviename stulpelyje yra raidės, kurioms bendri kažkurie fonetiniai požymiai – pavyzdžiui, p, b, f, v, m ir w visos yra tariamos lūpomis, o pirmojo stulpelio t, d, th, dh, n ir r – laikant liežuvį kiek už dantų; p, t, ch ir k yra duslūs sprogstamieji priebalsiai, nors dėl ch (č) galima ir pasiginčyti; ir taip toliau.

Balsės, kaip minėjau, paprastai rašomos ant priebalsės, kuri tariama po tos balsės. Ant vienos priebalsės paprastai rašoma tik viena balsė – jei reikia parašyti daugiau, arba jei priebalsės išvis nėra, balsė rašoma ant „nešiklio“ (simbolis A). Taip pat ant specialaus nešiklio (simbolis B) visada rašoma balsė, kai norima parodyti, jog ji yra ilga. Anglų kalboje dvibalsių, tokių kaip suprantame mes (au, ei ir pan.) kaip ir nėra, tad tokias dviejų raidžių samplaikas galima rašyti atskirai, o galima naudotis ir iš kvenjos atėjusiu būdu. Kvenjoje egzistuoja šeši dvibalsiai – ai, ei, ui, au, eu, iu (pastarasis tariamas panašiau į anglišką pasibjaurėjimo jaustuką ew! nei į lietuvišką paminkštintą balsę). Tie, kurių antra raidė i, rašomi kaip pirmoji balsė (a, e arba u) ant simbolio 35, o kiti trys – ant simbolio 36 (žr. 1 lentelę). Tie simboliai būtent ir reiškia dvibalsio antrąją raidę i arba u.

Kelios raidės turi po du variantus, kaip gali būti rašomos. S ir z atvejais vienas iš variantų (simboliai 29 ir 31) turi uodegėlę į viršų, o kitas (30 ir 32) – žemyn. Antrasis variantas naudojamas tada, kai ant tos tengvos reikia rašyti balsę, pirmasis – kai nereikia. Prie šių dviejų raidžių siūlyčiau priskirti ir h (simboliai 33 ir 16), nes ant pagrindinio simbolio diakritikus rašyti yra labai nepatogu.

R rašoma simboliu 21, kai yra paskutinė žodžio raidė, o simboliu 25 – kai yra nepaskutinė. Y rašoma tengva, kai tariama kaip priebalsė (pvz. žodyje you), o tehta – kai yra balsė (pvz. žodyje my); kartais, nors ir labai retai, jei y, kaip priebalsė, eina po kitos priebalsės (yesteryear), ji gali būti rašoma taip, kaip kvenjiškame variante – dviem taškeliais po ankstesniąja priebalse. Tačiau šitaip atsitinka labai retai tiesiog dėl to, kad anglų kalboje tokių žodžių beveik nepasitaiko.

Dvigubos raidės paprastai žymimos bangele po priebalse (simbolis C), o po priebalsės einanti raidė s gali būti pažymėta tiesiog kabliuku (simbolis D). Priebalsės „nosinis“ variantas (n, ŋ arba m prieš priebalsę, w po priebalsės) gali būti pažymimas bangele virš priebalsės (simbolis E), tačiau praktikoje tai sutinkama tik raidėje qu, kuri tariama kaip kw, tad ir žymima tengva k su bangele virš jos.

Apie Belerijando būdą

Belerijandiškai, kaip rašiau aukščiau, balsės taip pat rašomos tengvomis – raštas tampa pilna abėcėle. 4 lentelėje pateiktas šio būdo simbolių reikšmių sąrašas, rašant sindų kalba. Kaip matyti, kelios tengvos yra skirtos balsėms, o kitų tengvų reikšmės taip pat skiriasi nuo angliškojo ir kvenjiškojo būdų. Skiriasi ir dvi tengvos – vietoje nenaudojamų esse ir esse nuquerna įrašiau a ir mh reikšmes turinčius simbolius. Vienas nepažymėtas garsas – balsė „i“, rašoma kaip balsės nešiklis feanoriškajame variante. Ketvirtajame stulpelyje reikšmių išvis beveik nėra – sindų kalboje tokie garsai, kaip „č“, nebuvo naudojami, tad kvenjiški/angliški ketvirtojo stulpelio garsai perkelti į trečiojo stulpelio rašmenis. Tiesa, gali būti, jog tos tengvos buvo naudojamos „kw“ ir panašiems garsams pažymėti. Ilgos balsės sindų kalboje žymimos „dešininiu kirčiu“ virš balsės; dvibalsiai, pasibaigiantys -i – dviem taškeliais virš pirmosios balsės, o pasibaigiantys -u – brūkšneliu virš tos balsės.

Krėvė tengvomis?

Egzistuoja įvairiausių tengvų variantų, pritaikytų mūsų pasaulio kalboms. Dauguma jų yra sukurti Tolkino gerbėjų, daugiau ar mažiau remiantis paties rašytojo paliktais nurodymais, kaip turėtų būti parenkamos tengvų reikšmės įvairiems garsams. Du variantus lietuvių kalbai pasiūlė Indraja – vieną paremtą feanoriškuoju būdu, kitą – belerijandiškuoju. Čia pateikiu truputėlį kitokį būdą, paremtą feanoriškuoju. Esminis jo skirtumas nuo Indrajos pasiūlymų – stengiausi išlaikyti kuo daugiau panašumų į kvenjos garsus, nors tai toli gražu ne visur pavyko. Taip pat palikau kvenjoje naudotą balsės rašymą ant prieš ją einančios priebalsės.

Didžiausia problema, derinant tengvas lietuvių kalbai, – labai skirtinga fonologija. Lietuvių kalboje egzistuoja daug gomurinių ir priegomurinių garsų (s, č, š ir t.t.), kurių kvenjoje ar anglų kalboje yra toli gražu ne tiek daug. S ir z angliškame ir kvenjiškame variantuose yra žymimos nepagrindinėmis tengvomis, tad jas galima ten ir palikti, bet kitas tris poras – č/dž, š/ž ir c/dz reikia kažkur sutalpinti. Tą padaryti galima ne vienu būdu:

a) Šioms poroms galima paskirti dalį trečiojo stulpelio, kur dalis tokių raidžių egzistuoja ir kai kuriuose kituose tengvų variantuose. Kaip jas ten sudėlioti – iš dalies subjektyvus reikalas. Pirmose dviejose eilutėse kituose stulpeliuose yra sprogstamieji priebalsiai. Nė viena iš šių trijų porų nėra sprogstamoji, o panašios į sprogstamąsias yra tiek č bei dž, tiek c bei dz. Angliškame ir Nūmenoriškame tengvų variantuose 3 ir 7 tengvomis žymimos būtent č bei dž, todėl galima tą patį daryti ir lietuviškame. Dviejose eilutėse žemiau, tengvomis 11 ir 15 galima būtų, vėlgi remiantis anglišku variantu, žymėti š ir ž, o c ir dz palikti tengvas 19 ir 20 arba išvis kažkurias iš nepagrindinių, pvz. 33 ir 34;

b) Kitas įmanomas, nors ir nelabai taisyklingas, variantas būtų š, ž, č ir dž rašyti s, z, c ir dz tengvomis su diakritiniais ženklais – bangelėmis viršuje arba kabliukais iš šono; tada c ir dz galima žymėti tengvomis 3 ir 7;

c) C ir dz gali būti sudaromos rašant t ir d su –s priedėlį reiškiančiu kabliuku iš šono (žr. skirsnį apie anglų kalbą);

d) Š, ž, o gal ir č bei dž galima rašyti paimant dvi arba keturias nestandartines tengvas iš juodosios kalbos varianto (žr. 5 lentelę) – Žiedo ketureilyje naudojamas garsas š užrašomas būtent tokia tengva.

Taigi variantų yra nemažai. Kurį vartoti, kiekvienas rašantysis turi apsispręsti pats. Rašydamas iš aukščiau aprašytųjų paprastai naudoju variantą b; tačiau, kaip sakiau, toks variantas yra gana klaidingas, todėl kitiems jo nesiūlau ir pats bandau atprasti, o iš kitų trijų pasiūlymų man priimtiniausias yra paskutinis.

Kita problema – lietuvių kalboje yra daug balsių. Penkioms pagrindinėms – a, e, i, o, u, bei netgi y vietą rasti nesudėtinga, nes tokios jau egzistuoja anglų kalbos variante. Nosinės raidės ą, ę, i ir ų gali būti žymimos tomis pačiomis tehtomis, tik ant ilgos balsės „nešiklio“ (simbolis B). Lieka keturios problemos – ė, ū, ie ir uo. Mano visiškai subjektyvus pasiūlymas pateiktas 5 lentelėje kartu su visomis kitomis tengvomis lietuvių kalbai. Dvibalsių lietuvių kalboje taip pat yra nemažai, bet jie visi, t.y. ai, ei, oi, ui, au ir netgi nevietinis eu egzistuoja jau kvenjoje, o iu kaip dvibalsio lietuvių kalboje nėra. Beje, paminkštintas balses (ia ir pan.) nėra būtina žymėti dviem simboliais – greičiausiai užtektų po tengva, ant kurios rašytina tokia balsė, padėti taškelį arba du taškelius: pirmasis būdas anglų kalboje žymi netariamą balsę, o antrasis kvenjoje – priebalsės paminkštinimą, transkribuojamą kaip įsiterpiančią „y“.

Šis tas apie skaičius

Tengvomis galima užrašyti ne tik raides, bet ir skaičius. Jie pateikti 6 lentelėje. Tiesa, elfai naudojo dvyliktainę skaičiavimo sistemą, tad egzistuoja atskiri simboliai skaičiams A ir B, reiškiantiems 10 ir 11. Rašant dešimtaine skaičiavimo sistema, jie neturėtų būti naudojami. Taip pat elfai skaičius rašydavo atvirkščia tvarka, nei mes – didžiausio skyriaus skaičių rašydavo dešiniausiai, taigi devyniolika tengvomis būtų užrašoma 91, o ne 19. Kaip rašyti skaičius – vėlgi asmeninis pasirinkimas, bet būtų gerai kažkaip pažymėti, kuria kryptimi jie yra rašomi, pavyzdžiui pabraukiant didžiausio skyriaus skaitmenį.

Pabaiga

Tai tiek, trumpai, apie tengvas. Mokantis jomis rašyti, svarbu nepamiršti, kad iš principo jos šiek tiek skiriasi nuo lotyniškosios abėcėlės tuo, kad yra kurtos stengiantis logiškai sužymėti santykius tarp garsų. Taigi rašant skirtingų kalbų tekstus, tie patys ženklai gali reikšti skirtingus garsus. Be to, frazes galima užrašinėti tiek pagal lotynišką rašybą, tiek pagal tarimą – lietuvių kalboje skirtumo tarp šių dviejų dalykų nėra, bet skaitant ar rašant angliškai, tą atsiminti vertėtų. Iš pradžių rašyti bei skaityti tengvomis gali būti labai sudėtinga, ypač dėl to, kad daugelis ženklų gana panašūs vienas į kitą. Visgi neabejoju, kad šiek tiek pasitreniravę rašyti išmoksite. Jei kils klausimų – kreipkitės.

Naudingos nuorodos

Forumo gija apie tengvas
Tengvų šriftai kompiuteriui
Yet another tengwar tool - tengvų transkribavimo programėlė

Paruošė Laiqualasse