header6

Tolkinistų dainos

Tolkinistai dainuoja, nors ne visi turi tam talentą. Kartais netgi kuria dainas, bet dažniausiai tiesiog paseka gražiu "filksingo" papročiu ir perrašo žinomų dainų žodžius. Žemiau rasite didžiąją dalį tolkinistinio filksingo dainų.

***

[toggle state="closed" title="Arnoro pilys (Šiaurės bastūnų baladė)"]

Muzika: Vytautas V. Landsbergis. „Kai pavargęs aš gulėsiu“
Žodžiai: Laiqualasse

Palei kelią mylių mylias
Kažkada stovėjo pilys
Bet didybė subyrėjo
Žiauriam Angmaro kare

Tik prajoja keliauninkas
Ir pažiūri ilgesingai
O gal net ir nepamato
Kas čia buvo kažkadais

Pried.:

Krūmuos' tūno du bastūnai
Saugo jie karaliaus rūmus
Bet tų rūmų jau nebėra
Ant akmens anei akmens

Ir bastūnai iškeliauja
Jie klajoti nepaliauja
O griuvėsiai lieka tylūs
Tik vaiduokliai ten plevens

Stūkso pilys tarp pelkynų
Bokštai apželia pelynais
Ilgos dienos, ilgos naktys
Eina slenka virtinėm

Dūla Arnoro galybė
Apima kraštus ramybė
Tik legendos tebesklando
Apie karžygius narsius

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Bastūnų daina"]

Muzika ir žodžiai: Starlin

Ne visas auksas auksu tviska,
Užmiršk, ką matei, ką girdėjai - viską.
Perskeltas kardas vėl saulėj žibės,
Iškeltas į dangų nuo kario širdies.

Po pelkę, po liūną, akivarą juodą,
Rankose priešų paslapties neišduoda.
Beribė bastūno sielos našta,
Ne visi, kas klajoja paklydę yra. (x2)

Klaidina žaltvykslės, mėnesienos vaiduokliai,
Nemirėliui gal atiduot reikės duoklę.
Sustingus brangakmenin padangių žvaigždė,
Viduj dar liepsnoja karalių garbė.

Žolėm ir pelėsiais apkerpėję bokštai,
Aukos karaliaus menei nupuoštai.
Rusena viltis, nors seniai prarasta,
Ne visi, kas klajoja, paklydę yra. (x2)

Namai vidur lauko, po kriauše belape,
Žiemą per šalta, pavasarį - šlapia.
Ne elgeta jis, nors tai - jo skarmalai,
Toli pasilikę tikrieji namai.

Kai reikia, pats mato, nematomas būna,
Parduoda gyvybę už žodį ir kūną.
Kas rytą išaušta paskutinė diena,
Ne visi, kas klajoja, paklydę yra. (x2)

Taip metai po metų iš buveinės buveinėn
Į nesančią būtį viens po kito išeina.
Net regintys akmenys nepasakys,
Kuo plaka vienišė bastūno širdis.

Jei dykrose uolą pamatysi atgyjant
Ar žmogų be veido vidurnaktį, lyjant,
Neklausk, kas jis toks ir kokia jo dalia,
Ne visi, kas klajoja, paklydę yra. (x4)[/toggle]

[toggle state="closed" title="Buvo Viduržemė seniau"]

Muzika: Slade „Far Far Away“, dar žinoma kaip Keistuolių teatro „Ten toli“
Žodžiai: Nibenon ir Laiqualasse

Aš niekada dar nesimaudžiau Anduine.
Ir neskraidžiau prie Karadraso virš krioklių.
Ir nespoksojo į akis man juodas orkas nei žuvis
Iš Golumo nasrų.

Mitrilo nerausiau ir nešalau Morajoj.
Tol Eresėjos net pakrantė man - tabu.
Ir nors išminčių nemačiąu ir pavardžių jų nežinau,
Bet man tai nesvarbu!

Pried.:
Nes kažkur taip toli, kur dar niekad nebuvau,
Ten toli, taip toli, nors nebuvęs, bet žinau,
Kad už jūrų, už kalnų buvo Viduržemė seniau
Aš skaičiau.

Aš ligi šiol dar daug ko daug ko neišsiaiškinau,
Aš nežinau visų vardų iš F raidės.
Aš nepavydžiu tų skausmų ir Vieno Žiedo ar kitų,
Ar hobitų šlovės!

Pried.

Aš niekada dar nemačiau pilkųjų uostų
Prie jūros nešaukė žuvėdros dar manęs
Bet kol pasaulis apvalus, tiesusis kelias visad bus
Kuris mane nuves...

Pried.:
...ten kažkur taip toli, kur dar niekad nebuvau,
Ten toli, taip toli, nors nebuvęs, bet žinau,
Kad už jūrų, už kalnų buvo Viduržemė seniau
Aš skaičiau. (4x2)

gam gam gam ir f g c[/toggle]

[toggle state="closed" title="Daina apie Arvedujį, paskutinį Artedaino karalių"]

Muzika: amerikietiška baladė „500 Miles“
Žodžiai: le_golas

Jeigu orkus dar girdi, tai žinok, aš jau toli
Bėgti priverstas esu ten už kalnų
Ten už kalnų, ten už kalnų
Ten už kalnų, ten už kalnų
Bėgti priverstas esu ten už kalnų

Gal nekaip karaliavau, anksti sosto netekau
Pas šiauriečius patekau, nebėr namų
Nebėr namų, nebėr namų
Nebėr namų, Nebėr namų
Pas šiauriečius patekau, nebėr namų

Artedaino nebėra, bet gal Gondoras suklus
Veikiai Angmarą užpuls, raganius žus
Raganius žus, raganius žus
Raganius žus, raganius žus
Veikiai Angmarą užpuls, raganius žus

Jeigu orkus dar girdi, Tai žinok, aš jau toli
Bėgti priverstas esu ten už kalnų
Ten už kalnų, ten už kalnų
Ten už kalnų, ten už kalnų
Bėgti priverstas esu ten už kalnų[/toggle]

[toggle state="closed" title="Daina apie hobitus"]

Muzika: Vytautas Kernagis „Man vasarą labai patinka“
Žodžiai: Starlin

Man hobitai labai patinka,
Su gaurais ant pėdų basų.
Ir jei tik maisto jiems nestinga,
Laimingi būna lig ausų.

Aš hobitą namie auginsiu,
Šukuosiu garbanas kasdien,
Mylėsiu, gerbsiu ir... maitinsiu,
Jis man dainuos dainas perdien.

Pried.:

Hobito daina, cho cho,
Džiugina mane, cho cho,
Glosto širdį jos gaida!

Mažyliai hobitai dailučiai,
Užaugę irgi neblogi:
Kokie apvalūs jų pilvučiai,
Nosytė įstabiai žavi.

Mažasis draugas hobitukas
Gers elį su tavim kartu
Ir kvapnią pypkę užsirūkęs
Pažers istorijų smagių.

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Daina apie Izildūrą"]

Muzika: Korpiklaani „Gods on Fire“
Žodžiai: le_golas

Įkūrus karalystes
Tėvas pavedė Gondorą jam
Kartu su broliu valdyti
Ir būti paklusniam
Šturmuojant Barad-durą
Jis vedė armijas
Į kovą
Kur sprendės pabaiga

Pried.:
Žuvo Elendilis
Gil-Galado nėra
Žiedas traukia tave
Neimk, Izildurai,
Prakeiksi save
Bet, deja, deja, deja

Neklausė Elrondo
Kirdano taip pat
Pasiėmė sau žiedą
Nedrįso sunaikint liepsnose
Karalium norėjo
Būt ir valdyt Arnore
Bet baigė kelionę
Su orko strėle galvoje

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Daina pas Beorną"]

Muzika: "Look at all my trials and tribulations" iš Jesus Christ Superstar
Žodžiai: Starlin

Daug kelių ir daug kelionių laukia,
Dar nežinom, kas bus priešaky,
Ačiū, šeimininke, kad židinį pakūrei,
Leidai pasėdėti prie ugnies.

Gal giria tamsi už sienų ošia,
Gal mėnulis šiąnakt bus blausus,
Pasėdėkim dar, pavakarokim, nes rytoj
Mūsų žygis bus sunkus.

Ten kalnai aukšti, juose – ereliai,
Goblinai ir vargai – jų tarnai,
Bet šiąnakt pamiršti viską galim, midų
Geriam ir galvojam: bus gerai.

Daug kelių ir daug kelionių laukia,
Dar nežinom, kas bus priešaky,
Ačiū, šeimininke, kad židinį pakūrei,
Leidai pasėdėti prie ugnies...
Leidai pasėdėti prie ugnies...
Leidai pasėdėti prie ugnies...[/toggle]

[toggle state="closed" title="Daina apie Diuriną"]

Muzika: Colin Rudd
Žodžiai: J. Strielkūno

Em
Dar jaunas buvo šis pasaulis,
D
Ir niekas dar netemdė saulės,
C
Švytėjo uolos, vandenai,
Am ........................ Em
Kai žengė Diurinas čionai.
Em
Tarp lygumų ir tarp kalnynų
D
Jis gėrė vandenį šaltinių,
C
Ir ežere po žvaigždėmis
Am
Regėjo savo veidą jis,
C
Kai iš sidabro nematyto
Am .......................... Em
Vainikas ant galvos sušvito.

Em
Pasaulis buvo dar garbingas
D
Anais laikais nerūpestingais
C
Prieš Nargotrondo karalius,
Am
Prieš Gondoliną, kurs tylus
C
Už jūrų jau seniai pražuvo,
Am ............................. Em
Pasaulis dar garbingas buvo.

Em
Sėdėjo Diurinas karalius
D
Uoliniam soste, erdvios salės
C
Tviskėjo auksu, sidabru
Am
Su runų įrašu vingriu.
Em
Lyg žvaigždės vasaros žydrynėj
D
Žibintai švietė kristaliniai,
C
Ir viešpatavo amžina,
Am ....................... Em
Tamsos nebijanti diena.

Em
Plieniniai kūjai ten dainavo,
D
Meistrai skaptavo, graviravo,
C
Galando ašmenis aštrius
Am
Ir mūrus mūrijo stiprius,
Em
Ieškojo perlų ir opalų,
D
Iš paklusnaus, lankstaus metalo
C
Kardai ir skydai, ir šarvai,
Am ....................... Em
Ir ietys gimdavo lengvai.

Em
Gyvenimas be vargo ėjo.
D
Nuo muzikos kalnai aidėjo:
C
Skambėjo arfos sutemoj,
Am ......................... Em
Trimitai šaukė grįžt namo.

Em
Dabar kalnai žili, pabalę,
D
Karšti žaizdrai seniai atšalę.
C
Ir arfas gaubia užmarštis
Am
Karaliaus salėse - naktis.
Em
Morajoj, kur jis jaunas žengė,
D
Pilki šešėliai kapą dengia.
C
Bet ten, kur ežero akis,
Am
Paskendę žvaigždės dar iškils.
C
Po vandeniu, kur gelmės žalios,
Am .......................... Em
Dar laukia karūna karaliaus.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Dol Guldure Nekromantas"]

Muzika: liaudies daina "Augo girioj ąžuolėlis"
Žodžiai: Starlin

Dol Guldure Nekromantas,
Dol Guldure Nekromantas,
Dol Guldure Nekromantas ir nazgūlas
Ir nazgūlas praktikantas, praktikan(tas).

Rūpinosi Nekromantas,
Rūpinosi Nekromantas,
Rūpinosi Nekromantas, kad jo kvailas,
Kad jo kvailas praktikantas, praktikan(tas).

- Nesirūpink, o tamsiausias,
Nesirūpink, o tamsiausias,
Nesirūpink, o tamsiausias, dar ne pats jis
Dar ne pats jisai kvailiausias, kvailiau(sias).

Tuoj mes proto jam įkrėsim,
Tuoj mes proto jam įkrėsim,
Tuoj mes proto jam įkrėsim, tapt nazgūlu
Tapt nazgūlu jam padėsim, jam padė(sim).

Nepabuvęs praktikantu,
Nepabuvęs praktikantu,
Nepabuvęs praktikantu ir nebūsi
Ir nebūsi leitenantas, leitenan(tas).[/toggle]

[toggle state="closed" title="Dvorfo vaikas"]

Muzika: V. Kernagis "Laumės vaikas"
Žodžiai: tomas94, Vulpecula, Zlorf

Čiūčia liūlia dvorfo vaiką,
Storą, mažą ir šarvuotą.
Skamba mitrilinis žiedas,
Dvorfų vaikui dovanotas,

Vėjy grūdintas ir kaltas.
Dvorfų vaikas kaltas... kaltas,
Kad uolų jis nekapoja,
Kad nemiklios kreivos kojos.

Dvorfė močia tūžta pyksta
Ir už stalo nesodina.
Viską žino - tik nežino,
Kad barzda jos vaikui dygsta.

Kad nusgers jis vieną naktį,
Rudenį, prieš patį lietų.
Vidury didžiulės menės
Žmonės ras mitrilo žiedą...

Čiūčia liūlia dvorfo vaiką,
Storą, mažą ir šarvuotą.
Skamba mitrilinis žiedas,
Dvorfų vaikui dovanotas.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Du Medžiu - Javanos giesmė"]

Muzika: Ottawan "Help", geriau žinoma kaip S. Povilaičio "Švieski man vėl"
Žodžiai: Nilde, Magnus, Exon

Telperijonai, barstei tu rasas,
Mums, Laurelina, šildei rankas.
Vėlei mums taip stokos jūsų šviesos,
Gal jūsų vaisiai ją atkartos.

Net daina nebe ta, kai Ardoj tamsu
Ji švelni, bet šalta, todėl neramu,
Kad naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Kai švytėjimo jūsų neliko čia.

Pried.:
Tad, medžiai, paskleiskit mums savo šilumą, savo šviesą -
Vėl, švieski mums vėl, Telperijonai, džiugink mus sidabru!
Vėl, švieski mums vėl, sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski mums vėl, o, Laurelina, aukso žiede puikus,
Vėl, švieski mums vėl, dainoj pražysta žiedas, sunoksta vaisius.

Gal nematai, kaip dega laivai,
Gal negirdi, kaip verkia vaikai,
Namo žodžiui kurti, jie atkakliai
Eina tenai, kur jų laukia karai.

Bet ir žodis ne toks kai Ardoj tamsu -
Jis švelnus, bet gūdus, todėl neramu,
Kad naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Joje plinta Morgoto juodoji valia.

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Ežero miesto gyventojų daina"]

Muzika: Keistuoliai "Geltonų plytų kelias"
Žodžiai: Starlin

Jau tik senoliai mena:
Po Vienišuoju kalnu
Gyveno sau karalius
Iš dvarfų padermės.

Bet šaunią karalystę
Karšta ugnis sugriovė,
Ant svieto nebeliko
Valdovo giminės...

Smogas - tai toks drakonas,
Jis nuo aukso geltonas,
Išsidrėbęs miega,
Turtų nepalieka.

Dar vaikystėje šitą girdėjom,
Tas kraupiausias pasakas visas,
Bet drakono nė vienas neregėjom,
Tad vargu, ar tikrai tai tiesa...

Smogas - tai toks drakonas,
Jis nuo aukso geltonas,
Išsidrėbęs miega,
Turtų nepalieka.

Sako, visados knarkia,
Niekad neužsimerkia,
Senas ir sukriošęs,
Auksan atsilošęs.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Feanoras"]
(Lindono bardo baladė)

Muzika: Keistuoliai „Eldorado“
Žodžiai: Starlin

Įsižiebus laužams,
Pasibaigus darbams,
Sidabru šviesai marginant orą
Palaimingoj šaly,
Minioje regim jį -
Nagingąjį noldą Feanorą.

Žaidė su ugnimi
Ir niūria lemtimi,
Nuolaidžiavo visiems savo norams.
Bet dėl priešo tamsos
Neprarado narsos
Karaliūnas puikus - Feanoras.

Spindesys akmenų
Išvedė iš namų
Giminės nesibaigiančią vorą.
Nepažinę tiesos,
Sekė jam iš paskos -
Neprilygstamąjį Feanorą.

Žodžiai jo ištarti
Ginė priekin karšti
Link tvirtovės Morgoto kuorų.
Mūšy kovės tvirtai,
Bet pražuvo jisai -
Liepsningasis karys Feanoras.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Galadrijelės daina apie gyvenimą Valinore"]

Muzika: Livingston & Evans "Que sera, sera"
Žodžiai: Starlin

Kai Valinore gyvenau, elfų mergaitė ilgom kasom,
Klausiau mamytės, ar teks man valdyti, ji man atsakė tuoj:
„Ko nerimsti tu, žalių girių dukterie,
Ramybė ir laimė čia, prie ugnies namie“.

Kai Findekano sutikau, elfų berniuką ilgom kasom,
Klausiau įžūliai, kas ten už jūrų, jis man atsakė tuoj:
„Ten šviesa žvaigždžių beribėj tamsoj nakties,
Virš upių, kalnų tuščių, ko gi ten taip veržies“.

Kitądien Finvę pamačiau, elfų karalių jau be kasų,
Tariau, seneli, duoki man šalį, aš karalienė esu.
Juoktis ėmė jis, subėgo pilis visa,
Karūną iš medžio man dovanojo svita.

Ir Telepornas kažkada sakė, kad aš jam baisiai graži,
Ar kaip valdovė, sakyk jaunuoli, ar žavingiausia šaly?
„Tau namai – valda, gražiausia tu čia esi, –
Nuraudo ir tarė jis: – liki su manimi“.

Taip Valinore gyvenau, graži mergaitė šviesių plaukų,
Akys kaip saulės, pilnos pasaulio ir tolimų kraštų.
Mąsliai upės bėgs, tvirtovės, šalia – laukai,
Ramybė ir laimė ten, kur bebūtų namai.
Ramybė ir laimė ten, kur yra namai.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Giria, kurioj prasideda mirtis"]

Muzika: The Phantom of the Opera
Žodžiai: Starlin

Tarp medžių taip baugu miegot tamsoj,
Šešėliuose klaidžiuos ir tvankumoj,
O gal ne kelias tai, o paslaptis,
Giria, kurioj prasideda mirtis – vidur sapnų.

Dar žingsnį žengsi jei, prapulsi tu,
Už posūkio, tenai, gal nesaugu,
O kaip žinoti, ar bekraštė ta
Pražudanti visus gūdi giria – ir tu joje.

Lyg nesibaigia čia niekad naktis,
Po prieblanda slogia kiekvienas kris
Galbūt gyva jinai, o tu – jau ne
Be galo tęsiasi šita giria – tu liksi čia.

Kažkas į Gūdžią girią įžengė! Stebėk, į Gūdžią girią įžengė!

Per upę, per žoles, per stebuklus,
Dar gilumoj, miške, daugiau jų bus,
Šakom apglėbs, nuneš tave gelmėn
Giria, kurioj prakalbo medžiai vėl – sena kalba.

Kažkas į Gūdžią girią įžengė! Stebėk, į Gūdžią girią įžengė!
Kažkas į Gūdžią girią įžengė! Stebėk, į Gūdžią girią įžengė![/toggle]

[toggle state="closed" title="Gyveno sau Berenas"]

Muzika: Keistuoliai „Gyveno sau vaikinas“
Žodžiai: Folkas

Gyveno sau Berenas su rūpesčiu didžiu,
Mylėjo jis Lutjeną lakštingalos balsu
Daug dienų jis stebėjo ją, sau šokančią lyg angelą
Ir širdis tiktai plakė taip, bet pakalbint kaip prieit.

Pried.:
Tu graži ir tyra, tu mana lakštingala
Tu graži ir tyra, tu graži tyra...

Paprašė jis Tingolo Lutjenos rankelės,
Tingolas pamojo link Angbando pilies.
Daug dienų jis keliavo jais, nepramintais akmens takais,
Ir širdis tiktai plakė taip, bet kaip prisėlint, kaip prieit.

Pried.

Berenas įlindo į vilkolakio nasrus,
Lutijena apsivilko šikšnosparnio sparnus.
Daug dienų jie keliavo taip, kad neužtiktų jų šnipai,
Ir širdis tiktai daužės jiems, bet kaip išlikt nepastebėtiems...

Pried.

Berenas užsilipo ant Morgoto pečių,
Išlupo silmarilį Finrodo peiliu.
Ir pagaliau po tiek dienų pasuko jiedu link namų,
Ir širdis tiktai daužės jiems, bet kaip išlikt nenubaustiem.

Pried.

Tingolas gavęs akmenį įsiuto iš tiesų,
Ir sako „ką daryti, kad kvailas toks esu“
Bet pagaliau po tiek dienų įsimylėjejiai yra kartu,
Dvi širdys plaka kaip viena, primins mums apie juos daina.

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Gorlumas"]

Muzika: A. Mamontovas "Vienišas jūreivis";
Žodžiai: Folkas ir Starlin

Aš toks menkas glitus Golumiūkštis,
Vis tą patį regiu per dienas.
Ieškau kam čia sprandelį nusukus,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

Aš rūkyto karšio nemėgstu,
Gaudau tiktai šviežias žuveles.
Geriu vandenį vietoje barščių,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

Piktas hobitas pavogė Žiedą,
Kaip išspręsime savo bėdas?
Teks palikti mylimą vietą
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

Kurgi trauksiu išėjęs į kelią,
Kur vagies karštos pėdos nuves?
Nusibodo gyvent nerealiai,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

Reiktų gal pamėginti hipnozę,
Mažu paslėptus klodus atsklęs?
Neprošal sužinot diagnozę,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

Neturiu nei pačios, nei merginos,
Nebevaikštau seniai pas panas,
Nebuvau niekad kietas vaikinas,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

Taigi šitaip kaip dūšia be vietos
Mindau purvino miesto gatves
Ir laikausi nežmoniškos dietos,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Hobitiška dainelė"]

Muzika: Suomių liaudies daina „Ievan Polkka“
Žodžiai: le_golas, Laiqualasse

Šiaurėje galingi miestai stūkso ir valdovai dideli
O aplink kaip žali viščiukai laksto hobitai maži
Bet kad ir kur pasuksi galvą
Žmonės savo rupesčius aprauda
O hobitai sau žaidžia ir dainuoja
Šoka žaidžia per dienas

Žmonės dedasi kariūnais, jei tik kas, mojuos kardais
O hobitui paduoki vištos kulšį, jis su ja daugiau nuveiks
Bet nors ir ramini kariūnus
Jiems tiktai kautynės rūpi
O hobitai sau šventę didžią švenčia
Švenčia šventę per dienas

Žmonės rodos baisiai niūrūs, elfų niekas nesupras
Dvorfai gal ir linksmesni vyrukai, bet gyvena kalnuose
Lai jie rūstauja ir dirba
Rūpesčiai gadina apetitą
O hobitai laisvi midutį geria
Geria midų per dienas

Upės teka kaip papuola, ugnys šoka ant miškų
Orkų armijos lai puola, hobitams tai nesvarbu
Tegu kariauja tie kas moka
Elfai miškuose lai šoka
O hobitai kasdieną šventę švenčia
Švenčia šventę per dienas[/toggle]

[toggle state="closed" title="Išėjo Morgotas į karą"]

Muzika: Lietuvių liaudies daina „Išėjo tėvelis į mišką“
Žodžiai: Nilde ir Laiqualasse

Išėjo Morgotas į karą
Išėjo Sauronėlis į karą
Išėjo Morgotas, išėjo Sauronėlis, išėjo visi orkai į karą.

Pagavo Morgotas / Sauronėlis / visi orkai Hūriną

Prakeikė Hūriną / Tūrambarą / visą šeimą Morgotas

Išvyko Morvena / Nienora / Tūrambaras pietuosna

Sutiko Morvena / Nienora / Tūrambaras Glaurungą

Užbūrė Morveną / Nienorą / Tūrambarą Glaurungas

Atšoko Tūrinas / Nienora / bretiliečiai vestuves

Nudūrė Tūrinas / Anglacheliu / Tūrambaras Glaurungą

Nus‘dūrė Tūrinas kardeliu
Nuskendo Nienora upely
Nus‘dūrė Tūrinas, nuskendo Nienora, numiro visi vaikai Hūrino[/toggle]

[toggle state="closed" title="Išgalvotas (išgiedotas?) pasaulis"]

Muzika: Hiperbolė "Išgalvotas pasaulis"
Žodžiai: Acta est Fabula, Indraja, Indrė

Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti elfai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.

Išgalvosiu žmogų, hobitą ir mają,
Kelią, gražią mirtį ir kai ką daugiau.
Man ilgai šypsosis išgalvotos akys,
Išgalvotos lūpos, ir gyvent smagiau.

O kada neliks tikėjimo nė lašo,
Ir kančia į kūnus tyliai įsigaus,
Jums suteiksiu viltį, nors ir labai mažą,
Bet ir vėl gyventi bus, žinau, smagiau.

Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti elfai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Kariausim su Angmaru"]

Muzika: Smokie „Living Next Door to Alice“
Žodžiai: Laiqualasse

Buvo diena, graži kaip visada
Bet žinia atskriejo liūdna
Iš Angmaro

Ir surinko karalius narsiausius karius
Išsivedė kautis didžiausius pulkus
Į blogio naują buveinę –
Angmaro kraštus

Pried.:
Nežinom, ko jam reikia ir ko jis nori čia
Atvykėlis Raganius įsikūrė paslapčia
Jau ilgiau nei šimtą metų mes kariaujame su Angmaru
Kardolanas krito, Rudauro nebėra
Trys karalystės buvo, o liko tik viena
Bet nepaliausim niekad mes kariauti su Angmaru

Broliai kariavo, bet jų jau nebėra,
Pasiglemžė juos Raganiaus ranka
Iš Angmaro.

Artedaino likimas tikrai nesaldus –
Blogio ordos jau laužia vartus.
Ar pajėgsim apginti šiandien
Gimtuosius kraštus?

Pried.

Kova nesibaigia, yra dar vilties
Įveikti Raganių, gal elfai padės
Iš Lindono

Karalius Gil-Galadas pagalbą atsiųs
Net jeigu mūsų narsuoliai pražus
Neišsisuks net ir Raganius...

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Lūtijenos pasirinkimas"]

Muzika: „I don’t know how to love him“ iš „Jesus Christ Superstar“
Žodžiai: Starlin

Ak, ką dabar daryti?
Kaip tėvams pasakyti?
Jis – žmogus. Taip, jis – žmogus.
Panašių į jį daug nemačiau,
Kitoks nei aš, tačiau...

Negaliu juk visą laiką
Miškuose su juo gyventi.
Aš turiu. Taip, privalau
Pasiryžt atskleist, viską pakeist –
Kad tik žinočiau kaip... sunku man taip...

Pried.:
Berenai brangus, koks šviesus dangus,
Šaltis ir vanduo, geliantis ruduo!
Aš nežinau, ko atėjai,
Ko neišeini...

Vardu tikru pašaukęs,
Sustabdei laiko tėkmę.
Amžinai, negrįžtamai –
Praraja juoda priešais mane,
Turiu aš peržengt ją.

Tėvo sunki ranka,
Neatleis niekada.
O mama? O gal mama?
Sielvartaus labai, tu nežinai,
Kokia gili kančia... apimtų ją...

Pried.

Tebūnie taip, kaip nuspręsta
Dviese nešim šitą naštą
Sutinku. Aš čia, kartu.
Nieko nebijau, neužmiršau,
Kaip skauda vienumoj... Bet ne dainoj, šitoj dainoj, mūsų dainoj.[/toggle]

 

[toggle state="closed" title="Nesibaigianti sakmė"]

Muzika: Keistuoliai „Su žmonėm“
Žodžiai: Starlin

Buvo Berenas narsuolis,
Gilgaladas mūšy žuvo,
Nargotrondo tvirti kuorai
Jau seniai seniai sugriuvo.
Ponas Bilbas ir drakonas,
Nimrodelė ilgaplaukė...
Mes ragavom elfų duonos
Ir upe Didžiąja plaukėm...

Dovana Galadrijelės –
Earendilio žvaigždelė,
Žalio Lorijeno gėlės
Ir kitiems jau puošė kelią.
Uolos pilkos, kalnas aukštas,
Vieniša ugnis laukuose,
Kartais tik svetys nelauktas
Svarbią paslaptį išduos.

Pried.:
Patys pasaką šią sekam,
Giesmę audžiam, sakmę buriam,
Tam pačiam sapne gyvenam,
Nors kiti prieš mus jį kūrė,
Tad kaip jie dar galim eiti,
Nenuleisti turim rankų,
Seną žygį prisiminti –
Naujas pats turės ateit...

Ir galbūt po metų šimto
Garbanoti hobitukai
Prie lauželio dėdę rimtą
Klaus apie šmaikštuolį Tuką,
Apie jo bičiulį Merį,
Apie elfų draugą Frodą,
Apie blogį, apie gėrį,
Giminės žmonių paguodą...

Nors kas žino, kaip čia būsią,
Gal tamsa žemelės laukia,
Bet vilties mes neužpūsim -
Pareiga ir žygiai šaukia!
Tarsi vienas būtų Kelias
Nelyg upė giliavagė –
Daug mažų greitų upelių
Įsiliet į srovę lekia.

Pried.

...pas mus.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Nesibaigianti sakmė (autorinis Starlin variantas)"]

Muzika ir žodžiai: Starlin

Buvo Berenas narsuolis,
Gilgaladas mūšy žuvo,
Nargotrondo tvirti kuorai
Jau seniai seniai sugriuvo.
Dovana Galadrijelės -
Earendilio žvaigždelė,
Sidabrinio miško gėlės
Lorijene rodė kelią.

Ponas Bilbas ir drakonas,
Nimrodelė ilgaplaukė...
Mes ragavom elfų duonos
Ir upe Didžiąja plaukėm...

Pried.:
Patys pasaką šią sekam,
Giesmę audžiam, sakmę buriam,
Tam pačiam sapne gyvenam,
Nors kiti prieš mus jį kūrė,
Tad kaip jie dar galim eiti,
Nenuleisti turim rankų,
Seną žygį prisiminti –
Naujas pats turės ateit...

Ir galbūt, kai žygį baigsim,
Prisimins po šimto metų,
Kad ir mes takus čia mynėm,
Gėrio, blogio - visko matėm.
Ir tada jau mūsų pėdom
Vėl nauja sakmė ateis,
Nes pasauly pasiliekam
Dar negimusių veidais.

Tarsi vienas būtų Kelias
Nelyg upė giliavagė –
Daug mažų greitų upelių
Įsiliet į srovę lekia.

Pried.

... pas mus.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Niekur neišeikit (Valų daina noldams)"]

Muzika: ABBA „Thank You for the Music“ (dar žinoma kaip Keistuolių „Ačiū, kad žiūrėjot“)
Žodžiai: Nilde, Laiqualasse

 

Ašaros karčios ir nesuskaičiuotos byrės
Kas priesaiką davę, žodžių savųjų gailės
Nors pergalės viltį praradę raudos
Ir laivą pastatę sieks grįžt atgalios
Jūra jums per plati,
O kalnai – tikrai per aukšti

Pried.:
Tad sakom – niekur neišeikit, mieli noldorai,
Mokslų ir menų žinovai,
Kalviai, kalbininkai, poetai, akmendirbiai,
Narsūs kariai,
Likite čia, Feanoro vaikai!
Mes sakom – niekur neišeikit, rytuose vien vargai.

Ką tik statysit, į dulkes galop subyrės
Jei ginklą nukalsit, jį rūdys bematant suės
Lig jūros pakrančių jus priešai medžios,
O lemiamą valandą draugas išduos
Jūs pražūsit visi ten Rytuos' be globos palikti

Pried.

Prašom dar kartą pasilikt čia, mieli noldorai,
Neikite keršyti Morgotui, neikite kariaut, ten toli Rytuose

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Nūmenoriečių daina"]

Muzika: Злые Куклы - Башни
Žodžiai: Nimrodel

Belegaero vandeny
Nebėr daugiau salų
Ir tik bangų purslai balti
Aidus dar girdi jų.

Kreivi keliai nebenuves
Tenai, kur galima matyt
Tas vienišos salos gatves
Laimingų žemių pakrašty.

Pried.:
Pasaulis apvalus klaidina mus –
Jis tuoj pražus.
Paskendusi seniai sala – namai,
Mus traukia vakarai.

Jų buvo devyni laivai,
Pabėgti bandė nuo audros.
Tamsių juodų bangų stulpai
Grasino trenkt be atvangos.

Liūdėjo žmonės daug dienų,
Supratę, kad jau nebegrįš.
Su nukirstu baltu medžiu
Jų salai liko pražūtis.

Pried.

Tiktai klajūnai vieniši
Dar skrodžia vandenis šaltus,
Rast Meneltarmą nori vis,
Ar grįžti į senus namus.

Tol Eresėjos nebėra,
Ir Amano baltų krantų.
Išlikusi tik legenda,
Apie didžiūnus vakarų.

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Orkų daina apie Gondoliną"]

Muzika: Heidevolk „Vulgaris Magistralis“
Žodžiai: Eglė, Balys

Einam į žygį elfų žudyti
Ugnies gaisai jiems šlykščią saulę pakeis

It vorai įsiropšim jų lizdan
Perrėšim jų gerkles Melkoro vardan
Krioks jų bobos kol jų viskas na*** degs
Ir drakonai kotletų iškeps

Mėsa vėl ant meniu
Užsigersim krauju

Pried.:
Einam į žygį elfų žudyti
Ugnies gaisai jiems šlykščią saulę pakeis
Einam į žygį elfų žudyti
Raudonai slėnio vandenys tekės

Balrogai prieš mus išskleis juodus sparnus
Elfai bėgs išvydę jų botagus
Vartai užverti išėjimo nėra
Ateis Turgono karalystės pabaiga

Mėsa vėl ant meniu
Užsigersim krauju

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Pirmųjų arnoriečių daina"]

Muzika: Blind Guardian „Bard's Song“
Žodžiai: Laiqualasse

Žuvus sala
Jau prarasta
Devynetas laivų
Pabėgo nuo bangų
Rytiniame krašte
Viduržemėje
Mūsų laukia viltis
Susirasti namus
Ir čia išlikti

Arnoras
Šalis tremtyje
Rytiniam krante
Už jūros mes rasim namus
Dūnadanai nepražus
Arnoras
Naujieji namai
Dabar, amžinai
Gyvensime čia
Viduržemėje

Šiauriniai laukai
Kalvos, miškai
Negyvenama žemė
Mūsų tautai
Priversti karalystę
Kurt tremtyje
Vienišas kraštas
Greitai atgims
Kur mes gyvensim

Arnoras
Šalis tremtyje
Rytiniam krante
Už jūros mes rasim namus
Dūnadanai nepražus
Arnoras
Naujoji pradžia
Nuo šiol visada
Namais mums bus ši vieta
Dūnadanai nepražus

Per amžius nepražus
Ir karus, ir negandas įveiksime tvirtai
Su elfais, hobitais, žmonėm
Sutarsime gražiai
Čia mums bus namai[/toggle]

[toggle state="closed" title="Po šiaurės dangum"]

Muzika: Kansas „Dust in the wind“
Žodžiai: Exon

Tu užsimerk, kai rytuose bunda svetima aušra.
Juk žinai, mums dilimą neša ši didi šviesa.
Po šiaurės dangum, grėsmi šviesa po šiaurės dangum.

Naktimis kaukia mėnesienoj Morgoto vilkai.
Nustelbė viltį dovanojančias žvaigždes jinai.
Po šiaurės dangum, nėra vilties po šiaurės dangum.

Spindesys pirmapradis krištolan įkalintas.
Vis ryškiau žiba jis, kai kaupiasi aplink tamsa.
Po šiaurės dangum, viena šviesa po šiaurės dangum.
Žiba ryškiau, vis ryškiau po šiaurės dangum![/toggle]

[toggle state="closed" title="Priesaika"]

Muzika: "Palaimink, Dieve, mus"
Žodžiai: Laiqualasse

Pasakyt reikia išdidžiai
Nors sunku dabar išties:
Medžių šviesoje augusiems vaikams
Reikia laisvės ir vilties.

Į rytus kartu mes sunkiais takais
Trauksim paskui Tamsųjį;
O kas bus tenai, mes nežinome,
Bet širdy liepsna karšta.

Nenurimkite ir pakilkite,
Eikite paskui mane!
Mano šeimą skatins visuomet
Priesaika dabar duota:

Pried.:
Mes sakom, Valos, jums
Išklausykit mus!
Nes mes niekad neatleisim
Tam, kur(i)s pavogs Silmarilius.
Išgirskit, Valos, mus
šiandien - ta diena,
Kai visi kartu išeinam
Paskui Morgotą.

Išeinu ir išsivedu
Giminę narsių karių,
Nebereikia mums šitokių dievų, -
Drąsiai jums dabar tariu.

Per šaltus ledus ir gūdžias girias
Persekiosim Morgotą
Mes kovosim ten, toli rytuose
Kol širdy liepsna gyva.

Įsikursime ir gyvensime
Jeigu Eru šitaip lems,
Bet mūs' širdyse ir mūs' mintyse
Priesaika viena gyvens:

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Saulala, Motula, užtekėk, užtekėk"]

Muzika: Lietuvių liaudies daina „Saulala, Motula, užtekėk, užtekėk“
Žodžiai: Beornas, Bombadilas, Košmaraitė

Saulala, motula, užtekėk, užtekėk.
Mes maži hobitukai, trumpi mūsų apsiaustukai,
Mumi labai šalta.

Sauronai, tėveli, pažiūrėk, pažiūrėk.
Mes maži nazgūlaičiai, buki mūs kardaičiai.
Mes labai nevėkšlos.

Gendalfai pilkasis, paskubėk, paskubėk.
Priešas ranką tiesia, šaltas durklas sminga.
Frodui labai skauda.

Raganius karalius negailės, negailės.
Tamsus šaltas durklas prakeiktoj negyvoj rankoj
Geria kraują godžiai.

Platžengys aukštasis jau čia, jau čia.
Karaliaus rankos gydo visas Morgulo blogybes
Atelaso lapais...[/toggle]

[toggle state="closed" title="Sausainėliai"]

Muzika: Rondo "Laukų gėlė"
Žodžiai: žmonės juodais drabužiais

Nusijuok, nusipink gijas
Ir akių daugiau neslėpki –
Leisk išeiti iš olos gyvam.
Tu graži, kaip šviežia žuvis,
Ir labai žaviai grėsminga,
Hemolimfoje atgims daina:

Pried.:
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!

Alkyje ir skausme pasikviesk
Mane į tamsią olą,
Leisk palikti tau hobitą Frodą.
Oloje, kur žmonių kaulų daug,
Įkliuvę orkai verkia -
Tie, kurie maitins ją toliau.

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Šalia kelio"]

Muzika: liaudies daina „Šalia kelio“ (galimos abi melodijos)
Žodžiai: žygeiviai

Šalia kelio Dorijats
Šalia kelio Dorijats
Šalia kelio Dorijats, Dorijats
Ten gyvena Tingolas.

Oi Tingolai Tingolai,
Graži tavo Lūtijena.

Jei tu nori Lūtijenos,
Atnešk tris silmarilius.

O Lūtijena Lūtijena
Silmarilių neverta.

Silmarilis ne akmuo / Miruvoras ne vanduo,
O Berenas - ne piemuo.

Silmarilis iš akmens / Miruvoras iš vandens,
O Berenas - iš piemens.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Vargšas Golumas"]

Muzika: Billy Myers „Should I Call You Jesus“
Žodžiai: Starlin

Jei žiedelis dar būt pas mumi,
Būt gyvent ramiau, gerokai patogiau.
Nes užuot pagavę žuvį,
Gobliniūkščiui sprandą suktume tuojau.

Negerai, oi negerai:
Neganda juoda užpuolė mus.
Kaip blogai, o kaip blogai:
Teko mum dėl jo, dėl jo palikt urvus –

Beginsas vagis, Beginsas vagišius,
Tai niekšelis jis, kiaulę mum pakišo!
Pagrobė brangiausią, nugvelbė mieliausią,
Ką be jo darysime vieni?

Karštas veidas įžūliai spokso,
Nebėra šešėlio šalto ir tamsaus,
Tik nesąmonės aplinkui riogso –
Kaip norėčiau ko nors drėgno ir glitaus.

Man baisu, taip baugu,
O kad galėčiau, kad galėčiau pasislėpt!

Beginsas vagis, Beginsas vagišius,
Tai šlykštynė jis, gobliną pakišo!
Pagrobė brangiausią, nugvelbė mieliausią,
Nežinau, ką mum be jo reiks daryt. (x2)[/toggle]

[toggle state="closed" title="Vienišojo Kalno dvorfų baladė"]

Originalas: Maironis „Milžinų kapai“
Žodžiai: Laiqualasse

Kur rūstūs kalnai ir gilūs urvai,
Ten dvorfai barzdočiai dūmoja.
Galanda kirvius, kalavijus aštrius
Ir orkams galvas kapoja.

Nuo blogio šalies lyg sparnai debesies
Padangėmis raitosi dūmai:
Tai kalnas Lemties, jis liežuvius ugnies
Spjaudo ir paskleidžia rūką.

Tarp tyrų plačių – ne staugimas žvėrių;
O ne! Tatai moterys verkia.
Jos rauda sūnaus ar bernužio brangaus,
Kurs kare akis jau užmerkė.

Saurono seniai suvadinti svečiai
Į vaišes Viduržemėn traukia.
Ištroškę garbės, kai aušra patekės
Išvys, ko visai nebelaukia.

Šiaurėj gūdu, pilnos girios vorų
Ir kitų Nekromanto pabaisų.
Tik dvorfai vieni, ir draugai artimi
Per dienas karui ruošiasi drąsiai.

Pakilo gaisrai, liepsnoja miškai
Ir miestai žmonių beigi sodai;
Užtemęs dangus mėto tankius žaibus
Jau mūšio laukt nusibodo.

Tik tranko griausmai, tarsi Manvė aukštai
Ir Durinas į vaikus žiūri.
Kautynė baisi, prasideda ji
Daugybę ten ietys nudūrė!

Oi, buvo kova! Apniukus diena:
Net Saulė pažvelgti bodėjos.
Tik kūnų šimtai suvartyti keistai
Ilgai, dar ilgai ten ilsėjos.

Nuvargo labai ir žuvo šimtai:
Ir dvorfai, ir elfai, ir žmonės,
Bet orkų būrys jau šviesos nematys:
Nesulaukė kovoj jie malonės.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Eovynos pyktis"]

Muzika: Keistuoliai „Nusibodo“ (iš „Geltonų plytų kelio“)
Žodžiai: Laiqualasse

Šioj didžiausioj aukso menėj
Negirdėt tarnų nei dainių
Ir niekam savo dvejonių
Išsakyti negaliu

Vieniša auksinėj menėj
Lyg spalvoto sapno laukiu
Kovoti iš tiesų

Gal pakilęs šiaurės vėjas
Iki pat karaliaus sosto
Atneš jam gaivų gūsį
Gyvybės ir ugnies

Ir pakils į mūšį narsiai
Didi Rohano kariauna
Daug vyrų ir žirgų

Man nusibodo nusibodo nusibodo
Po pilkus rūmus vaikštinėti liūdnai
Man nusibodo nusibodo nusibodo
Tos pilkos gatvės ir paniurę veidai

Man nusibodo nusibodo nusibodo
[Bet karalius taip įsakė
Nereik karo mūsų šaliai
Tad geriau narsuole patylėk]

Man nusibodo nusibodo nusibodo
[Paklausytum Grimos žodžių
Jis pavojų net užuodžia
Ir patars kaip mums visiems geriau]

Man nusibodo aukso menės
Ir balnai žirgų dulkėti
Veidai liūdni nuobodūs
Į karą jie nekils

Nors ateina juodos dienos
Ir ginklus derėtų žvangint
O ne namie sėdėt ramiai

Man nusibodo nusibodo nusibodo
[Ką daryt su ta narsuole
Ji kariauti užsimojo
Ir tuojau sukels dar daug karių

Galbūt ją liga užpuolė
Ir numirti ji tik nori
Rektų gal ją išvaryt iš čia

Jei kariauti ji taip nori
Ir jai kitkas atsibodooo...[/toggle]

[toggle state="closed" title="Giesmė 1"]

Muzika: liaudies daina „Kalėdų rytų rožė inžydo“
Žodžiai: Indraja

Enderë rytų
Rožė inžydo,
Aiya Yavanna, aiya

Yestarë rytų
Dyvai pasidarė,
Aiya Irmo, aiya

Dyvai pasidarė:
Ažerai užšalo,
Aiya Ulmo, aiya

Jaunas bernelis
Ladelį kirto,
Aiya Uinen, aiya

Ladelį kirto,
Žirgelį girdė,
Aiya Oromë, aiya

Žirgelį girdė,
Mergelį virkdė,
Aiya Nienna, aiya

Atlėkė elnias
Devyniaragis,
Aiya Nessa, aiya

An pirmo rago
Ugnelė degė,
Aiya Varda, aiya

An antro rago
Kavoliai kalė,
Aiya Aulë, aiya

Jūs, kavolėliai,
Mani brolaliai,
Aiya Eönwë, aiya

Oi jūs nukalkit
Aukselio žiedą,
Aiya Tulkas, aiya

Aukselio žiedą,
Sidabro žirklas,
Aiya Vairë, aiya

Aš nukarpysiu
Aglių šakelas,
Aiya Vána, aiya

Aglių šakelas,
Pušų viršūnes,
Aiya Manwë, aiya

Gal pamatysiu
Tėvulio dvarų,
Aiya Estë, aiya

Po tėvulio dvarų
Povas vaikštinėjo,
Aiya Melian, aiya

Povas vaikštinėjo,
Mergos varinėjo,
Aiya Námo, aiya[/toggle]

[toggle state="closed" title="Giesmė 2"]

Muzika: Giesmė Žygimanto Augusto vestuvėms (?)
Žodžiai: Aiquen

Meskit šonan visus darbus -
Atkeliauja ponai garbūs;
Bėkit, lėkit pažiūrėti,
Iki miesto palydėti -

Štai ant balto žirgo joja
Mūs Karaliaus išrinktoji
Elfų nuostabi gėlelė,
Elrondo skaisti dukrelė -

Kaip žiedeliai švyti skruostai,
Plaukuose - mitrilo juosta;
Šlovinkit ją visos šalys,
Gražesnės nėra mergelės!

Jau vartus plačiai atvėrė,
Baltus žiedlapius pabėrė;
Visas miestas susirinko
Pasitikt viešnios garbingos.

Nusilenkit, paskubėkit,
Jai gėles po kojų dėkit -
Štai valdovė mums skirtoji,
Undom'jelė prakilnioji![/toggle]

[toggle state="closed" title="Nerdanelės rauda"]

Muzika: Blind Guardian „The Eldar“
Žodžiai: Laiqualasse

Mačiau laivus
Kai jie liepsnojo
Jie išlėkė, nepažvelgė
Net į gimtus namus

Pried.:
Mano sūnūs
Pražuvo rytuose
Mano sūnūs
Nebegrįš

Vien karčios mintys
Nepalieka niekada
Kai jie prisiekė kovot
Tą dieną supratau
Nebematysiu jų

Pried.

Kaip sunku
Galvoju nuolat apie juos
Greit išauš
Paskutinė jiems diena
Jie grįš namo

Pried.:

Grįžta sūnūs
Į Mandoso menes
Grįžta sūnūs
Kaip ir aš[/toggle]

[toggle state="closed" title="Nėr elfų – neverk"]

Muzika: Bob Marley „No Woman No Cry“, dar žinoma kaip ŽAS „Nėr bobų – neverk“
Žodžiai: Elentari ir Exo

Vėl prisimenam, kaip drebėjom mes visi kartu ant Vėtrų kalno,
O nazgūlai sukosi ratu – kol jie bus, žinosim, kad mes kartu.
Geri draugai, kurių nėra, kažkur tenai.
Ir net jei šiandien tu vienas likai - neverk, žinok, viskas bus gerai.

Pried.:
Nėr elfų, neverk
Nėr elfų – neverk
Uuuuu, Semai Gemdži, tik neliūdėk,
Nėr elfų – neverk!

Vėl prisimenu, kaip drebėjom mes visi kartu ant Vėtrų kalno
Ir Aragornas pakūrė Nazgūlus - kol jie degs, mes matysime vieni kitus.
Pernakt sedėdami drebėsime ratu, jei nori - sėsk šalia.
Žinau, draugai padrebės kartu, nors gal reikės daug ką iškęst

Bet aš vis tiek sakau tau –
Patikėk, viskas bus gerai, patikėk viskas bus gerai. (4x)

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="O, (elfo) meile"]

Muzika: A. Mamontovas „O, meile“
Žodžiai: Elentari ir Exo

Aš buvau neklaužada elfas, medžiuos kas dieną tupėjau,
Vakarais šaudžiau iš lanko, galvoje man žvaigždės spindėjo.
Aš nešiojau sulaužytas strėles ir nieko klausyt nenorėjau,
Kol jinai pas mane nelaboji į namus vieną kartą atėjo.

Pried.:
O, meile, tu mane nugalėjai,
O, mano žvaigžde, vėl man šviesti pradėjai. (2x2)

Mano amžiai plaukė iš lėto, aš gyventi visai neskubėjau,
Su draugais lembasą kramčiau ir problemų jokių neturėjau.
Aš galvojau, kad Ardos pasaulį negerai ponas Eru sutvėrė,
Kol jinai vieną rytą su saule priešais mano akis patekėjo.

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Tranduilo kalėjimuose"]

Muzika: Pamaskvio vakarai
Žodžiai: Starlin

Sėdim dvarfai mes visi surišti,
Surakinti šimtu spynų,
Kas mus išvaduos,
Kas mums valgyt duos
Tranduilo kalėjimuose.

Požemiai ne niūrus ir ne drėgni,
Oro tik labai jau mažai,
Šitaip mums tvanku,
Širdy neramu
Tranduilo kalėjimuose.

Užu sienos draugas nelaimėje
Verkia, kad niekad neišeis,
Kaip pakliuvome,
Taip pražuvome
Tranduilo kalėjimuose.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Baladė apie Fingoną Narsųjį, Fingolfino sūnų, ir auksinį pragaro drakoną Glaurungą"]

Muzika: Elhė Niennah "Рассказ придворного менестреля"
Žodžiai: Exon

Hei, Fingonas buvo vadintas narsiuoju,
Į mūšius visus nedvejodamas stojo,
Išgelbėjo Maedrosą, pusbrolį savo,
Šitaip didvyriu tapo garsiu.

Tačiau kai atėjo taika ir ramybė,
Suprato jaunolis – kokia nuobodybė!
Miruvore liūdesį gausiai skalavo
Ir klajojo, palikęs namus.

***

Ard Galeno pievose Fingonas kartą
Ieškojo sau nuotykių, žinoma, rado:
Ten Glaurungas šliaužė, drakonas auksinis,
Iš Tamsiosios tvirtovės sprukąs.

Nors Glaurungas buvo gal dukart aukštesnis
Už raitąjį elfą, prijojo tas drąsiai:
Mat girtajam elfui drakonai ne lygis,
Jam ne motais ir Morgotas pats.

***

Su Fingonu Glaurungas bandė šnekėti,
Užhipnotizuoti, paskui užkerėti,
Supykęs, ugnim ir nuodais ėmė spjaudyt –
Pabandyk tik, pataikyk į jį…

Juk elfas neblaivas svyruoja į šonus
Ir ietimi stengias pasiekti drakoną,
Išsisukinėja, grąsina apspardyt,
Varinėja patyčias, bailys!

***

Ir Glaurungas bėgo, sugėdintas skaudžiai,
Jautrus paauglys buvo mūsų pabaisa.
Su pergale Fingonas grįžo laimingas
Ir papasakojo jis visiems,

Nukovė kaip šliužą didžiulį auksinį.
Pamastė Fingolfinas ir užrakino
Miruvoro rūsį, nes nebejuokinga,
Kai vaidenasi monai tokie.

***

Prislėgtas, į Angbandą Glaurungas grįžo,
Kur Morgotas piktas mazgu jį surišo,
Į požemį baudžiant nukišo giliausią
Ir į kampą pastatė, žiaurus.

Suglumo Tamsusis, kad taip atsiskleidė
Slapčiausių biotechnologijų vaisius,
Ir ėmė galvoti ką nors grėsmingesnio.
Gal pridėti drakonui sparnus?

***

Aerodinamikos dėsniai – ne juokas,
Jie sako: „drakonams skraidyti sunkoka“.
Pridėti, atimti – ir vis nesigauna,
Tik sumažint nebent smegenų…

Pakęsti to Glaurungas nebegalėjo,
Sustūgo, kad požemiai net sudrebėjo:
„Nedrįskit, valdove, kitaip nusispjaunu,
Ir į Valinorą išeinu.“

***

Taip Glaurungas tapo drakonu kiečiausiu,
Nes, nors ir neskraidė, bet buvo gudriausias.
O Fingonas mūsų dar tapo garsesnis,
Visur alpo merginos dėl jo.

Nebūtų jei Tūrinas toks šalininkas
Sveikosios gyvensenos, vertintų vyną,
Tai būtų gyvenimas jo laimingesnis –
Tebūnie čia moralas šitoks![/toggle]

[toggle state="closed" title="Smogo dainelė"]

Muzika: Ayreon „Loser“
Žodžiai: Laiqualasse

Kalne šiam, Vienišam, - gigantiški urvai
Ir buvo čia ne taip seniai karaliaus Torino namai
Deimantai žibėjo lobyne didžiam
Bet dabar priklauso drakonui jie piktam
Smogui!

Šis atskirdo išdidus ir prašieptais nasrais
Užliejo dvorfus ugnimi, išvaikė juos sparnais
Pabėgėliai pražuvo, ak! Girioje Gūdžioj
Kalnas pasiliko kirmino valdžioj
Smogo!

Po daugel metų pagaliau atėjo ta diena
Kai vėl namo sugrįžo Torinas su svita.
Supykęs išskrido sudeginti ko nors
Bet krito nuo Bardo strėlelės vienišos
Smogas!

Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito!
Drakono nebėra, ir vėl graži diena
Drakono nebėra jau amžiams![/toggle]

[toggle state="closed" title="Kur niekad neėjai"]

Muzika: Mostly Autumn "The Spirit of Autumn Past"
Žodžiai: Laiqualasse

Ar nebuvo niekad taip
Kad staiga savęs paklausei:
"O kas tenai toli yra?"
Gal norėjai nukeliaut,
Kur joks hobitas nebuvo;
Pamatyt kitus kraštus?
Gal užlipt į aukštą kalną,
Pažvelgt aplinkui troškai;
Žemyn, plačiai?

Pried.:
Gal sėdi kambary
O už lango siaučia vėtra
Ir tau rūpi vien tik šiltas židinys...
Bet senų laikų dvasia
Dar tūno netoliese
Ji pašauks tave išeit, ir eisi tu,
Kur niekad neėjai.

Tau proga keliauti pasitaikė
Kelionė šioji bus nelengva
Pasilikt tu gali,
Bet ar tikrai to nori?
Daugiau taip galbūt nebus?

Pried.

Išeik, žygiuok pirmyn
Su naujais draugais
Iškeliauk į tolius
Su jais kartu, na... eik!

Pried.

Gal sėdi kambary
O už lango siaučia vėtra
Ir tau rūpi vien tik šiltas židinys...
Bet senų laikų dvasia
Nepaliks tavęs ramybėj
Ir namus jaukius palikęs išeisi tu,
Kur niekad neėjai.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Ryžtas neatvės, arba Feanoringų daina"]

Muzika: Summoning „Long Lost to Where No Pathway Goes“
Žodžiai: Laiqualasse

Šiaurėj dykuma
Ir Morgoto kalnai
Pro mūsų užtvaras tvirtas
(Gal) priešas nepraeis (x2)

Šimtmečiai ilgi
Praslinko žemėj šioj
Svajojame sugrįžti
(Bet) ta viltis tuščia (x2)

Pried.:
Nebėra atgal mums kelio į namus
Kur liejasi šviesa ir giesmės
Mums reikia naštą nešt beribę karų
Bet ryžtas mūsų neatvės

(Ka)ralius vedė čion
Atkeršyt už turtus
Pražuvo ir paliko
(Mus), vienišus vaikus (x2)

Priesaika šventa
Neleidžia nusigręžt
Ji liepia mums pakilti
(Ir) kautis visada (x2)

Pried.

Gaubia mus tamsybės
Griauna valią (x2)
Šviesim patys sau per amžius (x2)

Pried.

Pasiliko ten, už jūros, mūs' namai
Ir džiaugsmas, o mes tūnom čia
Už garbę kausimės kaip vienas visi
Kol Mandosas atvykt pakvies[/toggle]

[toggle state="closed" title="Helkaraksė"]

Muzika: Summoning „Where Hope and Daylight Die“
Žodžiai: Laiqualasse

Driekiasi ledas mums prieš akis
Viesulai (viesulai) siaučia mus
Eikim pirmyn šiuo niūriu taku
Į rytus

Ištremti esam ir išduoti
Brolių tikrų (brolių savo tikrų)
Išplaukė jie, o laivus tam krante
Sudegino

Stoviu dabar ir matau
Sniegynus amžinus
Ir mūs' kančią baisią
Laukiančią ten
Čia, kraupiam kely

Gal kada girdėsim dainas
Aplink medžiai žaliuos
Praraja bus įveikta;
Dabar mes einame

Ištremti esam ir išduoti
Brolių tikrų (brolių savo tikrų)
Kelio nėra, tiktai Helkaraksė
Priešais akis[/toggle]

[toggle state="closed" title="Bastūniška daina be pavadinimo"]

Muzika: Eurika Masytė „Laisvė“
Žodžių autorė/ius norėjo likti nežinoma/as

Daugiau nebegaliu tarp sienų keturių
Tarsi žvaigždė narvelyje belaisvė
Prie miško samanų norėčiau prisiglaust
Ir kuo greičiau į žygį iškeliauti
Ir kuo greičiau į žygį iškeliauti...

Pried.:
Miškų keliai vėl bėgs bastūnų būryje
Kai geltonai lapus ruduo nudažo
Ir kai ledai pavasarį nutirps
Tik nedvejok, ir tu kartu keliauki!

Nesibaigianti kelionė per lankas
Net jei dangus ir vėl pažvelgs paniuręs
Aš pilką apsiaustą ant pečių deduos
Mana širdis lietuj teatsigauna
Mana širdis lietuj teatsigauna!..

Pried.[/toggle]

[toggle state="closed" title="Karaliūno Aegnoro-Aikanaro giesmė Andretai"]

Muzika: Romansas iš roko operos „ „Junona“ ir „Avos'“ “
Žodžiai: Indraja (daugmaž "išversta" iš Voznesenskio originalo)

Mane žadinsi Saulei pakirdus. Išlydėti per rasą nubrisi.
Tu manęs niekada neužmirši. Tu manęs niekada neišvysi.

Nuo žvarbos tave dengsiu mirtingą. „Mes – Vienatinio ainiai“ – manysiu.
Aš tavęs niekada neužmiršiu. Ir daugiau niekada neišvysiu.

Po padange aukštąja kalvynuos sušnibždės benužydintys viržiai:
Aš tavęs niekada neišvysiu. Aš tavęs niekada neužmiršiu.

Atūš vėtra iš Šiaurės įniršus. Liepsną nuožmią užpūs lyg žaltvykslę.
Į kraštus šiuos sugrįžti neskirta. Aš tavęs niekada neišvysiu.

Net jei Žemei nulemta atgimti. Net jei naują pasaulį matysiu.
Mūsų sielų likimai skirtingi. Aš tavęs niekada neišvysiu.

Palei ežerą pušys nurimo. Plaukuose tavo žvaigždės jau švyti.
Šio paveikslo aš nebepamiršiu. Ir daugiau niekada neišvysiu.[/toggle]