header6

2014 metų apžvalga

. Paskelbta Metraštis

„Tolkien Lietuva“ forumo Metraštininko Metinis pranešimas apie 2014 metus forumo bendruomenei

Metinius pranešimus apie bendruomenės veiklą ir ateities planus rašau kasmet nuo 2007-ųjų metų. Štai nuorodos: 2007200820092010201120122013, 2014. Tradiciją tęsiu ir šiemet. Kaip ir anksčiau, komentarai apie šį pranešimą turėtų būti rašomi forume esančioje Metraštininko celėje, aprašomi įvykiai aptariami jų gijose, o skelbiamoms ir ypač naujoms idėjoms vis dar skirtas Idėjų sandėliukas. Su „TL Draugija“ susijusius reikalus aptarinėti derėtų kur nors atitinkamoje kategorijoje.

2014-ieji metai „Tolkien Lietuvai“ buvo tikrai puikūs. Jau prieš metus džiaugiausi mūsų pasiekimais, o pernai jie didžiąja dalimi tik gerėjo. Priskaičiavau net 25-is renginius – vienu mažiau, nei užpernai, bet vis tiek vidutiniškai daugiau nei du renginiai per mėnesį! Ir renginių dalyvių skaičiumi praėję metai gerokai viršijo ankstesnius. Tikiuosi, kad ir tempą, ir kokybę išlaikysime ir ateityje, bet dabar pažiūrėkime į viską detaliau.

Bendruomenės nariai

Kuo toliau, tuo labiau mūsų bendruomenė plečiasi už forumo ribų, tiksliau sakant, forumas tampa beveik nereikšminga jos dalimi. Šiek tiek gaila, bet tokie jau laikai, ir ne forumo aktyvumu tolkinizmas matuojamas. Bet, tradicijų vardan, pradėsiu narių apžvalgą būtent nuo forumo narių. Šiuo metu jų, parašiusių bent vieną žinutę, yra 410; per metus naujų atsirado 13, iš jų tik vienas Paulius parašė bent 20 žinučių. Pagal šiuos duomenis praėję metai iš ankstesnių neišsiskiria – jau keletą metų forumas sulaukia po keliolika naujų vartotojų, jų aktyvumas irgi būna panašus.. Kokie penki žmonės, šiemet pirmą kartą pasirodę TL renginiuose, yra užsiregistravę ir forume (Paulius, Sufuan, Elenath, Herenvarno, Almarian). Kiek jų išliks ateityje – nežinia, bet statistika rodo, kad vidutiniškai kasmet atsiranda po vieną-du naujus ilgamečius bendruomenės narius.

Tiesa, tokia statistika aklai pasikliauti nederėtų. Mat, kaip jau minėjau, forumas tėra tik nedidelė bendruomenės dalis. Verčiau pažiūrėkime į renginių dalyvių statistiką. Šiemet mūsų renginiuose dalyvavo daugiau nei šimtas skirtingų žmonių! Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, nes rugsėjo tolkinėjimuose dalyvavo virš dešimties žmonių, kurių nepažįstu ir nespėjau tiksliai suskaičiuoti, tačiau vien pažįstamų suskaičiavau 95-is; į šį skaičių neįtraukiau vienuolikos latvių, dalyvavusių LARP žaidime. Net 47-i žmonės dalyvavo bent dviejuose mūsų renginiuose. Palyginimui – pernai šie skaičiai buvo atitinkamai 48 ir 31, taigi renginių lankomumas padidėjo dvigubai.

Labai sėkmingai šį pagausėjimą reprezentuoja Tolkinėjimai. Ankstesniais metais juose vidutiniškai lankydavosi po 8-9 dalyvius, šiemet vidurkis – 18. Taip pat šiemet įvyko septyni gausiausi Tolkinėjimai apskritai (rugsėjį susirinko ~35 žmones, gruodį – 24, vasarį – 22, spalį – 21, balandį, gegužę ir birželį – po 16). Mažiausi Tolkinėjimai šiemet buvo liepą ir rugpjūtį (po 12 dalyvių), ankstesniais metais toks skaičius būtų buvęs kaip reta didelis. Taip pat Tolkinėjimai pradėjo atlikti vieną iš jiems priskirtų funkcijų – pritraukti naujus žmones. Maždaug 50 žmonių, šiemet pirmą kartą sudalyvavusių TL renginiuose, tą padarė būtent atėję į Tolkinėjimus, iš jų apie dešimt neišsigando ir renginiuose lankėsi daugiau nei po vieną kartą.

Dalyvavimo rekordus pernai mušė ne tik Tolkinėjimai. Gimtadienyje lankėsi 25-i tolkinistai; Tolkino skaitymo dienoje – apie 15 rudeninėje stovykloje – 22. Šiek tiek mažiau dalyvių buvo vasaros stovykloje – 18. Visgi tendencijos tikrai neblogos.

Įvairios diskusijos, pranešimai apie naujienas ir renginius ir šiaip tolkinistinis bendravimas jau kurį laiką persikėlęs į „Facebook“. Iš ten atkeliaujanti statistika irgi negali nedžiuginti. Prie grupės „Tolkien Lietuva“ per metus prisijungė net 123 nauji nariai (palyginimui pernai 58, užpernai 10) ir dabar jų yra jau 286. Puslapio „TL Draugija“ gerbėjų skaičius išaugo 125-ais (palyginimui pernai 71, užpernai 45), dabar jų yra 309. Taigi abi mūsų stovyklos socialiniame tinkle augo žymiai sparčiau, nei ankstesniais metais. Tampame vis labiau matomi.

Tolkinistiniai įvykiai 2014-aisiais metais

Pernai, kaip ir užpernai, vidutiniškai surengėme daugiau nei po du renginius per mėnesį – iš viso 25-is. Nuo 2013-ųjų metų vienu renginiu atsilikome, bet tai – menka bėda, vis tiek tolkinistinės veiklos mastai nemažėja. Tolkinėjimų buvo dvylika, žygių – penki, įvyko tradiciniai renginiai (Naujųjų metų sutikimas, Tolkino skaitymo diena, bendruomenės Gimtadienis, vasarinė ir rudeninė stovyklos), du kartus ėjome žiūrėti „Hobitą“ ir švietėme žmones apie tolkinizmo nuostabumą, ir netgi LARP žaidimą suorganizavome. Pernai užrašytą metų planą įvykdėme, trūko tik „TL Draugijos“ įkūrimo penkmečio paminėjimo. Bet dabar – apie viską nuo pradžių.

Dešimtąjį kartą Naujuosius metus sutikti teko Vilniuje, nes kitur neatsirado tinkamos vietos. Išvakarėse Aredhel ir Laiqualasse namuose susirinkę tolkinistai per naktį žiūrėjo filmus ir aptarinėjo praėjusius bei artėjančius metus. Apie vidurnaktį nuėjome ant Tauro kalno, kur žmonių ir fejerverkų prisižiūrėjome dešimtmečiui į priekį.

Pirmieji penktojo sezono Tolkinėjimai įvyko sausio 9-ą dieną. Gausus dalyvių būrys – net trylika – susirinko pasiklausyti Laiquos pasakojimo apie moralines dilemas Ardoje ir padiskutuoti, ar tikrai ten viskas taip juoda-balta, kaip kartais atrodo.

Kitas įvykis buvo vėlgi Tolkinėjimai. Vasario 12-ą dieną į „Baltus Dramblius“ susirinko net 22 tolkinistai ar šiaip fantastai, kuriuos sutraukė Doradiečio Maumo parengtas Tolkino ir Andžejaus Sapkovskio kūrybos palyginimas. Ilgai diskutavome apie skirtingus požiūrius į fentezi, apie epiškumo ir realistiškumo svarbą kūryboje ir apie „kėdžių perstatinėjimą Tolkino palėpėje“.

Lygiai po mėnesio, kovo 12-ą dieną, susirinkome į trečiuosius Tolkinėjimus. Vulpecula papasakojo apie gydymo metodus Viduržemėje ir šiaip apie įvairių rasių biologiją. Aiškinomės, kaip atskirti dvorfus nuo dvorfių, kodėl elfai neserga, kaip veikia atelasas ir dar daug visokių įdomybių. Ir vėl galėjome pasidžiaugti gausiu klausytojų būriu – visais keturiolika.

Kovo 25-ą dieną, per Gondoro naujuosius metus, surengėme jau tradicinę Tolkino skaitymo dieną. Šįkart ji buvo kitokia, nei pirmus du kartus – vyko knygyne „Pegasas“, esančiame „Akropolyje“. Susėdę netoli vieno iš įėjimų, skaitėme ištraukas iš Tolkino kūrinių, susijusias su viltimi, diskutavome apie viltį ir beviltiškumą, vėliau perėjome prie linksmesnių istorijų ir eilėraščių. Susirinko keliolika žmonių, kai kurie buvo tiesiog susidomėję praeiviai, o tai tik džiugina.

Balandžio 3-ą dieną, vėl „Baltuose Drambliuose“, įvyko ketvirtieji Tolkinėjimai. Juose apie Tolkiną beveik nekalbėjome; nusprendėme geriau susipažinti su knyga „Vilko Valanda“ ir jos autoriumi Andriumi Tapinu. 16 dalyvių smagiai praleido vakarą, diskutuodami apie knygos rašymo ir reklamavimo procesą ir steampunk literatūrą.

Balandžio 11-13 dienomis šventėme vienuoliktąjį „Tolkien Lietuvos“ gimtadienį. Kulionyse, prie Molėtų astronomijos observatorijos esančiuose nameliuose, susirinko net 25 tolkinistai ir nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio popietės klajojo po apylinkes, klausėsi paskaitų ir naktinių istorijų, žaidė žaidimus ir kitaip paminėjo dar vienerius metus, praleistus bendrabepročių kompanijoje.

Balandžio 21-ą dieną išėjome į pirmą metų žygį. Tai buvo vienadienis pasivaikščiojimas Dzūkijoje, tarp Klepočių ir Naujųjų Valkininkų. Žygiavome keturiese, oras buvo puikus, žygių sezonas atidarytas sėkmingai.

Gegužę tolkinėjimai įvyko kiek vėliau, nei paprastai – tik 15-ą dieną. Ir jie buvo neįprasti – apie Beovulfą mums papasakojo LEU dėstytoja V. Norušaitienė. Jos pasiklausyti susirinkę 16 tolkinistų gavo progą susipažinti ir su poemos atsiradimu bei istorija, ir su senovės anglų kalba.

Gegužės pabaigoje, 24-25 dienomis, išsiruošėme į pirmąjį savaitgalinį žygį. Ilgai planavę, kur eiti, galiausiai septyniese patraukėme į Žemaitijos nacionalinio parko apylinkes. Pradėjome kelionę Lieplaukėje, netoli Plungės, tikėjomės per dieną pasiekti Platelių ežerą, bet to padaryti nepavyko. Visgi stovyklavome prie labai gražaus Luokos ežero, o kitą dieną grįžome į Grumblius, iš kurių važiavome atgal į Klaipėdą, o tada – namo.

Birželio 4 dieną susirinkome į šeštuosius tolkinėjimus. Oras pasitaikė gražus, tad jie vyko lauke – šešiolika bendrabepročių, susitikę Katedros aikštėje, apėjo ratą aplink Gedimino pilį, pro Bernardinų sodus ir Užupį patraukė į Senamiestį, visą tą laiką klausydami Nildes pasakojimo apie elfus ir patys ieškodami jų, pasislėpusių, pėdsakų.

Birželio 28-ą dieną įvyko ilgai planuotas ir kurį laiką atidėliotas LARP žaidimas „Po Mūšio“. Kaip pirmą blyną nusprendėme jį daryti neilgą, tik vienos dienos trukmės, tačiau jis buvo tarptautinis – dalyvių sulaukėme iš Latvijos. Latvių atvažiavo 11, o lietuvių buvo 12, iš kurių keturi – meistrai. Nors ir nelabai gausus, žaidimas buvo labai smagus ir įdomus, diena prabėgo netikėtai greitai. Išsiskirdami nusprendėme, kad tikrai organizuosime dar kažką panašaus – sekite reklamą.

Liepos mėnesio tolkinėjimai įvyko 2-ą mėnesio dieną. Dvylika tolkinistų susirinko pasiklausyti ir pasikalbėti apie Tolkino mokytojus – rašytojus, kurių kūryba įkvėpė Tolkiną ir apskritai pradėjo fantastinės literatūros istoriją.

Liepos 18-20 dienomis išėjome į antrąjį savaitgalinį žygį. Šįkart pasukome į gerai pažįstamą Dzūkiją. Penktadienį septyniese nukeliavome į Marcinkonis, pernakvojome šalia jų prie Kastinio ežero, šeštadienį nuėjome iki Lavyso, o sekmadienį – iki Zervynų, iš kur grįžome į Vilnių.

Liepos 23-27 dienomis įvyko jau devintoji Tolkinistinė vasaros stovykla. Ją surengėme viena diena ilgesnę – nuo trečiadienio vakaro, o ne nuo ketvirtadienio, kaip paprastai. Šių metų tema pasirinkta paslaptinga Arnoro karalystė, kadaise egzistavusi ten, kur vėliau buvo gerai žinoma Grafystė ir Brijaus žemė. Pasiklausyti pasakojimų apie Arnorą ir žymiausias jo asmenybes, padainuoti prie laužo, paklaidžioti po ežero apylinkes ir pasimaudyti ežere susirinko 18 tolkinistų.

Aštuntuosius tolkinėjimus, rugpjūčio 4-ą dieną, vedė net trys vedėjai – Beornas, Bombadilas ir Vulpecula. Jie mums papasakojo apie senovės baltų šventes ir pamokė apeiginių dainų. Kepinami karščio į Bernardinų sodus susirinko 12 dalyvių.

Netrukus po to, rugpjūčio 9 dieną, iškeliavo į Latviją, kur iki 17-os dienos žygiavome Didįjį vasaros žygį. Šešiese ėjome Gaujos nacionaliniame parke, nuo Siguldos apsukome ratą abiejose Gaujos pusėse, kirtome ją ties Ligatne ir grįžome atgal į Siguldą. Nuėjome ne tiek daug, kiek ankstesniuose žygiuose, bet pamatėme ir nuostabios gamtos, ir kultūros paminklų.

Rugsėjo 4-ą dieną įvyko gausiausi Tolkinėjimai per visus penkerius metus. Tąkart temą pasirinkome netolkinistinę – susirinkome pažiūrėti filmo „Semme“, apie senovės lietuvių tikėjimą ir tradicijas ir žmones, kurie šiais laikais jas atgaivina – Joną Trinkūną, Tadą Šidiškį, Algirdą Versecką. Pabendravome su trimis filmo kūrybinės grupės atstovais. Veiksmas vyko naujojoje VU bibliotekoje Saulėtekyje, kur susirinko virš trisdešimties žmonių.

Rugsėjo 22-ą dieną sukako penkeri metai nuo „TL Draugijos“ steigiamojo susirinkimo. Šios datos niekaip ypatingai nepažymėjome, tačiau visa mūsų veikla rodo, kad organizaciją steigėme tikrai ne be reikalo!

Rugsėjo 27-ą dieną išėjome dar vienam, jau paskutiniam 2014-ųjų metų pasivaikščiojimui. Nuvažiavome iki Santakos, kur Žeimena įteka į Nerį, ir nuo ten pro Raudondvarį nuėjome iki Nemenčinės. Buvome net septyniese, kaip vienadieniam žygiui – net neįprastai daug.

Spalio 2-ą dieną tolkinėjome jau labai tolkinistiškai. Eduardas mums porino apie Tamsiųjų amžių istoriją ir kaip ji atsispindi Viduržemėje. Apie valstybių formavimąsi ir raidą, valstybės ir kariuomenės ryšį, Nūmenoro, Arnoro ir Gondoro politinių santvarkų skirtumus ir protėvių aukštinimą. Pasiklausyti susirinko net 21 tolkinistas.

Spalio 10-12 dienomis susirinkome į tradicinę rudeninę stovyklą. Kaip ir Gimtadienis, ji vyko Kulionyse, prie Molėtų astronomijos observatorijos. Ir vėl visą savaitgalį užsiėmėme rimtais ir nelabai rimtais dalykais – žaidėme žaidimus, bastėmes po apylinkes gąsdindami aplinkinius ir ieškodami portalų į Viduržemę, klausėmės paskaitų, darėmės apyrankes ir vakarojome prie laužo. Mūsų susirinko net 23, gerokai daugiau, nei į bet kurią ankstesnę rudeninę stovyklą.

Vienuoliktieji tolkinėjimai įvyko lapkričio 5-ą dieną. Juose 14-a dalyvių diskutavo apie „Hobito“ filmų trilogiją, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, dalinosi paskutinio filmo lūkesčiais. Truputį daugiau su kūrimo procesu supažindino Nilde.

Paskutiniai penktojo sezono tolkinėjimai ir vėl buvo labai gausūs, sulaukė net 24-ių dalyvių. Tai turbūt nekeista, nes tema turėjo būti įdomi daugeliui – Tolkinas ir krikščionybė. Apie tai mums papasakojo fantastas Fox‘as, kuris yra ir didelis Tolkino gerbėjas, ir puikus krikščionybės žinovas.

Gruodį net du kartus ėjome į „Penkių armijų mūšį“, paskutinę „Hobito“ trilogijos dalį. Pirmiausiai, gruodžio 13-ą dieną, sulaukėme puikaus renginio „Hobitiados“, kurioje galėjome pasižiūrėti visas tris „Hobito“ dalis vieną po kitos. Nors renginį organizavome ne mes, prisidėjome prie jo Tranduilu ir Torinu bei dalinome skrajutes ir kalendoriukus. Renginio dalyviai užpildė visą „Forum Cinemas Vingis“ salę, taigi jų buvo apie pustrečio šimto. Vėliau, gruodžio 19-ą dieną, įvyko oficiali filmo premjera, į kurią organizuotai ėjome ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje. Vilniuje mūsų susirinko 18, kituose miestuose – mažiau, bet vis tiek smagu, kad entuziastų daugėja.

Taip ir užbaigėme dar vienus puikius tolkinistinius metus. Šiemet nežadame sustoti, planų turime labai daug, taigi dabar juos ir pristatysiu.

Numatomi įvykiai ir darbai 2015-aisiais metais

Jokių ypatingų jubiliejų šiemet neminime, tačiau tai nereiškia, kad renginiai bus mažiau įdomūs. Visi tradiciniai įvykiai – Tolkino skaitymo diena, Gimtadienis, Vasarinė ir rudeninė stovyklos, žygiai ir Tolkinėjimai – tikrai vyks. Taip pat planuojame surengti LARP žaidimą kartu su kolegomis iš Latvijos. Jei pasiseks, važiuosime į Vengriją dalyvauti tarptautiniame projekte „Restoring the Shire“. Gal, metams einant, sugalvosime ir daugiau įdomių veiklų.

Tolkino skaitymo diena vyks kovo 25-ą dieną. Kaip ir pernai, tikimės ją suorganizuoti kuriame nors knygyne; galbūt tame pačiame Akropolio „Pegase“, o gal kur kitur. Visos detalės paaiškės ateityje.

Gimtadienį švęsime balandžio 11-ą dieną, šeštadienį. Kaip ir paprastai, rinksimės penktadienį, skirstysimės sekmadienį. Jo organizavimas jau prasidėjo, tik informacija dar nepaskelbta, bet tai irgi bus padaryta netrukus. Jei turite kokių pasiūlymų, arba norite prisidėti prie organizavimo – nebijokite parašyti ir pasisiūlyti.

Vasarą numatomi net keturi dideli renginiai. Šiuo metu laukiame žinių, ar kolegoms iš Vengrijos pavyks gauti ES finansavimą surengti tarptautiniam renginiui „Restoring the Shire“. Jei finansavimas bus gautas, renginys vyks liepos pirmoje pusėje, į jį keliaus keliolika atstovų iš Lietuvos (tikslus skaičius priklausys nuo finansavimo). Visa detali informacija bus paskelbta, kai tik žinosime, ar renginys tikrai įvyks.

Liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis įvyks dešimtoji vasarinė Stovykla. Tokia proga rengiame ją ne tik diena ilgesnę (kaip ir pernai), bet taip pat stengsimės į ją pritraukti kuo daugiau susidomėjusiųjų. Taigi tikėkitės gausios reklamos, daug įvairios veiklos, pažindinančios žmones su Tolkino kūryba ir ryškiausiais jos herojais.

Rugpjūčio 8-16 dienomis eisime į Didįjį vasaros žygį. Kur eisime – dar nežinia; buvo kalbų apie Estijos pajūrį, buvo apie Suvalkų kraštą Lenkijoje, o gal nuspręsime grįžti į lietuviškus miškus ir laukus. Žygių bus ir daugiau – gal pavyks bent kaip pernai, porą kartų pažygiuoti vienadienius ir porą – savaitgalinius žygiukus. Sekite reklamą.

Praėjus savaitei po Didžiojo žygio, rugpjūčio 21-23 dienomis, ketiname surengti LARP žaidimą kartu su latviais. Jis ir vyks Latvijoje, tiksli vieta dar derinama. Taip pat derinamas ir siužetas bei kitos detalės, tačiau daugiau apie viską sužinoti turėtumėte jau netrukus, dar šį mėnesį.

Rudenį, spalio 9-11 dienomis, numatoma rudeninė stovykla. Kas joje vyks – dar sužinosite, neabejoju, kad bus taip pat gerai, kaip ir anksčiau.

Pastaruosius du kartus Naujuosius metus teko sutikti mieste, nes neatsirado pakankamai norinčių kažką suorganizuoti kitur. Bet kitus metus galbūt jau pavyks pasitikti kitaip. Kaip – dar irgi galvosime.

Reklama ir informacijos sklaida

Kaip ir anksčiau, apie artėjančius renginius pranešinėsime kasmėnesiniame Naujienlaiškyje. Nuolat skelbiame pranešimus „Facebook“ puslapyje ir grupėje. Tinklalapyje kiekvieną savaitę (su nedidelėmis išimtimis) pasirodo naujas „Tolkinistinių naujienų tarnybos“ pranešimas.

Pernai tinklalapis apskritai buvo kiek apleistas, naujų straipsnių jame neatsirado. Šiemet gal bus kitaip. Galiu išduoti paslaptį, kad po truputį kuriamas naujas tinklalapio dizainas, taigi tikimės, kad šiemet mūsų internetinis veidas smarkiai atsinaujins. Kartu su juo turėtų atsinaujinti ir informacijos pateikimas jame, kad galėtumėte paprasčiau surasti informaciją apie jums rūpimus dalykus – ir Tolkiną bei jo kūrybą ar adaptaciją, ir „Tolkien Lietuvą“ bei mūsų veiklą. Tikėjomės atsinaujinti jau pernai, bet to padaryti nespėjome, tad tenka nukelti reikalą į šiuos metus.

Apžvalga ir apibendrinimas

Kaip ir visada, laukiu komentarų, ypač apie tai, ar ko nors nepraleidau. Jei randate klaidų ar trūkumų šiame pranešime – būtinai parašykite man, o aš jas pataisysiu.

Per pastaruosius keletą metų Tolkien Lietuva iš nedidelės draugų bendruomenės pavirto į visai nemažą organizaciją. Daugiau ar mažiau sėkmingai informuojame plačiąją visuomenę apie Tolkiną, pritraukiame vis naujų žmonių, organizuojame tikrai daug veiklos, plečiame ryšius su bendrabepročiais užsienyje ir Lietuvoje. Visa tai yra tikrai džiuginantys pasiekimai. Dabar svarbiausia nesustoti, o tik judėti į priekį. To ir palinkėsiu mums visiems, užbaigdamas šį pranešimą. Gerbsim, mylėsim, tolkinėsim!

Paruošė Metraštininkas
2015-01-03