header6

Fantastinių knygų klubas: Soliaris

Autorius Nilde . Paskelbta Renginiai

Rugpjūtį skaitome Stanisławo Lemo romaną „Soliaris“.

Šįsyk knygos aptarti renkamės kitur - buvome pakviesti (o gal tiksliau įsiprašėme?) į svečius kitame knygų klube.

Štai kaip knygą aprašė leidykla: „Stanisławas Lemas (1921–2006) kartą yra pasakęs: „Parašęs Soliarį galiu ir mirti.“ Šiuo šedevru žavisi jau ne viena skaitytojų karta visame pasaulyje, o jo autorius laikomas skaitomiausiu ne anglakalbės mokslinės fantastikos rašytoju.

Pagal šią knygą režisierius Andrejus Tarkovskis 1972 m. pastatė legendinį filmą Soliaris. Pagrindinį Kriso Kelvino vaidmenį atliko lietuvių aktorius Donatas Banionis. 2002 m. kūrinį ekranizavo Stevenas Soderberghas. Romanas išverstas į 41 pasaulio kalbą, o lietuviškai pirmą kartą pasirodė 1978-aisiais.

Soliario siužetas – daugiasluoksnis, jame persipina intymumas ir meilė, žmogaus pasąmonės gelmės, detektyvo linija, mokslinė analizė. Tai knyga apie žmogaus bandymą pažinti nežemiško proto prigimtį ir nežemiško proto bandymą pažinti žmogų.“

Susitinkame rugpjūčio 29 d. 18 val. „Miesto laboratorijoje“ Vilnius Tech parke (Sapiegų parke), Antakalnio g. 17.

Facebook įvykis.

Kavinė fantastiška: Superherojų mitologija

Autorius Laiqua . Paskelbta Renginiai

MARVEL/DC visatos. Visuomenės struktūros ir kosmoso dėsningumas bei intergalaktinė politika. Skamba gal ir keistai, bet tokius pačius motyvus galime rasti senovės mituose, jie atkartoja mūsų troškimus ir baimes.

Šios viešos diskusijos metu nagrinėsime MARVEL/DC visatų pagrįstumą ir egzistavimo tikimybę. Dabartinio žmonijos suvokimo rėmuose lyginsime ir vertinsime visatose regimus fizikinius reiškinius, metafizinę ir kosmologijos sampratą. Samprotausime, kokia tikimybė egzistuoti ir išgyventi superherojams/superblogiukams mūsų pasaulyje, tačiau veikiant komiksuose ir kino filmuose matomais dėsniais. Taipogi diskutuosime, kiek šie fantastiniai kūriniai ištikimi savo pasaulio modeliams, bei ar mūsų sąmonė iš tikrųjų yra pajėgi suvokti tai, ką komiksų mitologija demonstruoja. Remsimės žinomomis MARVEL/DC visatomis, nes jos, šiai dienai, yra visiems geriausiai pažįstamos. Tad šių fantastinių pasaulių dėka pasinersime į giliausius sąmonės klodus ir bandysime realizuoti savo mintis filosofiniame pokalbyje.

Diskusiją ves komiksų fanas Valdas Markevičius. Kavinė vyks liepos 18 d., ketvirtadienį, 19 val., „Būsi trečias“ (Totorių g. 18, Vilnius).

Facebook įvykis.

Kavinė fantastiška: Filosofas teleportacijos įrenginyje

Autorius Laiqua . Paskelbta Renginiai

Filosofija bando kalbėti ne tik apie tai, kas yra, bet ir apie tai, kas yra įmanoma, būtina ar neįmanoma. Tam dažnai tenka remtis įsivaizduojamais įvykių scenarijais, kurie pastarąjį šimtmetį yra neretai perimami iš mokslinės fantastikos. Ar skirtųsi mano patirtis, jei būčiau smegenys kolboje, prijungtos prie virtualaus pasaulio? Ar teleportacijos įrenginys perkelia žmogų iš vienos vietos į kitą, ar vienoje vietoje sunaikina žmogų, o kitoje - sukuria naują? Jei jaučiamės maži ir nereikšmingi Visatos akivaizdoje, ar gyvenimas būtų bent kiek prasmingesnis, jei būtume daug didesni, galaktikos dydžio? Šį kartą pakalbėsime apie tai, kaip ir kodėl mokslinės fantastikos siužetai perkeliami į filosofiją.

Fantastinių knygų klubas: Jaučio valanda ir Andromedos ūkas

Autorius Nilde . Paskelbta Renginiai

Dėl Ivano Jefremovo „Jaučio valandos“ aistros ir ginčai neslūgsta net po pusšimčio metų. Tačiau daug kas neturėjo galimybės pažinti šią itin kinematografišką, ir nuotykinę, ir filosofinę knygą.

Žemėje seniai iškovotas komunizmas. Darniai išsivystę jos gyventojai suranda kūrybos ir pažinimo džiaugsmą tiek namuose, tiek vis drąsiau žengdami į kosmosą. Žvaigždėlaivio „Tamsioji liepsna“ įgula atskrenda į atskilusios žmonijos šakos apgyvendintą Tormanso planetą, kurios gyvenimas įklimpęs dumbliname laiko užutėkyje. Kaip kalbėsis Utopija ir Distopija? Ir bene svarbiausia: kurią pusę kaip panašesnę į savo aplinką bei ateitį atpažins sovietinio Atšilimo skaitytojas (ir cenzūra!)? Ką jose pamatysime mes?

Kas gali, kviečiu skaityti Иван Ефремов «Час быка» (pirmas leidimas 1968 m). Kas ne – bibliotekoje ar spintos gilumoje surasti apie ateities Žemę pasakojantį „Andromedos ūką“ (1957). Tezė, antitezė – o paskutinį dialektinį sintezės žingsnį žengsime aptarime!

Susitinkame liepos 30 dieną, antradienį, VU bibliotekos MKIC, A119 seminarų kambaryje. Pradžia - 18.30.

Facebook įvykis