Sako viskas prasidėjo 1974-aisiais, kai pirmieji požemių naršytojai susidūrė su drakonais. Bet pradžią didele dalimi (ir net patys to neįtardami) davė fantastikos rašytojai, įskaitant laiku keliaujantį karo su marsiečiais veteraną ir pypkiuojantį elfų kalbų žinovą.

Bepigu šiandien kalbėti apie tai, kad gyvename fantastiškoje ateityje, kai kiekvienas kišenėje nešiojame dešimt tūkstančių kartų galingesnį kompiuterį, nei tas, kurio užteko žmonių skrydžiams į Mėnulį. Ir tie patys skrydžiai į kosmosą vis dažnesni, va jau tuoj tuoj ir žmonės Mėnulin sugrįš. O kur dar proveržiai dirbtinio intelekto, naujų medžiagų ir kitose mokslo srityse... Tarp šių kvapą gniaužiančių atradimų ir išradimų vis pasigirsta kalbos apie technologinį singuliarumą – visuomenės virsmą, kai žmonės nebegalės nei valdyti, nei netgi suprasti vis greitėjančių technologinių pokyčių.

Po pusantrų metų pertraukos atgimė Tolkinėjimai! Daugmaž reguliarūs susitikimai pokalbiams apie Tolkiną ir viską, kas susiję su Profesoriumi bei jo kūryba.

Kiberpanko kūriniuose žmogus dažnai išmaino kažkokią savo kūno dalį į geresnę mechaninę, o fentezi sagose žmogus gali ramiai pasiversti į ančiasnapį. Jokių pėdsakų jo sąmonėje šie virsmai dažniausiai nepalieka. Bet kaip iš tiesų reaguotume į staigias ir drastiškas savo kūno metamorfozes?