header6

Kavinė fantastiška: fantastinių filmų medicina

. Paskelbta Renginiai

1 val. 43 min nakties Lietuvos laiku Vandenbergo oro pajėgų bazėje, esančioje ties centrine Kalifornijos pakrante, prasidėjo misija, kurios tikslas išsiųsti erdvėlaivį su astronautais į kosmosą. Maždaug po trijų valandų, kažkur Jakutijoje, klimato kaitą tyrinėjantys mokslininkai išsiruošė į ekspediciją, skirtą ištirti šylančios atmosferos padarinius amžinajam įšalui. Beje, lygiai tuo pat metu mažoje Pekino gatvelėje narkotikų prekyba užsiiminėjantis vaikinas sėkmingai nieko nenutuokiančiam narkomanui pardavė dozę medžiagos, ką tik išgautos namų sąlygomis veikiančioje laboratorijoje.

Po kelių mėnesių viso pasaulio dienraščių pirmieji puslapiai bus išmarginti tokiomis antraštėmis: „Į Žemę grįžusių astronautų seilėse – 40 kartų padidėjusi Epšteino – Baro viruso koncentracija“. „Kaip 3,5 milijonų metų senumo bakterija, atrasta Sibiro ledynuose, pateko į rusų mokslininko kraują?“. „Šokiruojantis išpuolis centrinėje miesto gatvėje – apsvaigęs vaikinas dantimis suplėšė benamio veidą.“

Visi šie įvykiai neišvengiamai siejami su apokaliptinių – epideminių fantastinių filmų prologais. Ir ne be reikalo: 1998 m. filme „Rūšis II“ (angl. “Species II”) astronautas Patrikas Rosas užsikrečia virusu skirsdamas į Marsą, 2009 m. filme „Atodrėkis“ (“The Thaw”) mokslininkai, tyrinėjantys amžinąjį įšalą, susiduria su visa naikinančiu paleolitiniu parazitu, o visų taip gerai žinomame 2007 m. filme „Aš esu legenda“ (“I Am Legend”) Robertą Nevillą persekioja kraujo ištroškę superzombiai.

Bet.

1999 m. žurnale „New Scientist“ pasirodo tyrimas, kuriame aiškiai sakoma, jog dėl kosmose susilpnėjusios astronautų imuninės sistemos susidaro be galo palankios sąlygos virusams proliferuoti kraujyje.  2015 m. „Daily Mail“ publikuoja straipsnį apie rusų geologą Anatolijų Bruchkovą, kuris į kraują susišvirkščia ledynuose atrastą bakteriją Bacillus F. Galiausiai, 2012 m. pasaulį sukrečia Majamio kanibalas – studentas Rudis Eugene‘as, apsvaigęs narkotiku, visuomenei žinomu pavadinimu „Flakka“, užpuola benamį ir sudrasko jo veidą.

Ar išties fantastinių filmų kūrėjai šitaip sugeba nuspėti ateitį? Jeigu taip, galbūt mes ne tik įspėjami apie gresiančią mikrobiologinę ar toksikologinę savidestrukciją, tačiau ir supažindinami su viltimi, jog smegenimis kontroliuojami protezai, genetines ligas naikinantys fermentų kompleksai, sintetiniai organai yra netolima ateitis ar net dabartis?

Apie fantastikos mediciną ir medicinos fantastiką – gruodžio 19 d., 19:00 „Kavinėje fantastiškoje“, „Varioke“ (A. Jakšto g. 9, Vilniuje). Pranešėjas – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentas Tadas Valentinas Alčauskas.

Facebook įvykis.