header6

Tolkinistų dainos

Autorius Laiqua . Paskelbta Uncategorised

Tolkinistai dainuoja, nors ne visi turi tam talentą. Kartais netgi kuria dainas, bet dažniausiai tiesiog paseka gražiu "filksingo" papročiu ir perrašo žinomų dainų žodžius. Žemiau rasite didžiąją dalį tolkinistinio filksingo dainų.

***

  • Arnoro pilys (Šiaurės bastūnų baladė)

    Muzika: Vytautas V. Landsbergis. „Kai pavargęs aš gulėsiu“
    Žodžiai: Laiqualasse

    Palei kelią mylių mylias
    Kažkada stovėjo pilys
    Bet didybė subyrėjo
    Žiauriam Angmaro kare

    Tik prajoja keliauninkas
    Ir pažiūri ilgesingai
    O gal net ir nepamato
    Kas čia buvo kažkadais

    Pried.:

    Krūmuos' tūno du bastūnai
    Saugo jie karaliaus rūmus
    Bet tų rūmų jau nebėra
    Ant akmens anei akmens

    Ir bastūnai iškeliauja
    Jie klajoti nepaliauja
    O griuvėsiai lieka tylūs
    Tik vaiduokliai ten plevens

    Stūkso pilys tarp pelkynų
    Bokštai apželia pelynais
    Ilgos dienos, ilgos naktys
    Eina slenka virtinėm

    Dūla Arnoro galybė
    Apima kraštus ramybė
    Tik legendos tebesklando
    Apie karžygius narsius

    Pried.

  • Bastūnų daina

    Muzika ir žodžiai: Starlin

    Ne visas auksas auksu tviska,
    Užmiršk, ką matei, ką girdėjai - viską.
    Perskeltas kardas vėl saulėj žibės,
    Iškeltas į dangų nuo kario širdies.

    Po pelkę, po liūną, akivarą juodą,
    Rankose priešų paslapties neišduoda.
    Beribė bastūno sielos našta,
    Ne visi, kas klajoja paklydę yra. (x2)

    Klaidina žaltvykslės, mėnesienos vaiduokliai,
    Nemirėliui gal atiduot reikės duoklę.
    Sustingus brangakmenin padangių žvaigždė,
    Viduj dar liepsnoja karalių garbė.

    Žolėm ir pelėsiais apkerpėję bokštai,
    Aukos karaliaus menei nupuoštai.
    Rusena viltis, nors seniai prarasta,
    Ne visi, kas klajoja, paklydę yra. (x2)

    Namai vidur lauko, po kriauše belape,
    Žiemą per šalta, pavasarį - šlapia.
    Ne elgeta jis, nors tai - jo skarmalai,
    Toli pasilikę tikrieji namai.

    Kai reikia, pats mato, nematomas būna,
    Parduoda gyvybę už žodį ir kūną.
    Kas rytą išaušta paskutinė diena,
    Ne visi, kas klajoja, paklydę yra. (x2)

    Taip metai po metų iš buveinės buveinėn
    Į nesančią būtį viens po kito išeina.
    Net regintys akmenys nepasakys,
    Kuo plaka vienišė bastūno širdis.

    Jei dykrose uolą pamatysi atgyjant
    Ar žmogų be veido vidurnaktį, lyjant,
    Neklausk, kas jis toks ir kokia jo dalia,
    Ne visi, kas klajoja, paklydę yra. (x4)

  • Buvo Viduržemė seniau

    Muzika: Slade „Far Far Away“, dar žinoma kaip Keistuolių teatro „Ten toli“
    Žodžiai: Nibenon ir Laiqualasse

    Aš niekada dar nesimaudžiau Anduine.
    Ir neskraidžiau prie Karadraso virš krioklių.
    Ir nespoksojo į akis man juodas orkas nei žuvis
    Iš Golumo nasrų.

    Mitrilo nerausiau ir nešalau Morajoj.
    Tol Eresėjos net pakrantė man - tabu.
    Ir nors išminčių nemačiąu ir pavardžių jų nežinau,
    Bet man tai nesvarbu!

    Pried.:
    Nes kažkur taip toli, kur dar niekad nebuvau,
    Ten toli, taip toli, nors nebuvęs, bet žinau,
    Kad už jūrų, už kalnų buvo Viduržemė seniau
    Aš skaičiau.

    Aš ligi šiol dar daug ko daug ko neišsiaiškinau,
    Aš nežinau visų vardų iš F raidės.
    Aš nepavydžiu tų skausmų ir Vieno Žiedo ar kitų,
    Ar hobitų šlovės!

    Pried.

    Aš niekada dar nemačiau pilkųjų uostų
    Prie jūros nešaukė žuvėdros dar manęs
    Bet kol pasaulis apvalus, tiesusis kelias visad bus
    Kuris mane nuves...

    Pried.:
    ...ten kažkur taip toli, kur dar niekad nebuvau,
    Ten toli, taip toli, nors nebuvęs, bet žinau,
    Kad už jūrų, už kalnų buvo Viduržemė seniau
    Aš skaičiau. (4x2)

    gam gam gam ir f g c

  • Daina apie Arvedujį, paskutinį Artedaino karalių

    Muzika: amerikietiška baladė „500 Miles“
    Žodžiai: le_golas

    Jeigu orkus dar girdi, tai žinok, aš jau toli
    Bėgti priverstas esu ten už kalnų
    Ten už kalnų, ten už kalnų
    Ten už kalnų, ten už kalnų
    Bėgti priverstas esu ten už kalnų

    Gal nekaip karaliavau, anksti sosto netekau
    Pas šiauriečius patekau, nebėr namų
    Nebėr namų, nebėr namų
    Nebėr namų, Nebėr namų
    Pas šiauriečius patekau, nebėr namų

    Artedaino nebėra, bet gal Gondoras suklus
    Veikiai Angmarą užpuls, raganius žus
    Raganius žus, raganius žus
    Raganius žus, raganius žus
    Veikiai Angmarą užpuls, raganius žus

    Jeigu orkus dar girdi, Tai žinok, aš jau toli
    Bėgti priverstas esu ten už kalnų
    Ten už kalnų, ten už kalnų
    Ten už kalnų, ten už kalnų
    Bėgti priverstas esu ten už kalnų

  • Daina apie hobitus

    Muzika: Vytautas Kernagis „Man vasarą labai patinka“
    Žodžiai: Starlin

    Man hobitai labai patinka,
    Su gaurais ant pėdų basų.
    Ir jei tik maisto jiems nestinga,
    Laimingi būna lig ausų.

    Aš hobitą namie auginsiu,
    Šukuosiu garbanas kasdien,
    Mylėsiu, gerbsiu ir... maitinsiu,
    Jis man dainuos dainas perdien.

    Pried.:

    Hobito daina, cho cho,
    Džiugina mane, cho cho,
    Glosto širdį jos gaida!

    Mažyliai hobitai dailučiai,
    Užaugę irgi neblogi:
    Kokie apvalūs jų pilvučiai,
    Nosytė įstabiai žavi.

    Mažasis draugas hobitukas
    Gers elį su tavim kartu
    Ir kvapnią pypkę užsirūkęs
    Pažers istorijų smagių.

    Pried.

  • Daina apie Izildūrą

    Muzika: Korpiklaani „Gods on Fire“
    Žodžiai: le_golas

    Įkūrus karalystes
    Tėvas pavedė Gondorą jam
    Kartu su broliu valdyti
    Ir būti paklusniam
    Šturmuojant Barad-durą
    Jis vedė armijas
    Į kovą
    Kur sprendės pabaiga

    Pried.:
    Žuvo Elendilis
    Gil-Galado nėra
    Žiedas traukia tave
    Neimk, Izildurai,
    Prakeiksi save
    Bet, deja, deja, deja

    Neklausė Elrondo
    Kirdano taip pat
    Pasiėmė sau žiedą
    Nedrįso sunaikint liepsnose
    Karalium norėjo
    Būt ir valdyt Arnore
    Bet baigė kelionę
    Su orko strėle galvoje

    Pried.

  • Daina pas Beorną

    Muzika: "Look at all my trials and tribulations" iš Jesus Christ Superstar
    Žodžiai: Starlin

    Daug kelių ir daug kelionių laukia,
    Dar nežinom, kas bus priešaky,
    Ačiū, šeimininke, kad židinį pakūrei,
    Leidai pasėdėti prie ugnies.

    Gal giria tamsi už sienų ošia,
    Gal mėnulis šiąnakt bus blausus,
    Pasėdėkim dar, pavakarokim, nes rytoj
    Mūsų žygis bus sunkus.

    Ten kalnai aukšti, juose – ereliai,
    Goblinai ir vargai – jų tarnai,
    Bet šiąnakt pamiršti viską galim, midų
    Geriam ir galvojam: bus gerai.

    Daug kelių ir daug kelionių laukia,
    Dar nežinom, kas bus priešaky,
    Ačiū, šeimininke, kad židinį pakūrei,
    Leidai pasėdėti prie ugnies...
    Leidai pasėdėti prie ugnies...
    Leidai pasėdėti prie ugnies...

  • Daina apie Diuriną

    Muzika: Colin Rudd
    Žodžiai: J. Strielkūno

    Em
    Dar jaunas buvo šis pasaulis,
    D
    Ir niekas dar netemdė saulės,
    C
    Švytėjo uolos, vandenai,
    Am ........................ Em
    Kai žengė Diurinas čionai.
    Em
    Tarp lygumų ir tarp kalnynų
    D
    Jis gėrė vandenį šaltinių,
    C
    Ir ežere po žvaigždėmis
    Am
    Regėjo savo veidą jis,
    C
    Kai iš sidabro nematyto
    Am .......................... Em
    Vainikas ant galvos sušvito.

    Em
    Pasaulis buvo dar garbingas
    D
    Anais laikais nerūpestingais
    C
    Prieš Nargotrondo karalius,
    Am
    Prieš Gondoliną, kurs tylus
    C
    Už jūrų jau seniai pražuvo,
    Am ............................. Em
    Pasaulis dar garbingas buvo.

    Em
    Sėdėjo Diurinas karalius
    D
    Uoliniam soste, erdvios salės
    C
    Tviskėjo auksu, sidabru
    Am
    Su runų įrašu vingriu.
    Em
    Lyg žvaigždės vasaros žydrynėj
    D
    Žibintai švietė kristaliniai,
    C
    Ir viešpatavo amžina,
    Am ....................... Em
    Tamsos nebijanti diena.

    Em
    Plieniniai kūjai ten dainavo,
    D
    Meistrai skaptavo, graviravo,
    C
    Galando ašmenis aštrius
    Am
    Ir mūrus mūrijo stiprius,
    Em
    Ieškojo perlų ir opalų,
    D
    Iš paklusnaus, lankstaus metalo
    C
    Kardai ir skydai, ir šarvai,
    Am ....................... Em
    Ir ietys gimdavo lengvai.

    Em
    Gyvenimas be vargo ėjo.
    D
    Nuo muzikos kalnai aidėjo:
    C
    Skambėjo arfos sutemoj,
    Am ......................... Em
    Trimitai šaukė grįžt namo.

    Em
    Dabar kalnai žili, pabalę,
    D
    Karšti žaizdrai seniai atšalę.
    C
    Ir arfas gaubia užmarštis
    Am
    Karaliaus salėse - naktis.
    Em
    Morajoj, kur jis jaunas žengė,
    D
    Pilki šešėliai kapą dengia.
    C
    Bet ten, kur ežero akis,
    Am
    Paskendę žvaigždės dar iškils.
    C
    Po vandeniu, kur gelmės žalios,
    Am .......................... Em
    Dar laukia karūna karaliaus.

  • Dol Guldure Nekromantas

    Muzika: liaudies daina "Augo girioj ąžuolėlis"
    Žodžiai: Starlin

    Dol Guldure Nekromantas,
    Dol Guldure Nekromantas,
    Dol Guldure Nekromantas ir nazgūlas
    Ir nazgūlas praktikantas, praktikan(tas).

    Rūpinosi Nekromantas,
    Rūpinosi Nekromantas,
    Rūpinosi Nekromantas, kad jo kvailas,
    Kad jo kvailas praktikantas, praktikan(tas).

    - Nesirūpink, o tamsiausias,
    Nesirūpink, o tamsiausias,
    Nesirūpink, o tamsiausias, dar ne pats jis
    Dar ne pats jisai kvailiausias, kvailiau(sias).

    Tuoj mes proto jam įkrėsim,
    Tuoj mes proto jam įkrėsim,
    Tuoj mes proto jam įkrėsim, tapt nazgūlu
    Tapt nazgūlu jam padėsim, jam padė(sim).

    Nepabuvęs praktikantu,
    Nepabuvęs praktikantu,
    Nepabuvęs praktikantu ir nebūsi
    Ir nebūsi leitenantas, leitenan(tas).

  • Dvorfo vaikas

    Muzika: V. Kernagis "Laumės vaikas"
    Žodžiai: tomas94, Vulpecula, Zlorf

    Čiūčia liūlia dvorfo vaiką,
    Storą, mažą ir šarvuotą.
    Skamba mitrilinis žiedas,
    Dvorfų vaikui dovanotas,

    Vėjy grūdintas ir kaltas.
    Dvorfų vaikas kaltas... kaltas,
    Kad uolų jis nekapoja,
    Kad nemiklios kreivos kojos.

    Dvorfė močia tūžta pyksta
    Ir už stalo nesodina.
    Viską žino - tik nežino,
    Kad barzda jos vaikui dygsta.

    Kad nusgers jis vieną naktį,
    Rudenį, prieš patį lietų.
    Vidury didžiulės menės
    Žmonės ras mitrilo žiedą...

    Čiūčia liūlia dvorfo vaiką,
    Storą, mažą ir šarvuotą.
    Skamba mitrilinis žiedas,
    Dvorfų vaikui dovanotas.

  • Du Medžiu - Javanos giesmė

    Muzika: Ottawan "Help", geriau žinoma kaip S. Povilaičio "Švieski man vėl"
    Žodžiai: Nilde, Magnus, Exon

    Telperijonai, barstei tu rasas,
    Mums, Laurelina, šildei rankas.
    Vėlei mums taip stokos jūsų šviesos,
    Gal jūsų vaisiai ją atkartos.

    Net daina nebe ta, kai Ardoj tamsu
    Ji švelni, bet šalta, todėl neramu,
    Kad naktis taip ilga, ilga ir juoda,
    Kai švytėjimo jūsų neliko čia.

    Pried.:
    Tad, medžiai, paskleiskit mums savo šilumą, savo šviesą -
    Vėl, švieski mums vėl, Telperijonai, džiugink mus sidabru!
    Vėl, švieski mums vėl, sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
    Vėl, švieski mums vėl, o, Laurelina, aukso žiede puikus,
    Vėl, švieski mums vėl, dainoj pražysta žiedas, sunoksta vaisius.

    Gal nematai, kaip dega laivai,
    Gal negirdi, kaip verkia vaikai,
    Namo žodžiui kurti, jie atkakliai
    Eina tenai, kur jų laukia karai.

    Bet ir žodis ne toks kai Ardoj tamsu -
    Jis švelnus, bet gūdus, todėl neramu,
    Kad naktis taip ilga, ilga ir juoda,
    Joje plinta Morgoto juodoji valia.

    Pried.

  • Ežero miesto gyventojų daina

    Muzika: Keistuoliai "Geltonų plytų kelias"
    Žodžiai: Starlin

    Jau tik senoliai mena:
    Po Vienišuoju kalnu
    Gyveno sau karalius
    Iš dvarfų padermės.

    Bet šaunią karalystę
    Karšta ugnis sugriovė,
    Ant svieto nebeliko
    Valdovo giminės...

    Smogas - tai toks drakonas,
    Jis nuo aukso geltonas,
    Išsidrėbęs miega,
    Turtų nepalieka.

    Dar vaikystėje šitą girdėjom,
    Tas kraupiausias pasakas visas,
    Bet drakono nė vienas neregėjom,
    Tad vargu, ar tikrai tai tiesa...

    Smogas - tai toks drakonas,
    Jis nuo aukso geltonas,
    Išsidrėbęs miega,
    Turtų nepalieka.

    Sako, visados knarkia,
    Niekad neužsimerkia,
    Senas ir sukriošęs,
    Auksan atsilošęs.

  • Feanoras


    (Lindono bardo baladė)

    Muzika: Keistuoliai „Eldorado“
    Žodžiai: Starlin

    Įsižiebus laužams,
    Pasibaigus darbams,
    Sidabru šviesai marginant orą
    Palaimingoj šaly,
    Minioje regim jį -
    Nagingąjį noldą Feanorą.

    Žaidė su ugnimi
    Ir niūria lemtimi,
    Nuolaidžiavo visiems savo norams.
    Bet dėl priešo tamsos
    Neprarado narsos
    Karaliūnas puikus - Feanoras.

    Spindesys akmenų
    Išvedė iš namų
    Giminės nesibaigiančią vorą.
    Nepažinę tiesos,
    Sekė jam iš paskos -
    Neprilygstamąjį Feanorą.

    Žodžiai jo ištarti
    Ginė priekin karšti
    Link tvirtovės Morgoto kuorų.
    Mūšy kovės tvirtai,
    Bet pražuvo jisai -
    Liepsningasis karys Feanoras.

  • Galadrijelės daina apie gyvenimą Valinore

    Muzika: Livingston & Evans "Que sera, sera"
    Žodžiai: Starlin

    Kai Valinore gyvenau, elfų mergaitė ilgom kasom,
    Klausiau mamytės, ar teks man valdyti, ji man atsakė tuoj:
    „Ko nerimsti tu, žalių girių dukterie,
    Ramybė ir laimė čia, prie ugnies namie“.

    Kai Findekano sutikau, elfų berniuką ilgom kasom,
    Klausiau įžūliai, kas ten už jūrų, jis man atsakė tuoj:
    „Ten šviesa žvaigždžių beribėj tamsoj nakties,
    Virš upių, kalnų tuščių, ko gi ten taip veržies“.

    Kitądien Finvę pamačiau, elfų karalių jau be kasų,
    Tariau, seneli, duoki man šalį, aš karalienė esu.
    Juoktis ėmė jis, subėgo pilis visa,
    Karūną iš medžio man dovanojo svita.

    Ir Telepornas kažkada sakė, kad aš jam baisiai graži,
    Ar kaip valdovė, sakyk jaunuoli, ar žavingiausia šaly?
    „Tau namai – valda, gražiausia tu čia esi, –
    Nuraudo ir tarė jis: – liki su manimi“.

    Taip Valinore gyvenau, graži mergaitė šviesių plaukų,
    Akys kaip saulės, pilnos pasaulio ir tolimų kraštų.
    Mąsliai upės bėgs, tvirtovės, šalia – laukai,
    Ramybė ir laimė ten, kur bebūtų namai.
    Ramybė ir laimė ten, kur yra namai.

  • Giria, kurioj prasideda mirtis

    Muzika: The Phantom of the Opera
    Žodžiai: Starlin

    Tarp medžių taip baugu miegot tamsoj,
    Šešėliuose klaidžiuos ir tvankumoj,
    O gal ne kelias tai, o paslaptis,
    Giria, kurioj prasideda mirtis – vidur sapnų.

    Dar žingsnį žengsi jei, prapulsi tu,
    Už posūkio, tenai, gal nesaugu,
    O kaip žinoti, ar bekraštė ta
    Pražudanti visus gūdi giria – ir tu joje.

    Lyg nesibaigia čia niekad naktis,
    Po prieblanda slogia kiekvienas kris
    Galbūt gyva jinai, o tu – jau ne
    Be galo tęsiasi šita giria – tu liksi čia.

    Kažkas į Gūdžią girią įžengė! Stebėk, į Gūdžią girią įžengė!

    Per upę, per žoles, per stebuklus,
    Dar gilumoj, miške, daugiau jų bus,
    Šakom apglėbs, nuneš tave gelmėn
    Giria, kurioj prakalbo medžiai vėl – sena kalba.

    Kažkas į Gūdžią girią įžengė! Stebėk, į Gūdžią girią įžengė!
    Kažkas į Gūdžią girią įžengė! Stebėk, į Gūdžią girią įžengė!

  • Gyveno sau Berenas

    Muzika: Keistuoliai „Gyveno sau vaikinas“
    Žodžiai: Folkas

    Gyveno sau Berenas su rūpesčiu didžiu,
    Mylėjo jis Lutjeną lakštingalos balsu
    Daug dienų jis stebėjo ją, sau šokančią lyg angelą
    Ir širdis tiktai plakė taip, bet pakalbint kaip prieit.

    Pried.:
    Tu graži ir tyra, tu mana lakštingala
    Tu graži ir tyra, tu graži tyra...

    Paprašė jis Tingolo Lutjenos rankelės,
    Tingolas pamojo link Angbando pilies.
    Daug dienų jis keliavo jais, nepramintais akmens takais,
    Ir širdis tiktai plakė taip, bet kaip prisėlint, kaip prieit.

    Pried.

    Berenas įlindo į vilkolakio nasrus,
    Lutijena apsivilko šikšnosparnio sparnus.
    Daug dienų jie keliavo taip, kad neužtiktų jų šnipai,
    Ir širdis tiktai daužės jiems, bet kaip išlikt nepastebėtiems...

    Pried.

    Berenas užsilipo ant Morgoto pečių,
    Išlupo silmarilį Finrodo peiliu.
    Ir pagaliau po tiek dienų pasuko jiedu link namų,
    Ir širdis tiktai daužės jiems, bet kaip išlikt nenubaustiem.

    Pried.

    Tingolas gavęs akmenį įsiuto iš tiesų,
    Ir sako „ką daryti, kad kvailas toks esu“
    Bet pagaliau po tiek dienų įsimylėjejiai yra kartu,
    Dvi širdys plaka kaip viena, primins mums apie juos daina.

    Pried.

  • Gorlumas

    Muzika: A. Mamontovas "Vienišas jūreivis";
    Žodžiai: Folkas ir Starlin

    Aš toks menkas glitus Golumiūkštis,
    Vis tą patį regiu per dienas.
    Ieškau kam čia sprandelį nusukus,
    Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

    Aš rūkyto karšio nemėgstu,
    Gaudau tiktai šviežias žuveles.
    Geriu vandenį vietoje barščių,
    Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

    Piktas hobitas pavogė Žiedą,
    Kaip išspręsime savo bėdas?
    Teks palikti mylimą vietą
    Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

    Kurgi trauksiu išėjęs į kelią,
    Kur vagies karštos pėdos nuves?
    Nusibodo gyvent nerealiai,
    Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

    Reiktų gal pamėginti hipnozę,
    Mažu paslėptus klodus atsklęs?
    Neprošal sužinot diagnozę,
    Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

    Neturiu nei pačios, nei merginos,
    Nebevaikštau seniai pas panas,
    Nebuvau niekad kietas vaikinas,
    Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

    Taigi šitaip kaip dūšia be vietos
    Mindau purvino miesto gatves
    Ir laikausi nežmoniškos dietos,
    Nes niekad nieks nemylėjo manęs.

  • Hobitiška dainelė

    Muzika: Suomių liaudies daina „Ievan Polkka“
    Žodžiai: le_golas, Laiqualasse

    Šiaurėje galingi miestai stūkso ir valdovai dideli
    O aplink kaip žali viščiukai laksto hobitai maži
    Bet kad ir kur pasuksi galvą
    Žmonės savo rupesčius aprauda
    O hobitai sau žaidžia ir dainuoja
    Šoka žaidžia per dienas

    Žmonės dedasi kariūnais, jei tik kas, mojuos kardais
    O hobitui paduoki vištos kulšį, jis su ja daugiau nuveiks
    Bet nors ir ramini kariūnus
    Jiems tiktai kautynės rūpi
    O hobitai sau šventę didžią švenčia
    Švenčia šventę per dienas

    Žmonės rodos baisiai niūrūs, elfų niekas nesupras
    Dvorfai gal ir linksmesni vyrukai, bet gyvena kalnuose
    Lai jie rūstauja ir dirba
    Rūpesčiai gadina apetitą
    O hobitai laisvi midutį geria
    Geria midų per dienas

    Upės teka kaip papuola, ugnys šoka ant miškų
    Orkų armijos lai puola, hobitams tai nesvarbu
    Tegu kariauja tie kas moka
    Elfai miškuose lai šoka
    O hobitai kasdieną šventę švenčia
    Švenčia šventę per dienas

  • Išėjo Morgotas į karą

    Muzika: Lietuvių liaudies daina „Išėjo tėvelis į mišką“
    Žodžiai: Nilde ir Laiqualasse

    Išėjo Morgotas į karą
    Išėjo Sauronėlis į karą
    Išėjo Morgotas, išėjo Sauronėlis, išėjo visi orkai į karą.

    Pagavo Morgotas / Sauronėlis / visi orkai Hūriną

    Prakeikė Hūriną / Tūrambarą / visą šeimą Morgotas

    Išvyko Morvena / Nienora / Tūrambaras pietuosna

    Sutiko Morvena / Nienora / Tūrambaras Glaurungą

    Užbūrė Morveną / Nienorą / Tūrambarą Glaurungas

    Atšoko Tūrinas / Nienora / bretiliečiai vestuves

    Nudūrė Tūrinas / Anglacheliu / Tūrambaras Glaurungą

    Nus‘dūrė Tūrinas kardeliu
    Nuskendo Nienora upely
    Nus‘dūrė Tūrinas, nuskendo Nienora, numiro visi vaikai Hūrino

  • Išgalvotas (išgiedotas?) pasaulis

    Muzika: Hiperbolė "Išgalvotas pasaulis"
    Žodžiai: Acta est Fabula, Indraja, Indrė

    Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
    Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
    Išgalvoti elfai retkarčiais pagieda
    Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.

    Išgalvosiu žmogų, hobitą ir mają,
    Kelią, gražią mirtį ir kai ką daugiau.
    Man ilgai šypsosis išgalvotos akys,
    Išgalvotos lūpos, ir gyvent smagiau.

    O kada neliks tikėjimo nė lašo,
    Ir kančia į kūnus tyliai įsigaus,
    Jums suteiksiu viltį, nors ir labai mažą,
    Bet ir vėl gyventi bus, žinau, smagiau.

    Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
    Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
    Išgalvoti elfai retkarčiais pagieda
    Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.

  • Kariausim su Angmaru

    Muzika: Smokie „Living Next Door to Alice“
    Žodžiai: Laiqualasse

    Buvo diena, graži kaip visada
    Bet žinia atskriejo liūdna
    Iš Angmaro

    Ir surinko karalius narsiausius karius
    Išsivedė kautis didžiausius pulkus
    Į blogio naują buveinę –
    Angmaro kraštus

    Pried.:
    Nežinom, ko jam reikia ir ko jis nori čia
    Atvykėlis Raganius įsikūrė paslapčia
    Jau ilgiau nei šimtą metų mes kariaujame su Angmaru
    Kardolanas krito, Rudauro nebėra
    Trys karalystės buvo, o liko tik viena
    Bet nepaliausim niekad mes kariauti su Angmaru

    Broliai kariavo, bet jų jau nebėra,
    Pasiglemžė juos Raganiaus ranka
    Iš Angmaro.

    Artedaino likimas tikrai nesaldus –
    Blogio ordos jau laužia vartus.
    Ar pajėgsim apginti šiandien
    Gimtuosius kraštus?

    Pried.

    Kova nesibaigia, yra dar vilties
    Įveikti Raganių, gal elfai padės
    Iš Lindono

    Karalius Gil-Galadas pagalbą atsiųs
    Net jeigu mūsų narsuoliai pražus
    Neišsisuks net ir Raganius...

    Pried.

  • Lūtijenos pasirinkimas

    Muzika: „I don’t know how to love him“ iš „Jesus Christ Superstar“
    Žodžiai: Starlin

    Ak, ką dabar daryti?
    Kaip tėvams pasakyti?
    Jis – žmogus. Taip, jis – žmogus.
    Panašių į jį daug nemačiau,
    Kitoks nei aš, tačiau...

    Negaliu juk visą laiką
    Miškuose su juo gyventi.
    Aš turiu. Taip, privalau
    Pasiryžt atskleist, viską pakeist –
    Kad tik žinočiau kaip... sunku man taip...

    Pried.:
    Berenai brangus, koks šviesus dangus,
    Šaltis ir vanduo, geliantis ruduo!
    Aš nežinau, ko atėjai,
    Ko neišeini...

    Vardu tikru pašaukęs,
    Sustabdei laiko tėkmę.
    Amžinai, negrįžtamai –
    Praraja juoda priešais mane,
    Turiu aš peržengt ją.

    Tėvo sunki ranka,
    Neatleis niekada.
    O mama? O gal mama?
    Sielvartaus labai, tu nežinai,
    Kokia gili kančia... apimtų ją...

    Pried.

    Tebūnie taip, kaip nuspręsta
    Dviese nešim šitą naštą
    Sutinku. Aš čia, kartu.
    Nieko nebijau, neužmiršau,
    Kaip skauda vienumoj... Bet ne dainoj, šitoj dainoj, mūsų dainoj.

  • Nėr elfų – neverk

    Muzika: Bob Marley „No Woman No Cry“, dar žinoma kaip ŽAS „Nėr bobų – neverk“
    Žodžiai: Elentari ir Exo

    Vėl prisimenam, kaip drebėjom mes visi kartu ant Vėtrų kalno,
    O nazgūlai sukosi ratu – kol jie bus, žinosim, kad mes kartu.
    Geri draugai, kurių nėra, kažkur tenai.
    Ir net jei šiandien tu vienas likai - neverk, žinok, viskas bus gerai.

    Pried.:
    Nėr elfų, neverk
    Nėr elfų – neverk
    Uuuuu, Semai Gemdži, tik neliūdėk,
    Nėr elfų – neverk!

    Vėl prisimenu, kaip drebėjom mes visi kartu ant Vėtrų kalno
    Ir Aragornas pakūrė Nazgūlus - kol jie degs, mes matysime vieni kitus.
    Pernakt sedėdami drebėsime ratu, jei nori - sėsk šalia.
    Žinau, draugai padrebės kartu, nors gal reikės daug ką iškęst

    Bet aš vis tiek sakau tau –
    Patikėk, viskas bus gerai, patikėk viskas bus gerai. (4x)

    Pried.

  • Nesibaigianti sakmė

    Muzika: Keistuoliai „Su žmonėm“
    Žodžiai: Starlin

    Buvo Berenas narsuolis,
    Gilgaladas mūšy žuvo,
    Nargotrondo tvirti kuorai
    Jau seniai seniai sugriuvo.
    Ponas Bilbas ir drakonas,
    Nimrodelė ilgaplaukė...
    Mes ragavom elfų duonos
    Ir upe Didžiąja plaukėm...

    Dovana Galadrijelės –
    Earendilio žvaigždelė,
    Žalio Lorijeno gėlės
    Ir kitiems jau puošė kelią.
    Uolos pilkos, kalnas aukštas,
    Vieniša ugnis laukuose,
    Kartais tik svetys nelauktas
    Svarbią paslaptį išduos.

    Pried.:
    Patys pasaką šią sekam,
    Giesmę audžiam, sakmę buriam,
    Tam pačiam sapne gyvenam,
    Nors kiti prieš mus jį kūrė,
    Tad kaip jie dar galim eiti,
    Nenuleisti turim rankų,
    Seną žygį prisiminti –
    Naujas pats turės ateit...

    Ir galbūt po metų šimto
    Garbanoti hobitukai
    Prie lauželio dėdę rimtą
    Klaus apie šmaikštuolį Tuką,
    Apie jo bičiulį Merį,
    Apie elfų draugą Frodą,
    Apie blogį, apie gėrį,
    Giminės žmonių paguodą...

    Nors kas žino, kaip čia būsią,
    Gal tamsa žemelės laukia,
    Bet vilties mes neužpūsim -
    Pareiga ir žygiai šaukia!
    Tarsi vienas būtų Kelias
    Nelyg upė giliavagė –
    Daug mažų greitų upelių
    Įsiliet į srovę lekia.

    Pried.

    ...pas mus.

  • Nesibaigianti sakmė (autorinis Starlin variantas)

    Muzika ir žodžiai: Starlin

    Buvo Berenas narsuolis,
    Gilgaladas mūšy žuvo,
    Nargotrondo tvirti kuorai
    Jau seniai seniai sugriuvo.
    Dovana Galadrijelės -
    Earendilio žvaigždelė,
    Sidabrinio miško gėlės
    Lorijene rodė kelią.

    Ponas Bilbas ir drakonas,
    Nimrodelė ilgaplaukė...
    Mes ragavom elfų duonos
    Ir upe Didžiąja plaukėm...

    Pried.:
    Patys pasaką šią sekam,
    Giesmę audžiam, sakmę buriam,
    Tam pačiam sapne gyvenam,
    Nors kiti prieš mus jį kūrė,
    Tad kaip jie dar galim eiti,
    Nenuleisti turim rankų,
    Seną žygį prisiminti –
    Naujas pats turės ateit...

    Ir galbūt, kai žygį baigsim,
    Prisimins po šimto metų,
    Kad ir mes takus čia mynėm,
    Gėrio, blogio - visko matėm.
    Ir tada jau mūsų pėdom
    Vėl nauja sakmė ateis,
    Nes pasauly pasiliekam
    Dar negimusių veidais.

    Tarsi vienas būtų Kelias
    Nelyg upė giliavagė –
    Daug mažų greitų upelių
    Įsiliet į srovę lekia.

    Pried.

    ... pas mus.

  • Nūmenoriečių daina

    Muzika: Злые Куклы - Башни
    Žodžiai: Nimrodel

    Belegaero vandeny
    Nebėr daugiau salų
    Ir tik bangų purslai balti
    Aidus dar girdi jų.

    Kreivi keliai nebenuves
    Tenai, kur galima matyt
    Tas vienišos salos gatves
    Laimingų žemių pakrašty.

    Pried.:
    Pasaulis apvalus klaidina mus –
    Jis tuoj pražus.
    Paskendusi seniai sala – namai,
    Mus traukia vakarai.

    Jų buvo devyni laivai,
    Pabėgti bandė nuo audros.
    Tamsių juodų bangų stulpai
    Grasino trenkt be atvangos.

    Liūdėjo žmonės daug dienų,
    Supratę, kad jau nebegrįš.
    Su nukirstu baltu medžiu
    Jų salai liko pražūtis.

    Pried.

    Tiktai klajūnai vieniši
    Dar skrodžia vandenis šaltus,
    Rast Meneltarmą nori vis,
    Ar grįžti į senus namus.

    Tol Eresėjos nebėra,
    Ir Amano baltų krantų.
    Išlikusi tik legenda,
    Apie didžiūnus vakarų.

    Pried.

  • O, (elfo) meile

    Muzika: A. Mamontovas „O, meile“
    Žodžiai: Elentari ir Exo

    Aš buvau neklaužada elfas, medžiuos kas dieną tupėjau,
    Vakarais šaudžiau iš lanko, galvoje man žvaigždės spindėjo.
    Aš nešiojau sulaužytas strėles ir nieko klausyt nenorėjau,
    Kol jinai pas mane nelaboji į namus vieną kartą atėjo.

    Pried.:
    O, meile, tu mane nugalėjai,
    O, mano žvaigžde, vėl man šviesti pradėjai. (2x2)

    Mano amžiai plaukė iš lėto, aš gyventi visai neskubėjau,
    Su draugais lembasą kramčiau ir problemų jokių neturėjau.
    Aš galvojau, kad Ardos pasaulį negerai ponas Eru sutvėrė,
    Kol jinai vieną rytą su saule priešais mano akis patekėjo.

    Pried.

  • Pirmųjų arnoriečių daina

    Muzika: Blind Guardian „Bard's Song“
    Žodžiai: Laiqualasse

    Žuvus sala
    Jau prarasta
    Devynetas laivų
    Pabėgo nuo bangų
    Rytiniame krašte
    Viduržemėje
    Mūsų laukia viltis
    Susirasti namus
    Ir čia išlikti

    Arnoras
    Šalis tremtyje
    Rytiniam krante
    Už jūros mes rasim namus
    Dūnadanai nepražus
    Arnoras
    Naujieji namai
    Dabar, amžinai
    Gyvensime čia
    Viduržemėje

    Šiauriniai laukai
    Kalvos, miškai
    Negyvenama žemė
    Mūsų tautai
    Priversti karalystę
    Kurt tremtyje
    Vienišas kraštas
    Greitai atgims
    Kur mes gyvensim

    Arnoras
    Šalis tremtyje
    Rytiniam krante
    Už jūros mes rasim namus
    Dūnadanai nepražus
    Arnoras
    Naujoji pradžia
    Nuo šiol visada
    Namais mums bus ši vieta
    Dūnadanai nepražus

    Per amžius nepražus
    Ir karus, ir negandas įveiksime tvirtai
    Su elfais, hobitais, žmonėm
    Sutarsime gražiai
    Čia mums bus namai

  • Po šiaurės dangum

    Muzika: Kansas „Dust in the wind“
    Žodžiai: Exon

    Tu užsimerk, kai rytuose bunda svetima aušra.
    Juk žinai, mums dilimą neša ši didi šviesa.
    Po šiaurės dangum, grėsmi šviesa po šiaurės dangum.

    Naktimis kaukia mėnesienoj Morgoto vilkai.
    Nustelbė viltį dovanojančias žvaigždes jinai.
    Po šiaurės dangum, nėra vilties po šiaurės dangum.

    Spindesys pirmapradis krištolan įkalintas.
    Vis ryškiau žiba jis, kai kaupiasi aplink tamsa.
    Po šiaurės dangum, viena šviesa po šiaurės dangum.
    Žiba ryškiau, vis ryškiau po šiaurės dangum!

  • Priesaika

    Muzika: "Palaimink, Dieve, mus"
    Žodžiai: Laiqualasse

    Pasakyt reikia išdidžiai
    Nors sunku dabar išties:
    Medžių šviesoje augusiems vaikams
    Reikia laisvės ir vilties.

    Į rytus kartu mes sunkiais takais
    Trauksim paskui Tamsųjį;
    O kas bus tenai, mes nežinome,
    Bet širdy liepsna karšta.

    Nenurimkite ir pakilkite,
    Eikite paskui mane!
    Mano šeimą skatins visuomet
    Priesaika dabar duota:

    Pried.:
    Mes sakom, Valos, jums
    Išklausykit mus!
    Nes mes niekad neatleisim
    Tam, kur(i)s pavogs Silmarilius.
    Išgirskit, Valos, mus
    šiandien - ta diena,
    Kai visi kartu išeinam
    Paskui Morgotą.

    Išeinu ir išsivedu
    Giminę narsių karių,
    Nebereikia mums šitokių dievų, -
    Drąsiai jums dabar tariu.

    Per šaltus ledus ir gūdžias girias
    Persekiosim Morgotą
    Mes kovosim ten, toli rytuose
    Kol širdy liepsna gyva.

    Įsikursime ir gyvensime
    Jeigu Eru šitaip lems,
    Bet mūs' širdyse ir mūs' mintyse
    Priesaika viena gyvens:

    Pried.

  • Saulala, Motula, užtekėk, užtekėk

    Muzika: Lietuvių liaudies daina „Saulala, Motula, užtekėk, užtekėk“
    Žodžiai: Beornas, Bombadilas, Košmaraitė

    Saulala, motula, užtekėk, užtekėk.
    Mes maži hobitukai, trumpi mūsų apsiaustukai,
    Mumi labai šalta.

    Sauronai, tėveli, pažiūrėk, pažiūrėk.
    Mes maži nazgūlaičiai, buki mūs kardaičiai.
    Mes labai nevėkšlos.

    Gendalfai pilkasis, paskubėk, paskubėk.
    Priešas ranką tiesia, šaltas durklas sminga.
    Frodui labai skauda.

    Raganius karalius negailės, negailės.
    Tamsus šaltas durklas prakeiktoj negyvoj rankoj
    Geria kraują godžiai.

    Platžengys aukštasis jau čia, jau čia.
    Karaliaus rankos gydo visas Morgulo blogybes
    Atelaso lapais...

  • Sausainėliai

    Muzika: Rondo "Laukų gėlė"
    Žodžiai: žmonės juodais drabužiais

    Nusijuok, nusipink gijas
    Ir akių daugiau neslėpki –
    Leisk išeiti iš olos gyvam.
    Tu graži, kaip šviežia žuvis,
    Ir labai žaviai grėsminga,
    Hemolimfoje atgims daina:

    Pried.:
    Tamsi ola, labai juoda,
    Ten Šeloba nužudys tave!
    Tamsi ola, labai juoda,
    Ten Šeloba nužudys tave!

    Alkyje ir skausme pasikviesk
    Mane į tamsią olą,
    Leisk palikti tau hobitą Frodą.
    Oloje, kur žmonių kaulų daug,
    Įkliuvę orkai verkia -
    Tie, kurie maitins ją toliau.

    Pried.

  • Šalia kelio

    Muzika: liaudies daina „Šalia kelio“ (galimos abi melodijos)
    Žodžiai: žygeiviai

    Šalia kelio Dorijats
    Šalia kelio Dorijats
    Šalia kelio Dorijats, Dorijats
    Ten gyvena Tingolas.

    Oi Tingolai Tingolai,
    Graži tavo Lūtijena.

    Jei tu nori Lūtijenos,
    Atnešk tris silmarilius.

    O Lūtijena Lūtijena
    Silmarilių neverta.

    Silmarilis ne akmuo / Miruvoras ne vanduo,
    O Berenas - ne piemuo.

    Silmarilis iš akmens / Miruvoras iš vandens,
    O Berenas - iš piemens.

  • Vargšas Golumas

    Muzika: Billy Myers „Should I Call You Jesus“
    Žodžiai: Starlin

    Jei žiedelis dar būt pas mumi,
    Būt gyvent ramiau, gerokai patogiau.
    Nes užuot pagavę žuvį,
    Gobliniūkščiui sprandą suktume tuojau.

    Negerai, oi negerai:
    Neganda juoda užpuolė mus.
    Kaip blogai, o kaip blogai:
    Teko mum dėl jo, dėl jo palikt urvus –

    Beginsas vagis, Beginsas vagišius,
    Tai niekšelis jis, kiaulę mum pakišo!
    Pagrobė brangiausią, nugvelbė mieliausią,
    Ką be jo darysime vieni?

    Karštas veidas įžūliai spokso,
    Nebėra šešėlio šalto ir tamsaus,
    Tik nesąmonės aplinkui riogso –
    Kaip norėčiau ko nors drėgno ir glitaus.

    Man baisu, taip baugu,
    O kad galėčiau, kad galėčiau pasislėpt!

    Beginsas vagis, Beginsas vagišius,
    Tai šlykštynė jis, gobliną pakišo!
    Pagrobė brangiausią, nugvelbė mieliausią,
    Nežinau, ką mum be jo reiks daryt. (x2)

  • Vienišojo Kalno dvorfų baladė

    Originalas: Maironis „Milžinų kapai“
    Žodžiai: Laiqualasse

    Kur rūstūs kalnai ir gilūs urvai,
    Ten dvorfai barzdočiai dūmoja.
    Galanda kirvius, kalavijus aštrius
    Ir orkams galvas kapoja.

    Nuo blogio šalies lyg sparnai debesies
    Padangėmis raitosi dūmai:
    Tai kalnas Lemties, jis liežuvius ugnies
    Spjaudo ir paskleidžia rūką.

    Tarp tyrų plačių – ne staugimas žvėrių;
    O ne! Tatai moterys verkia.
    Jos rauda sūnaus ar bernužio brangaus,
    Kurs kare akis jau užmerkė.

    Saurono seniai suvadinti svečiai
    Į vaišes Viduržemėn traukia.
    Ištroškę garbės, kai aušra patekės
    Išvys, ko visai nebelaukia.

    Šiaurėj gūdu, pilnos girios vorų
    Ir kitų Nekromanto pabaisų.
    Tik dvorfai vieni, ir draugai artimi
    Per dienas karui ruošiasi drąsiai.

    Pakilo gaisrai, liepsnoja miškai
    Ir miestai žmonių beigi sodai;
    Užtemęs dangus mėto tankius žaibus
    Jau mūšio laukt nusibodo.

    Tik tranko griausmai, tarsi Manvė aukštai
    Ir Durinas į vaikus žiūri.
    Kautynė baisi, prasideda ji
    Daugybę ten ietys nudūrė!

    Oi, buvo kova! Apniukus diena:
    Net Saulė pažvelgti bodėjos.
    Tik kūnų šimtai suvartyti keistai
    Ilgai, dar ilgai ten ilsėjos.

    Nuvargo labai ir žuvo šimtai:
    Ir dvorfai, ir elfai, ir žmonės,
    Bet orkų būrys jau šviesos nematys:
    Nesulaukė kovoj jie malonės.

  • Eovynos pyktis

    Muzika: Keistuoliai „Nusibodo“ (iš „Geltonų plytų kelio“)
    Žodžiai: Laiqualasse

    Šioj didžiausioj aukso menėj
    Negirdėt tarnų nei dainių
    Ir niekam savo dvejonių
    Išsakyti negaliu

    Vieniša auksinėj menėj
    Lyg spalvoto sapno laukiu
    Kovoti iš tiesų

    Gal pakilęs šiaurės vėjas
    Iki pat karaliaus sosto
    Atneš jam gaivų gūsį
    Gyvybės ir ugnies

    Ir pakils į mūšį narsiai
    Didi Rohano kariauna
    Daug vyrų ir žirgų

    Man nusibodo nusibodo nusibodo
    Po pilkus rūmus vaikštinėti liūdnai
    Man nusibodo nusibodo nusibodo
    Tos pilkos gatvės ir paniurę veidai

    Man nusibodo nusibodo nusibodo
    [Bet karalius taip įsakė
    Nereik karo mūsų šaliai
    Tad geriau narsuole patylėk]

    Man nusibodo nusibodo nusibodo
    [Paklausytum Grimos žodžių
    Jis pavojų net užuodžia
    Ir patars kaip mums visiems geriau]

    Man nusibodo aukso menės
    Ir balnai žirgų dulkėti
    Veidai liūdni nuobodūs
    Į karą jie nekils

    Nors ateina juodos dienos
    Ir ginklus derėtų žvangint
    O ne namie sėdėt ramiai

    Man nusibodo nusibodo nusibodo
    [Ką daryt su ta narsuole
    Ji kariauti užsimojo
    Ir tuojau sukels dar daug karių

    Galbūt ją liga užpuolė
    Ir numirti ji tik nori
    Rektų gal ją išvaryt iš čia

    Jei kariauti ji taip nori
    Ir jai kitkas atsibodooo...

  • Giesmė 1

    Muzika: liaudies daina „Kalėdų rytų rožė inžydo“
    Žodžiai: Indraja

    Enderë rytų
    Rožė inžydo,
    Aiya Yavanna, aiya

    Yestarë rytų
    Dyvai pasidarė,
    Aiya Irmo, aiya

    Dyvai pasidarė:
    Ažerai užšalo,
    Aiya Ulmo, aiya

    Jaunas bernelis
    Ladelį kirto,
    Aiya Uinen, aiya

    Ladelį kirto,
    Žirgelį girdė,
    Aiya Oromë, aiya

    Žirgelį girdė,
    Mergelį virkdė,
    Aiya Nienna, aiya

    Atlėkė elnias
    Devyniaragis,
    Aiya Nessa, aiya

    An pirmo rago
    Ugnelė degė,
    Aiya Varda, aiya

    An antro rago
    Kavoliai kalė,
    Aiya Aulë, aiya

    Jūs, kavolėliai,
    Mani brolaliai,
    Aiya Eönwë, aiya

    Oi jūs nukalkit
    Aukselio žiedą,
    Aiya Tulkas, aiya

    Aukselio žiedą,
    Sidabro žirklas,
    Aiya Vairë, aiya

    Aš nukarpysiu
    Aglių šakelas,
    Aiya Vána, aiya

    Aglių šakelas,
    Pušų viršūnes,
    Aiya Manwë, aiya

    Gal pamatysiu
    Tėvulio dvarų,
    Aiya Estë, aiya

    Po tėvulio dvarų
    Povas vaikštinėjo,
    Aiya Melian, aiya

    Povas vaikštinėjo,
    Mergos varinėjo,
    Aiya Námo, aiya

  • Giesmė 2

    Muzika: Giesmė Žygimanto Augusto vestuvėms (?)
    Žodžiai: Aiquen

    Meskit šonan visus darbus -
    Atkeliauja ponai garbūs;
    Bėkit, lėkit pažiūrėti,
    Iki miesto palydėti -

    Štai ant balto žirgo joja
    Mūs Karaliaus išrinktoji
    Elfų nuostabi gėlelė,
    Elrondo skaisti dukrelė -

    Kaip žiedeliai švyti skruostai,
    Plaukuose - mitrilo juosta;
    Šlovinkit ją visos šalys,
    Gražesnės nėra mergelės!

    Jau vartus plačiai atvėrė,
    Baltus žiedlapius pabėrė;
    Visas miestas susirinko
    Pasitikt viešnios garbingos.

    Nusilenkit, paskubėkit,
    Jai gėles po kojų dėkit -
    Štai valdovė mums skirtoji,
    Undom'jelė prakilnioji!

  • Nerdanelės rauda

    Muzika: Blind Guardian „The Eldar“
    Žodžiai: Laiqualasse

    Mačiau laivus
    Kai jie liepsnojo
    Jie išlėkė, nepažvelgė
    Net į gimtus namus

    Pried.:
    Mano sūnūs
    Pražuvo rytuose
    Mano sūnūs
    Nebegrįš

    Vien karčios mintys
    Nepalieka niekada
    Kai jie prisiekė kovot
    Tą dieną supratau
    Nebematysiu jų

    Pried.

    Kaip sunku
    Galvoju nuolat apie juos
    Greit išauš
    Paskutinė jiems diena
    Jie grįš namo

    Pried.:

    Grįžta sūnūs
    Į Mandoso menes
    Grįžta sūnūs
    Kaip ir aš

  • Tranduilo kalėjimuose

    Muzika: Pamaskvio vakarai
    Žodžiai: Starlin

    Sėdim dvarfai mes visi surišti,
    Surakinti šimtu spynų,
    Kas mus išvaduos,
    Kas mums valgyt duos
    Tranduilo kalėjimuose.

    Požemiai ne niūrus ir ne drėgni,
    Oro tik labai jau mažai,
    Šitaip mums tvanku,
    Širdy neramu
    Tranduilo kalėjimuose.

    Užu sienos draugas nelaimėje
    Verkia, kad niekad neišeis,
    Kaip pakliuvome,
    Taip pražuvome
    Tranduilo kalėjimuose.

  • Baladė apie Fingoną Narsųjį, Fingolfino sūnų, ir auksinį pragaro drakoną Glaurungą

    Muzika: Elhė Niennah "Рассказ придворного менестреля"
    Žodžiai: Exon

    Hei, Fingonas buvo vadintas narsiuoju,
    Į mūšius visus nedvejodamas stojo,
    Išgelbėjo Maedrosą, pusbrolį savo,
    Šitaip didvyriu tapo garsiu.

    Tačiau kai atėjo taika ir ramybė,
    Suprato jaunolis – kokia nuobodybė!
    Miruvore liūdesį gausiai skalavo
    Ir klajojo, palikęs namus.

    ***

    Ard Galeno pievose Fingonas kartą
    Ieškojo sau nuotykių, žinoma, rado:
    Ten Glaurungas šliaužė, drakonas auksinis,
    Iš Tamsiosios tvirtovės sprukąs.

    Nors Glaurungas buvo gal dukart aukštesnis
    Už raitąjį elfą, prijojo tas drąsiai:
    Mat girtajam elfui drakonai ne lygis,
    Jam ne motais ir Morgotas pats.

    ***

    Su Fingonu Glaurungas bandė šnekėti,
    Užhipnotizuoti, paskui užkerėti,
    Supykęs, ugnim ir nuodais ėmė spjaudyt –
    Pabandyk tik, pataikyk į jį…

    Juk elfas neblaivas svyruoja į šonus
    Ir ietimi stengias pasiekti drakoną,
    Išsisukinėja, grąsina apspardyt,
    Varinėja patyčias, bailys!

    ***

    Ir Glaurungas bėgo, sugėdintas skaudžiai,
    Jautrus paauglys buvo mūsų pabaisa.
    Su pergale Fingonas grįžo laimingas
    Ir papasakojo jis visiems,

    Nukovė kaip šliužą didžiulį auksinį.
    Pamastė Fingolfinas ir užrakino
    Miruvoro rūsį, nes nebejuokinga,
    Kai vaidenasi monai tokie.

    ***

    Prislėgtas, į Angbandą Glaurungas grįžo,
    Kur Morgotas piktas mazgu jį surišo,
    Į požemį baudžiant nukišo giliausią
    Ir į kampą pastatė, žiaurus.

    Suglumo Tamsusis, kad taip atsiskleidė
    Slapčiausių biotechnologijų vaisius,
    Ir ėmė galvoti ką nors grėsmingesnio.
    Gal pridėti drakonui sparnus?

    ***

    Aerodinamikos dėsniai – ne juokas,
    Jie sako: „drakonams skraidyti sunkoka“.
    Pridėti, atimti – ir vis nesigauna,
    Tik sumažint nebent smegenų…

    Pakęsti to Glaurungas nebegalėjo,
    Sustūgo, kad požemiai net sudrebėjo:
    „Nedrįskit, valdove, kitaip nusispjaunu,
    Ir į Valinorą išeinu.“

    ***

    Taip Glaurungas tapo drakonu kiečiausiu,
    Nes, nors ir neskraidė, bet buvo gudriausias.
    O Fingonas mūsų dar tapo garsesnis,
    Visur alpo merginos dėl jo.

    Nebūtų jei Tūrinas toks šalininkas
    Sveikosios gyvensenos, vertintų vyną,
    Tai būtų gyvenimas jo laimingesnis –
    Tebūnie čia moralas šitoks!

  • Smogo dainelė

    Muzika: Ayreon „Loser“
    Žodžiai: Laiqualasse

    Kalne šiam, Vienišam, - gigantiški urvai
    Ir buvo čia ne taip seniai karaliaus Torino namai
    Deimantai žibėjo lobyne didžiam
    Bet dabar priklauso drakonui jie piktam
    Smogui!

    Šis atskirdo išdidus ir prašieptais nasrais
    Užliejo dvorfus ugnimi, išvaikė juos sparnais
    Pabėgėliai pražuvo, ak! Girioje Gūdžioj
    Kalnas pasiliko kirmino valdžioj
    Smogo!

    Po daugel metų pagaliau atėjo ta diena
    Kai vėl namo sugrįžo Torinas su svita.
    Supykęs išskrido sudeginti ko nors
    Bet krito nuo Bardo strėlelės vienišos
    Smogas!

    Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito!
    Drakono nebėra, ir vėl graži diena
    Drakono nebėra jau amžiams!

  • Kur niekad neėjai

    Muzika: Mostly Autumn "The Spirit of Autumn Past"
    Žodžiai: Laiqualasse

    Ar nebuvo niekad taip
    Kad staiga savęs paklausei:
    "O kas tenai toli yra?"
    Gal norėjai nukeliaut,
    Kur joks hobitas nebuvo;
    Pamatyt kitus kraštus?
    Gal užlipt į aukštą kalną,
    Pažvelgt aplinkui troškai;
    Žemyn, plačiai?

    Pried.:
    Gal sėdi kambary
    O už lango siaučia vėtra
    Ir tau rūpi vien tik šiltas židinys...
    Bet senų laikų dvasia
    Dar tūno netoliese
    Ji pašauks tave išeit, ir eisi tu,
    Kur niekad neėjai.

    Tau proga keliauti pasitaikė
    Kelionė šioji bus nelengva
    Pasilikt tu gali,
    Bet ar tikrai to nori?
    Daugiau taip galbūt nebus?

    Pried.

    Išeik, žygiuok pirmyn
    Su naujais draugais
    Iškeliauk į tolius
    Su jais kartu, na... eik!

    Pried.

    Gal sėdi kambary
    O už lango siaučia vėtra
    Ir tau rūpi vien tik šiltas židinys...
    Bet senų laikų dvasia
    Nepaliks tavęs ramybėj
    Ir namus jaukius palikęs išeisi tu,
    Kur niekad neėjai.

  • Ryžtas neatvės, arba Feanoringų daina

    Muzika: Summoning „Long Lost to Where No Pathway Goes“
    Žodžiai: Laiqualasse

    Šiaurėj dykuma
    Ir Morgoto kalnai
    Pro mūsų užtvaras tvirtas
    (Gal) priešas nepraeis (x2)

    Šimtmečiai ilgi
    Praslinko žemėj šioj
    Svajojame sugrįžti
    (Bet) ta viltis tuščia (x2)

    Pried.:
    Nebėra atgal mums kelio į namus
    Kur liejasi šviesa ir giesmės
    Mums reikia naštą nešt beribę karų
    Bet ryžtas mūsų neatvės

    (Ka)ralius vedė čion
    Atkeršyt už turtus
    Pražuvo ir paliko
    (Mus), vienišus vaikus (x2)

    Priesaika šventa
    Neleidžia nusigręžt
    Ji liepia mums pakilti
    (Ir) kautis visada (x2)

    Pried.

    Gaubia mus tamsybės
    Griauna valią (x2)
    Šviesim patys sau per amžius (x2)

    Pried.

    Pasiliko ten, už jūros, mūs' namai
    Ir džiaugsmas, o mes tūnom čia
    Už garbę kausimės kaip vienas visi
    Kol Mandosas atvykt pakvies

  • Helkaraksė

    Muzika: Summoning „Where Hope and Daylight Die“
    Žodžiai: Laiqualasse

    Driekiasi ledas mums prieš akis
    Viesulai (viesulai) siaučia mus
    Eikim pirmyn šiuo niūriu taku
    Į rytus

    Ištremti esam ir išduoti
    Brolių tikrų (brolių savo tikrų)
    Išplaukė jie, o laivus tam krante
    Sudegino

    Stoviu dabar ir matau
    Sniegynus amžinus
    Ir mūs' kančią baisią
    Laukiančią ten
    Čia, kraupiam kely

    Gal kada girdėsim dainas
    Aplink medžiai žaliuos
    Praraja bus įveikta;
    Dabar mes einame

    Ištremti esam ir išduoti
    Brolių tikrų (brolių savo tikrų)
    Kelio nėra, tiktai Helkaraksė
    Priešais akis

  • Bastūniška daina be pavadinimo

    Muzika: Eurika Masytė „Laisvė“
    Žodžių autorė/ius norėjo likti nežinoma/as

    Daugiau nebegaliu tarp sienų keturių
    Tarsi žvaigždė narvelyje belaisvė
    Prie miško samanų norėčiau prisiglaust
    Ir kuo greičiau į žygį iškeliauti
    Ir kuo greičiau į žygį iškeliauti...

    Pried.:
    Miškų keliai vėl bėgs bastūnų būryje
    Kai geltonai lapus ruduo nudažo
    Ir kai ledai pavasarį nutirps
    Tik nedvejok, ir tu kartu keliauki!

    Nesibaigianti kelionė per lankas
    Net jei dangus ir vėl pažvelgs paniuręs
    Aš pilką apsiaustą ant pečių deduos
    Mana širdis lietuj teatsigauna
    Mana širdis lietuj teatsigauna!..

    Pried.

  • Karaliūno Aegnoro-Aikanaro giesmė Andretai

    Muzika: Romansas iš roko operos „ „Junona“ ir „Avos'“ “
    Žodžiai: Indraja (daugmaž "išversta" iš Voznesenskio originalo)

    Mane žadinsi Saulei pakirdus. Išlydėti per rasą nubrisi.
    Tu manęs niekada neužmirši. Tu manęs niekada neišvysi.

    Nuo žvarbos tave dengsiu mirtingą. „Mes – Vienatinio ainiai“ – manysiu.
    Aš tavęs niekada neužmiršiu. Ir daugiau niekada neišvysiu.

    Po padange aukštąja kalvynuos sušnibždės benužydintys viržiai:
    Aš tavęs niekada neišvysiu. Aš tavęs niekada neužmiršiu.

    Atūš vėtra iš Šiaurės įniršus. Liepsną nuožmią užpūs lyg žaltvykslę.
    Į kraštus šiuos sugrįžti neskirta. Aš tavęs niekada neišvysiu.

    Net jei Žemei nulemta atgimti. Net jei naują pasaulį matysiu.
    Mūsų sielų likimai skirtingi. Aš tavęs niekada neišvysiu.

    Palei ežerą pušys nurimo. Plaukuose tavo žvaigždės jau švyti.
    Šio paveikslo aš nebepamiršiu. Ir daugiau niekada neišvysiu.

Stovyklos

Autorius Laiqua . Paskelbta Uncategorised

Užuomazgos ir pirmoji Stovykla

Idėja surengti stovyklą Tolkino tematika pirmiesiems gimė gilthoniel ir Aldarion 2005-ųjų metų vasarą. Šis sumanymas buvo įgyvendintas labai greitai: pirmoji tolkinistų Stovykla įvyko jau tų pačių metų rudenį! Organizavo ją Aldarion, Elentari, Aredhel ir gilthoniel, o dalyvavo Baineth, Elanor, Indraja, Izengardas, Laiqualasse ir pusinuke. Penktadienio, spalio 7-osios dienos, vakare susirinkę Rumšiškių liaudies buities muziejuje, patraukėme „Hobitų takais“ – taip vadinosi pirmoji programos dalis, o pati stovykla buvo pakrikštyta „Kelionės pradžia“. Nors organizatoriai planavo išvaikščioti hobitų takus iki vidurnakčio ar dar greičiau, bet atsitiko taip, kad penktadienio vakarienę valgėme šeštadienio ryte… nepaisant šio nedidelio nesklandumo, visiems buvo tikrai smagu.

Šeštadienį atvyko Elanor, gilthoniel, Indraja ir pusinuke, tačiau iki vakaro daugelis tik ilsėjomės po naktinio žygio. Vakare Indraja balsiai skaitė istorijos apie Bereną ir Lūtijeną vertimą. Sekmadienio ryte kai kurie dalyviai turėjo išvykti namo, na, o pasilikusieji aplankė Ąžuoliuką ir klausėsi gilthoniel bei Aldarion pasakojimų apie apsiaustų ir ginklų gamybą.

Pirmoji vasarinė, arba Asvejos, Stovykla

Pirmoji stovykla labai patiko ir dalyviams, ir organizatoriams, todėl buvo vienbalsiai nuspręsta, kad tolkinistų Stovyklos turi tapti tradicija. Jau tada buvo pradėta kalbėti apie kitos stovyklos organizavimą 2006 m. vasarą.

Kurį laiką šios kalbos ir teliko kalbomis, tačiau kitų metų balandį pradėjome aktyviai ruoštis antrajai vasaros Stovyklai. Šį kartą stovyklauti kvietėme ne tik forumo narius, bet ir jų draugus bei pažįstamus. Stovykloje ketinome neskaičiusius supažindinti su „Silmariljonu“, o skaičiusiems priminti šią knygą. Stovyklavome liepos 20–23 dienomis prie Asvejos ežero.

Pirmąjį vakarą Starlin papasakojo visiems apie tai, kas yra „Silmariljonas“ – ir kaip knyga, ir kaip visos Tolkino mitologijos dalis. Tada išgirdome apie Ardos sukūrimą ir valus bei vales, kuriais vėliau visi galėjome pasijusti, vykstant improvizuotam prisistatymui prie kepamo elfų pasiuntinio*... Antrąjį rytą tapome elfais ir keliavome į Valinorą. Susipažinome su svarbiausiais Pirmojo amžiaus istorijos personažais – visais, kurių vardai prasideda raide „F“. Mokėmės rašyti tengvomis ir siuvinėti. Vakare prie laužo klausėmės dar vienos Starlin sakmės – apie sujudimą Palaimos šalyje, noldų maištą ir sugrįžimą į Belerijandą.

Šeštadienio ryte Laiqualasse supažindino visus su svarbiausiomis Belerijando vietovėmis. Paskui klausėmės dviejų bene žinomiausių Pirmojo amžiaus legendų: Indraja pasakojo apie Bereną ir Lūtijeną, o vakare Laiqualasse porino apie Tūriną, tą „įžymiausiąjį Belerijando suomį“… Sekmadienį norėjome pavaizduoti Įniršio karą, tačiau geriau pavyko parodyti tai, kas liko po mūšio – reikėjo sutvarkyti teritoriją, o nuskandinti visko juk negalėjome...

Taip baigėsi antroji tolkinistų Stovykla. Joje dalyvavo daugiau nei dvidešimt stovyklautojų, iš jų maždaug pusė buvo ne forumo nariai. Taigi, vienas svarbiausių tikslų – paskatinti bendrauti forumo ir ne forumo tolkinistus – buvo pasiektas.

* Sumanymas buvo toks: pasiklausome pasakojimo apie Valas, tada traukiame burtus (lapelius, kurių kiekviename išsamiau aprašytas kuris nors valas ar valė) ir "prisistatome" vieni kitiems… Bet kadangi iš tiesų Valos vieni kitus pažįsta, nutarėme, kad prisistatinėsime atvykusiam elfų pasiuntiniui. O kai reikėjo pradėti veikti, taip jau išėjo, kad sėdėjome aplink laužą ir tylėjome. Tada kažkas (gal Starlin, o gal Kronas) pasakė: štai, kepam elfų pasiuntinį. Visiems tai labai patiko – Kronas su Keeperiu nuolat tikrino, ar iškepęs…

Hobitų Stovykla

Pasibaigus antrajai Stovyklai, kone iškart imta galvoti apie trečiąją. Temą pasufleravo svarbus įvykis – 2007-aisiais metais švenčiame “Hobito” išleidimo septyniasdešimtmetį. Taigi ir Stovyklą nusprendėme skirti šiai apysakai – kai kuriems su ja susipažinti, daugumai – prisiminti. Stovykla įvyko rugpjūčio 2-5 dienomis Asvejos ežero pakrantėje bei saloje.

Į Stovyklą kvietėme visus norinčius – ir forumo narius, ir ne. Dalyvių susirinko apie dvidešimt. Pirmąjį vakarą jie susiskirstė į tris hobitų gimines – Beginsus, Brendibakus ir Tukus. Laiqualasse ir Aldarion jiems pristatė hobitų gyvenseną bei kai kuriuos papročius, ir, prieš išvykdami į trijų dienų kelionę Bilbo pėdomis, stovyklautojai pavalgė šventišką vakarienę, kaip ir pridera tikriems hobitams.

Kitą rytą visi trys klanai išskubėjo iš Grafystės į Rivendelą. Pakeliui jie prisiminė vieną iš daugelio hobitiškų žaidimų – kroketą, o atvykę į Imladrisą mokėsi rašyti runomis, susipažino su įvairiomis mitinėmis būtybėmis bei elfų virtuvės paslaptimis. Skaniai papietavę jie patraukė į kelionę per Ūkanotuosius kalnus, vedami Aldarion ir Jurgio. Toje kelionėje Aredhel hobitams papasakojo apie sėlinimo meną, netikėtai sulaukusį didelio populiarumo. Vakare, susispietę aplink laužą Beorno namuose, visi žaidė žaidimus, pasakojo linksmas ar baisias istorijas, šoko, dainavo ir valgė - daug ir skaniai.

Šeštadienį ryte iš Beorno išvykta į kelionę po Gūdžiagirę – teko ieškoti voratinklių ir saugiai pro juos prasmukti. Įveikus šią kliūtį laukė kelionė į Ežero miestą saloje, kurioje komandos varžėsi, ieškodamos lobio. Po ilgų paieškų lobis buvo rastas, hobitų giminės baigė varžybas ir ilgai draugiškai vakarojo prie laužo.

Trečioji Stovykla taip pat baigėsi sekmadienį, palikusi neišdildomų įspūdžių tiek dalyviams, tiek organizatoriams. Rudenį Aldarion sukūrė trumpą keturių dalių filmą apie šią Stovyklą. O plačiau apie ją paskaityti galite Stovyklos dienoraštyje.

Nūmenoro Stovykla

Ketvirtosios Stovyklos tema, kaip ir nuspręsta iš anksto, buvo Nūmenoras. Apie šią nuostabią salą, kaip ir apie visą Antrąjį Ardos amžių, žinoma labai nedaug, taigi Stovykla buvo gerokai mažiau pažintinė, o daugiau kūrybinė. Patį vidurvasarį, liepos 24-27-ą dienomis, į Asvejos ežero pakrantę ir tame pačiame ežere esančią salą susirinko 15 tolkinistų, forumo narių ir ne tik. Ketvirtadienio vakare, pasistatę palapines ir stiprindamiesi prie laužo, pastatė Aldarioną*, sužinojo, iš kur Nūmenoras atsirado ir kas jame gyveno.

Penktadienį tolkinistai įlindo į nūmenoriečių-tyrinėtojų kailį. Vedami Aldariono (ir forumo nario, ir Nūmenoro princo bei karaliaus), jie keliavo į Viduržemę, tyrinėjo jos pakrantes ir žemes, pažindinosi su Ardos heraldika bei sėlinimo ir kovų subtilybėmis ir rungėsi įvairiausiose rungtyse. Vakare pavargę klajūnai grįžo į Nūmenorą ir dainingai bei žaismingai vakarojo, nors greta gyvenę skautai ir taikėsi pagrobti mūsų vėliavas.

Šeštadienį prisiminta sėslioji gyvenimo Nūmenore pusė. Juk ne tik Viduržemė įdomi, bet ir pačioje saloje daug netikėtų puikių dalykų galima rasti ar apie ją pasakyti! Šitai ir stengėsi atlikti stovyklautojai: kūrė nūmenoro folklorą, mynė mįsles ir žaidė šaradas. Vakare visokiausia kūryba buvo pristatoma turistams Nūmenore; ne veltui ir Stovykla pavadinta "Keliautojo autostopu vadovas po Nūmenorą"! Po ilgos vakaronės, sekmadienį susitvarkėme ir išsiskirstėme, palikę stovyklavietėje tik dalelę savęs :) Daugiau apie Stovyklą galite perskaityti čia.

* Aldarionas labai vėlavo atvykti į Stovyklą, o programa kaip ir negalėjo prasidėti be jo. Tai stovyklautojai neapsikentę iš aplink gulėjusių pagalių, žolių ir iš nežinia kur ištraukto maišo pastatė kaliausę, uždėjo išskaptuotą arbūzą vietoje galvos ir pakrikštijo "Aldu". Kaliausė, beje, pasitarnavo kaip puikus Nūmenoro salos modelis, pristatant jos geografiją.

Rudeninė Stovykla 2008-aisiais

Po vasarinės Nūmenoro Stovyklos buvo nuspręsta, kad mums jų negana, ir nuspręsta pastovyklauti ir rudenį. Iš pradžių norėta pakartoti pirmąją stovyklėlę susirinkus Rumšiškėse, bet tai nepavyko, taigi rugsėjo 12-14 dienomis susirinkome Aldariono sodyboje Meškučiuose. Tema įvardyta "Brijaus smuklė", bet nieko labai smukliško ten nevyko. Porą dienų smagiai praleidome laiką, pasiklausėme pasakojimo apie Ardos astronomiją, bandėme sugalvoti siužetą antrajam "Hobito" filmui ir taip toliau.

Rohano Stovykla

2009 m. vasarą įvyko šeštoji Stovykla. Beveik prieš metus forumo nariai nubalsavo, kad ten pažindinsimės su Rohanu, bet dauguma detalių liko paslaptyje iki pat atvykimo į tradicinę Asvejos pakrantę liepos 23-ią dieną. Dalyvių susirinko kiek daugiau, nei porą ankstesnių kartų - net 18. Dauguma jų – forumo nariai, bet buvo ir keletas naujų veidų, taip pat - keletas seniai matytų.

Ketvirtadienį Stovykla prasidėjo pasakojimais apie Šiauriečius - žmones, nenukeliavusius į Belerijandą, bet pasilikusius į rytus nuo Ūkanotųjų kalnų ir ten ilgus šimtmečius gyvenusius. Viena jų atšaka vėliau persikraustė į buvusią Gondoro provinciją, kurią pavadino Rohanu - arklių kraštu.

Penktadienį stovyklautojų laukė įvairios istorijos ir žaidimai apie Trečiojo amžiaus pabaigos, t.y. Žiedo karo laikų, Rohaną. Susipažinta su šalies geografija, kultūra (ypač, žinoma, arkliais ir raiteliais), kaimynais. Sužinota apie karus, mokytasi gaminti strėles ir šaudyti iš lanko. Vienas iš kaimynų - Sarumanas - susilaukė ypatingo dėmesio, nes jo rezgami kėslai kone sužlugdė visą Rohaną.

Šeštadienis buvo skirtas LARP žaidimui. Istorija rutuliojosi pakeliui į Helmo daubą iš kažkurio kaimo palei Baltuosius kalnus. Ilgi Sarumano nagai pasiekė ir vargšus keliautojus, kuriems teko įveikti įvairias negandas ir pavojus, kad rastų pradingusius bendražygius. Tiesa, šį Stovyklos "vinimi" turėjusį tapti įvykį užgožė tos pačios dienos vakare spontaniškai surengtas vėliavos grobstymo žaidimas. Naktį, tamsą truputį sklaidant tik žvakių švieselėms, geras keletą valandų tolkinistai sėlino, tykojo, bėgiojo ir griuvinėjo, bandydami pagrobti varžovų vėliavas ir neprarasti savųjų. Kalbos apie žaidimą netilo ne tik visą naktį, bet ir dar keletą savaičių po Stovyklos.

Sekmadienį, po aktyvaus šeštadienio, kėlėmės vangiai, o atsikėlę, kaip visada, nieko ypatingo daryti nenorėjome. Taigi beliko tik pasiklausyti pasakojimo apie pilis Viduržemėje, susitvarkyti ir išsiskirstyti. Kaip visada padėkojome Ulmui (kad nelijo) ir kitiems dievams, vieni kitiems ir stovyklavietės šeimininkams, ir išvykome iki kitų kartų. Atsiliepimus apie stovyklą rasite čia.

Stovykla "Apie Tolkiną visiems"

Daugmaž tradiciniu metu, rugpjūčio pirmą savaitgalį, surengta penktoji vasarinė (arba septinta apskritai) Stovykla; tiesa, dėl numeravimo skirtumų Stovyklas jau beveik nustojome įvardinti skaičiais. Šįkart ji buvo reklamuota ne tik mūsų forume, bet ir kituose forumuose, tinklaraščiuose, ir netgi plakatu knygynuose ir kitose vietose. Netradicinėje vietoje - etnografinėje sodyboje Kulionyse, Molėtų rajone, susirinko 23 dalyviai, iš kurių net 7 buvo neforumiečiai. Kaip pirmam bandymui "eiti į visuomenę" – neblogai. Tema parinkta "nebaisi": tiesiog papasakojimas apie Tolkiną visiems – ir "žaliems", ir "patyrusiems".

Ketvirtadienio vakaras prasidėjo nuo įžangos bendrai apie tai, kas buvo tas Tolkinas ir ką jis rašė, bei kodėl tokia gausybė žmonių visame pasaulyje nagrinėja jo kūrybą bei ja žavisi. Aišku, kai kurie dalyviai visa tai jau ir taip žinojo; jie galėjo pasiklausyti paskaitos apie Ardos gyventojus ir jų kultūrą. Vėliau sekė ilga vakaronė su dainomis, šokiais ir žaidimais.

Penktadienio rytas prasidėjo pora valandų kūrybinių dirbtuvių. Norintys galėjo išmokti rašyti runomis ir tengvomis, pasigaminti LARPinius kalavijus ir jais kovoti, šaudyti iš lanko bei išgirsti šį bei tą apie pėdsekystės meną. Vėliau, nepabūgę karščių, pabėgiojo Viduržemės keliais, o tada susėdo pasiklausyti paskaitų. Tądien jų buvo dvi: "Nuo ko Tolkinas nusirašė?" - apie ankstesnius kūrinius, kurie galėjo turėti įtakos Tolkino kūrybai, ir "Ką Tolkinas rašė?" - apie kūrybos procesą, skaitytojų reakciją į knygas ir pan. Netrukus pradėjo temti ir vėl prasidėjo dainos, šokiai ir žaidimai prie laužo.

Šeštadienį pakartotos tos pačios kūrybinės dirbtuvės, kad norintys galėtų sudalyvauti keliose. Po jų vyko dar viena paskaita, šįkart apie "fanfikšeną", t.y. "Kas nuo Tolkino nusirašė?". Po jos ir pietų sekė daug laisvo laiko, kurį dalyviai, nuo pat ketvirtadienio suskirstyti į elfų, dvorfų, žmonių ir hobitų komandas, rengė savo padermių prisistatymus. Į pavakarę atėjo metas pamatyti ir juos - nuo gyvosios skulptūros "dvorfai Morijoje" iki TV laidos apie Viduržemės žvaigždūną Frodą Beginsą. Po varginančios kūrybos atsipalaidavimui vakare žaistas vėliavos pagrobimas. Nors išsiaiškinti, kuri komanda - Morgoto ar Manvės - tikrai stipresnė ir nepavyko, bet smagu buvo visiems.

Sekmadienį, besibaigiant Stovyklai, apdovanoti ir nugalėtojai: Manvės vėliavgrobiai bei žmonių komanda. Na o tada, pasiklausę paskutinio pasakojimo apie šimtą dalykų, kurių galbūt nežinojome apie "Žiedų Valdovą", iškeliavome namo. Grįžę į civilizacijos prieglobstį dalyviai dar kurį laiką dalijosi įspūdžiais, kuriuos paskaityti galite forume.

Rudeninė Stovykla 2010-aisiais

Pačioje spalio pabaigoje, 29-31 dienomis, nusprendėme daugmaž pakartoti pirmąją tolkinistinę Stovyklą, kuri buvo nedidelė ir vyko rudenį Rumšiškėse. Vėl susirinkome Liaudies buities muziejuje, kur visą savaitgalį vyko paskaitos, žaidimai, orientacinis pasivaikščiojimas, naktinis žygis ir taip toliau. Taip pat šioje stovykloje paminėjome ir pirmąjį "TL Draugijos" gimtadienį. Vienbalsiai nusprendėme, kad panašaus rudeninio renginio reikia kasmet, taigi rudeninės Stovyklos gali tapti dažnesniu reiškiniu.

"Ką Ardos gyventojai dirba visą dieną?"

2011-aisiais metais vasarinė Stovykla grįžo prie Asvejos, kur rugpjūčio 4-7 dienomis susirinko net 23 dalyviai. Šįkart pasirinkta tema apie menininkus, amatininkus ir kitokius kūrėjus Viduržemėje. Programa paruošta atitinkamai: Stovyklos metu įvyko net aštuonios kūrybinės dirbtuvės - nuo audimo iki poezijos. Bet viskas prasidėjo ketvirtadienį nuo įžanginio pasakojimo apie tai, kokių kūrėjų būta Ardoje ir ką apie juos žinome iš Tolkino raštų. Vėliau sekė nuostabi muzikinė vakaronė su gausybe filksingo dainų.

Penktadienį rytas ir pusryčiai išaušo su paskaita apie kulinariją - ne tik hobitų, bet ir elfų, dvorfų ir žmonių. Paskanavę šių žinių, stovyklautojai mokėsi gaminti girą, pinti krepšius iš vytelių ir tapė ant šilko. Gira gavosi labai skani; pynimas ėjosi sunkiai, bet irgi šis tas išėjo; na o tapybos šedevras, pavadinimu "Smogo sapnas", papildė TL muziejų. Po pietų įvyko dar vienas, tik jau ne naktinis, filksingo koncertas, nes buvo nuspręsta vakare pabandyti surengti vėliavos pagrobimo žaidimą, užuot darius jį šeštadienį. Visi pasiruošimai kiek užtruko, bet vakare jau buvome saloje ir pasiruošėme žaisti... bet paaiškėjo, jog ten palikta daugybė pavojingų kuolų ir rąstų, taigi bėgioti tamsoje pernelyg pavojinga. Teko grįžti į krantą, kur vakarieniavome ir vakarojome.

Šeštadienį kūrybinės dirbtuvės tęsėsi. Pradėjome nuo poezijos vingrybių, bandėme perkūrinėti ir versti eilėraščius - tai pavyko tikrai šauniai. Vėliau sužinojome, kaip austi juostas kortelėmis, pasimokėme ugnies šokių meno (nors ir ne su degančiomis priemonėmis), ieškojome valgomų ir vaistinių žolių. Galiausiai, į pavakarę, surengta fotosesija "Iliustruojame Tolkiną", kurios metu pamatėme ne vieną puikią įvairiausių scenų iš Tolkino kūrybos interpretaciją. Vakare vėl išplaukėme į jau aptvarkytą salą, kur keletą valandų smagiai grobstėme vėliavą. Vėliau prie laužo vakarojome iki paryčių.

Sekmadienis, kaip paprastai, buvo nelabai aktyvi diena. Teliko tik pasiklausyti pasakojimo apie mokslinę ir techninę kūrybą ir pabandyti pasiaiškinti įvairių Ardos "stebuklų" galimai technologinę kilmę. Po šio linksmo pokalbio dalyviai pradėjo skirstytis ir į pavakarę stovyklavietėje liko tik dalelė mūsų ir ūžaujantis vėjas.

Ruduo 2011, arba "Neužrašytoji Žiedo karo istorija"

Lygiai po metų nuo 2010-ųjų rudeninės Stovyklos, 2011-aisiais vėl susirinkome Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, praleisti smagaus savaitgalio. Stovyklos programos vinis buvo LARP žaidimas "Neužrašytoji Žiedo karo istorija" apie Linhiro miestelio gyventojų vargus Trečiojo amžiaus pabaigoje. Korsarų antpuoliai, sandėris su prašalaičiais samdiniais, paslaptinga mirtis - visko buvo. Galų gale viskas baigėsi ne taip blogai, kaip galėjo būti, bet jei ne laiku ir vietoje atvykęs Aragornas su Prakeiktųjų šmėklomis, tai dar nežinia, kaip ten viskas būtų išsirutulioję... Likusią stovyklos dalį praleidome žiūrėdami filmus, žaisdami įvairius stalo žaidimus ir panašiai.

"Arda – kita medalio pusė"

2012-ųjų metų vasarą nusprendėme pažvelgti į žymiausius Ardos istorijos momentus kitaip. Stovyklos tema buvo Blogio jėgos Ardoje. O jų buvo žymiai daugiau, nei tik puikiai pažįstami Sauronas ir Morgotas. Su didžiausiais Ardos "blogiukais" stovyklautojai susipažino ketvirtadienį vakare.

Penktadienį sekė tolesnė pažintis su Blogiu Ardoje. Dalyviai klausėsi paskaitų apie Blogio prigimtį ir savybes, filosofinę jo prasmę, apie orkų kilmę ir blogumą. Vėliau bandė pažvelgti į kai kuriuos Ardos istorijos įvykius Blogio pusės akimis, o tada surengė nazgūliškų madų šou. Vakarodami stovyklautojai neatsipalaidavo, o plušo gamindamiesi kalavijus ir skydus šeštadieniui.

Šeštadienis buvo aktyvaus veiksmo diena. Iš ryto, pabudę ir papusryčiavę, tolkinistai persirengė kostiumais (kas turėjo), apsiginklavo ir išplaukė į kitą ežero krantą kur pusdienį vyko LARP žaidimas "Trečioji giminžudystė Siriono žiotyse". Feanoro sūnūs, Elvingos vedami pabėgėliai ir orkų gauja kovojo dėl Silmarilių, savo gyvybių ir visos Ardos ateities... Na o išsprendę šį opų klausimą, jie grįžo atgalios ir pailsėję bei papietavę suskubo į salą, kur vakarėjant surengtas jau tradicinis vėliavos grobstymo žaidimas. Šįkart vieną sykį jį sužaidėme ginkluoti tais pačiais larpiniais kalavijais, bet vėliau tapo per tamsu jais švaistytis, tad grįžome prie laiko patikrintų beginklių kovų ir lapelių prie rankų.

Sekmadienio pasakojime gvildenome keisčiausio Ardos gyventojo Tomo Bombadilo paslaptį. Ar jis galėjo būti tikrasis Tamsos valdovas, su kuriuo nei Sauronas, nei netgi Morgotas negalėtų lygintis? Klausimas ne toks absurdiškas, kaip gali pasirodyti, nes įtartinai keistų savybių šis veikėjas turi ne vieną. Po tokių apmąstymų beliko tik sutvarkyti stovyklavietę ir išsiskirstyti iki kitų susitikimų.

Stalo žaidimai 2012-ųjų rudenį

Rudeninė Stovykla 2012-aisiais surengta Aldarion sodyboje Meškučiuose, Alytaus rajone. Iš pradžių norėta jos metu surengti didelį vėliavos grobstymo žaidimą, kuris turėjo trukti visą dieną, tačiau vėliau šios minties atsisakyta. Susirinkusi nedidelė kompanija visą savaitgalį tiesiog žaidė stalo žaidimus, žiūrėjo filmus, klajojo po apylinkes ir paminėjo jau trečiajį "TL Draugijos" gimtadienį.

Khazâd ai-mênu!

Ne vienerius metus galvojome, kad derėtų vieną Stovyklą skirti ir dvorfų padermei. Taip ir padarėme 2013-aisiais. Kaip paprastai, susirinkome ketvirtadienį vakare ir pasinėrėme į skandinavų legendas: aiškinomės apie dvergus, skaitėme "Poetinę Edą", pažindinomės su Odino vardais.

Penktadienį nuo ryto pradėjome gilintis į dvorfiškus amatus: kalinėjome žalvarį ir raižėme runas ant medinių lentelių. Paskui lenteles deginome, kad išsipildytų ant jų surašyti norai :) Popiet bandėme sukurti savo dvorfus ir supinti jiems barzdakases bei kitokias šukuosenas. Vakare prie laužo klausėmės pasakojimo apie Ardos dvorfų istoriją.

Šeštadienį toliau tęsėsi amatai: odų dirbtuvės ir grandininių šarvų gaminimo pamoka. Apskritai amatai Stovykloje nenutrūko niekados, nei per paskaitas, nei netgi per valgymus. Popiet galvojome, koks galėtų būti dvorfų panteonas ir klausėmės istorijų apie Ežero miestą bei jo analogus mūsų Žemėje. Vakaras baigėsi ilga vakarone su filksingo dainomis iki paryčių.

Sekmadienį šiek tiek susipažinome su dvorfais kituose fantastiniuose pasauliuose, tokiuose kaip Terio Pračeto Disko pasaulis. O paskui beliko tik susitvarkyti stovyklavietę ir skirstytis iki kitų metų.

2013-ųjų ruduo Kulionyse

Ši Stovykla buvo beveik pirmasis iš daugelio mūsų renginių Kulionyse; tiesa, prieš keletą metų dar buvome surengę "Žiedų Valdovo" filmų peržiūrą. Bet šįkart susirinkę observatorijai priklausančiuose nameliuose gaminome gražius žibintus, ėjome į ekskursiją Observatorijoje ir Etnokosmologijos muziejuje, klausėmės pasakojimo apie "Silmariljono" rašymą ir išleidimą, paminėjome "TL Draugijos" ketvirtąsias įkūrimo metines ir žaidėme visokius žaidimus.

Arnoras – geras noras

2014-ųjų vasarą Stovyklą padarėme ilgesnę, o temą – paslaptingesnę. Ne kiekvienas yra girdėjęs apie žmonių karalystę Arnorą, kadaise buvusią Arnoro seserį, vėliau pranykusią nugrimzdusią užmarštin. Taigi jau nuo trečiadienio vakaro aiškinomės, kas tai per kraštas ir kas ten gyveno. Pirmąjį vakarą susipažinome su Arnoro įkūrėjais, iš skęstančio Nūmenoro išsigelbėjusiais Ištikimaisiais.

Kitas tris dienas kiekvieną rytą užsiėmėme įvairiais amatais ir panašiomis dirbtuvėmis: audėme kaladėlėmis, dirbome odas, kūrėme herbus, mokėmės rašyti tengvomis... Pakeliui gilinomės į Arnoro valdovų giminės medžius, karalystės ribas ir jų kitimą, priešus ir karus. Dar spėjome pašaudyti iš lanko, pažaisti vandensvydį, paklaidžioti po Asvejos apylinkes (naujai ir įdomiai, nors jau ne vienerius metus esame tą darę)... Vakarais prie laužo klausėmės įvairių istorijų: apie Arnoro valdovą Izildūrą ir jo šeimą, apie Arnoro subyrėjimą ir Artedaino karalystę bei jos paskutinį karalių Arvedujį, netgi apie hobitus. Ir dar naujo filksingo buvo kiekvieną vakarą.

Sekmadienį, prieš išsiskirstydami, pabandėme išsiaiškinti, kaip čia taip galėjo būti, kad Viduržemėje įvairūs istoriniai artefaktai išlikdavo tūkstančius metų, o mūsų pasaulyje taip nebūna. Tokia viena diena ilgesnė Stovykla pasirodė visai geras sprendimas, tad nusprendėme tokią ją organizuoti ir ateityje.

Elfų ruduo Kulionyse

Kur ir kada išplaukia elfai? Apie šį klausimą sukosi 2014-ųjų metų rudeninės stovyklos programa. Net 23 dalyviai apsilankė ir šiaip taip tilpo Observatorijos nameliuose Kulionyse. Tiesa, daugiau laiko praleidome lauke, ar prie laužo, ar klajodami bei ieškodami portalų į Viduržemę. Dar klausėmės pasakojimo apie tai, kurgi tie elfai išplaukia ir kodėl plaukia, žaidėme stalo žaidimus, ir taip toliau.

Ateities planai

Vasarinės ir rudeninės Stovyklos - du iš pagrindinių mūsų kasmetinių renginių. Taigi jų galite tikėtis ir ateityje. Vasarą – trijų ar keturių dienų išvykos į gamtą, rudenį – savaitgalinį susibūrimą kažkur truputį arčiau civilizacijos. Daugiau informacijos apie kiekvieną konkrečią, jai artėjant, rasite forume, tinklalapyje ir kitur.

Paruošė Metraštininkas

Ugnies menė

Autorius Laiqua . Paskelbta Uncategorised

Sit by the firelight's glow
Tell us an old tale we know
Tell of adventures strange and fair
Never to change, ever to share
Stories we tell will cast a spell
Now and for always.

– Ištrauka iš miuziklo "Žiedų Valdovas"

Vakarais, po dienos darbų, aplink židinį spiesdavosi visi namų gyventojai. Ten būdavo pasakojamos istorijos, dainuojama, žaidžiami žaidimai ir taip toliau. Nesvarbu, ar tai būtų Prarastųjų žaidimų namelis, ar Rivendelas, ar rūmai viduramžių Europoje – ugnies menė visur buvo traukos ir gyvenimo centras. Taip ir "Tolkien Lietuvos" bendruomenėje: forumiečiai kuria eiles ir prozą; lietuviškai, angliškai ir netgi kvenja; savarankiškus kūrinius ir fanfikšeną apie Ardą. Kai kurie – piešia ir fotografuoja. Kadaise žaidėme ir mįslių žaidimus, kaip Bilbas su Golumu patamsiuose. Dauguma tų kūrinių pirmiausia apsigyvena "Feanoro pasekėjų" skiltyje forume, o kai kurie atsiduria ir šioje Ugnies menėje. Tad smagaus skaitymo ir žiūrėjimo!

Šiuo metu menė dar statoma ir pildoma, taigi ateityje kūrybos rasite žymiai daugiau!

Gimtadieniai

Autorius Laiqua . Paskelbta Uncategorised

Viduržemėje, kaip ir mūsų pasaulyje, ne visos tautos švenčia Naujuosius metus tuo pačiu metu. Štai hobitams Naujieji ateina žiemos viduryje, keliomis dienomis anksčiau nei mums. O Gondore jie švenčiami kovo 25-ąją – dieną, kai buvo sunaikintas Žiedas.

Taip jau atsitiko, kad forumas „Tolkien Lietuva“ buvo įkurtas kovo pabaigoje, taigi mūsų Gimtadienis sutampa su Gondoro Naujaisiais metais… O tokios dvigubos šventės tiesiog negalima nepaminėti!

Taigi, kiekvienų metų kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje būrys tolkinistų susirenka kurioje nors Lietuvos vietoje (pirmuosius tris kartus – „Perkūno namuose“ Kaune, ketvirtąjį – Kurtuvėnuose prie Šiaulių, vėliau - Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse). Čia forumo naujokai susitinka su senbuviais, senbuviai išvysta naujokus bei senus draugus, kartu švenčiame ir šiaip gerai leidžiame laiką. Stengiamės, kad renginys būtų susijęs su Tolkinu ir kartu įdomus visiems. Kiekviename Gimtadienyje iškilmingai įteikiami forumo apdovanojimai „Žiedo Užburtiesiems“ – devyniems per metus labiausiai pasižymėjusiems forumo nariams.

Pirmasis forumo gimtadienis – 2004 m. kovo 27 d.

Pirmojo Gimtadienio šventimas buvo suorganizuotas gana spontaniškai – tikslios detalės jau nugrimzdo istorijos gelmėsna. Visgi dar atsimename, jog kovo 27-ąją dieną, šeštadienį, susirinkome Kaune, Perkūno namuose. Mūsų buvo net trylika. Deja, programos beveik nebuvome paruošę, be to, tai buvo tik antras forumo narių susitikimas realybėje, taigi didžiąją laiko dalį sėdėjom nejaukioje tyloje, už mus garsiau „šnekėjo“ net gurgiantis radiatorius! Laimei, kituose susitikimuose šios „meninės tylos“ išvengti pavyko. Pagrindinis programos punktas buvo pirmą kartą teikiami forumo apdovanojimai „Žiedo užburtiesiems“.

Antrasis forumo gimtadienis – 2005 m. balandžio 2 d.

Šį kartą Gimtadienį pradėjome organizuoti keletą mėnesių prieš patį renginį: kauniečiai – gilthoniel, Aldarion, pusinuke, Izengardas bei Silme Nuquerna – vėl draugiškai pasisiūlė priimti mus į „Perkūno namus“ ir netgi pažadėjo paruošti orientacinį žaidimą Kauno senamiestyje. Nekantriai šito laukėme, ir balandžio pirmąją, šeštadienį, net dvidešimt trys dalyviai susirinkome jau tradicine tampančioje vietoje. Šįmet jau buvome apmąstę programą – turėjome paminėti „Žiedų Valdovo“ išleidimo penkiasdešimties metų jubiliejų. Starlin skaitė paskaitą apie šios knygos rašymo ir išleidimo istoriją, vyko tolkinistinė viktorina (ją baigėme tik autobuse, grįždami į Vilnių), improvizuotai suvaidinome kelis epizodus iš Žiedo karo istorijos. Dieną baigėme orientaciniu žaidimu – pasidalinę Žiedo draugijos narių vaidmenis, ieškojome paslėptų užuominų, bandėme rasti vieni kitus bei Rivendelą ir kitais būdais gąsdinome praeivius Kauno gatvėse.

Trečiasis forumo gimtadienis – 2006 m. balandžio 8 d.

Dvidešimt forumiečių – kas anksti ryte, kas jau įdienojus – suvažiavo į Kauną ir susirinko „Perkūno namuose“, kur jau trečiąjį kartą šventėme forumo Gimtadienį. Šįmet viskas prasidėjo orientaciniu žaidimu Kauno senamiestyje. Pasidalinę į hobitų „gaujas“, ieškojome Tomo Bombadilo, kuris galiausiai nuo mūsų pabėgo į Vilnių. Nusprendę nebesikankinti jį gaudydami, sugrįžome į šventės vietą. O ten vyko improvizacijos – savitai suvaidinome tris Viduržemės istorijos epizodus: Golumo sugavimą prie Uždraustojo šaltinio, Bereno apsilankymą pas Finrodą ir keturių hobitų sugrįžimą namo po Žiedo karo bei ginčą su vartų sargais.

Kiek vėliau Starlin ir Folkas pristatė daug filksingo – žinomų dainų, „perkurtų“ Tolkino kūrybos motyvais. Kitas programos elementas – pirmą kartą forumo istorijoje pastatytas lėlių teatro spektaklis apie Viduržemės madų pasaulio peripetijas (ačiū Starlin, Tomai ir Vikai).

Laikas bėgo labai greitai, ir nejučia atėjo vakaras, kai jau turėjome apleisti patalpas. Taigi, paskubomis įvyko kulinarinio konkurso patiekalų pristatymas ir nugalėtojų apdovanojimas, o tradiciniai „Žiedo Užburtųjų“ apdovanojimai buvo įteikti prie Kauno pilies. Ten pat buvo oficialiai įsteigta Metraštininko pareigybė.

Ir patraukėme į autobusų stotį, iš kurios išsiskirstėme savais keliais – vieni grįžo namo, kiti nukeliavo į Rumšiškes nakvoti ir pratęsti Gimtadienio šventimą.

Ketvirtasis gimtadienis – 2007 m. kovo 31 d.

Šį kartą, kitaip nei pirmus tris, Gimtadienis švęstas ne Kaune, o prie Šiaulių. Senojo Gollumo rūpesčiu mums buvo leista visą dieną šmirinėti Kurtuvėnų regioniniame parke esančiame svirne. Susirinko mūsų dvylika – kas anksti ryte atkeliavę traukiniu iš Vilniaus, kas mašinomis bei autobusais iš Kauno.

Pasigrožėję svirnu bei jo apylinkėmis, susirinkome į pirmąją “Tolkinistinę mokslinę konferenciją” Silmarilijono trisdešimtmečio proga. Pasiklausėme keturių pranešimų – Exon “Apie Melkorą ir nepusiausviras termodinamines sistemas”, Indrajos apie elfų rasizmo apraiškas, Hildiko apie lauko vaidmenų žaidimus “Silmarillion” tematika ir Aiquen apie visko pradžią.

Po truputėlio laisvo laiko iškilmingai buvo įteikti “Žiedo užburtųjų” apdovanojimai. Šiemet tai buvo ne diplomai, o Senojo Gollumo parūpintos statulėlės. Taip bešvenčiant jau ir temti pradėjo, o namo grįžti norėjosi, taigi patraukėme atgal į civilizaciją.

Penktasis forumo gimtadienis – 2008 m. balandžio 5 d.

Pirmasis forumo Jubiliejus buvo atšvęstas Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje ir apylinkėse. Pirmieji dalyviai susirinko penktadienį vakare ir iškeliavo į naktinį bastūnišką žygį. Tamsoje paieškoję paslėptų kelio nuorodų, pamaklinėję po balas, pasidraskę veidus į šakas, susėdę prie laužo įkūrė Bastūnų gildiją ir paryčiais grįžo į muziejų.

Pagrindinė renginio dalis vyko šeštadienį. Susirinkus 15 dalyvių, vyko susipažinimo žaidimai, šaudymas iš lanko, pokalbiai. Starlin, Aredhel, le_golas ir Izengardas pristatė vaidinimą tema "po dvidešimties metų", Laiqualasse skaitė paskaitą apie Ardos architektūrą, Aldarion - apie Bastūnus ir jų gyvenseną. Starlin ir le_golas dainavo naujo ir seno filksingo (ir ne tik). Buvo įteikti tradiciniai "Žiedo Užburtųjų" apdovanojimai. Taip nepastebimai prabėgo visa diena. Vakare didžioji dalis suvažiavusiųjų išsiskirstė, o likusieji prisiminė prabėgusius metus ir kitus dalykus. Galiausiai, sekmadienį ryte, patraukėme namo.

Šeštasis forumo Gimtadienis – 2009 m. balandžio 4 d.

Kaip ir Jubiliejus, šeštasis gimtadienis atšvęstas Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Programa vyko tik šeštadienį, tačiau nemažai dalyvių susirinko jau penktadienį, o išsiskirstė sekmadienį. Gimtadienio programoje buvo tradicinių „Žiedo užburtųjų“ apdovanojimų įteikimas, po poros metų pertraukos atgimęs orientacinis žaidimas, trivia bei naktinės „Žiedų valdovo“ RISK partijos. Taip pat viso gimtadienio metu buvo eksponuojami forumo narių dailės kūriniai. Šis gimtadienis tapo didžiausiu „Tolkien Lietuva“ renginiu – jame dalyvavo net 24 forumo nariai ir draugai.

Septintasis forumo Gimtadienis - 2010 m. kovo 27 d.

Jau trečią kartą iš eilės susirinkome Rumšiškėse - kai kas penktadienį vakare, kai kas šeštadienį iš ryto. Iš visų Lietuvos kampelių sugužėjo net 21 "Tolkien Lietuva" narys. Programa, kaip jau įprasta, vyko tik šeštadienį; penktadienį intensyviai jai ruošėmės, o sekmadienis buvo paskirtas "TL Draugijos" visuotiniam narių suvažiavimui.

Na o šeštadienį nuo pat ryto prasidėjo veiksmas. Pusryčiaudami pasidalinome prisiminimais, kada prisijungėme prie forumo, kaip jį radome, kas patiko ir nepatiko, kokius įspūdžius paliko pirmieji susitikimai su kitais forumiečiais. Paskui dauguma klausėsi Laiqualasse paskaitos apie pražūtingą pasakų pasaulį ir netgi neužmigo, o po jos patraukė žaisti "Alias" su tolkinistiniais elementais. Po "Aliaso" ir sočių pietų sekė dar viena tradicija - orientacinis žaidimas, kuriame hobitų, rohirimų ir elfų komandos varžėsi dėl Tomo Bombadilo prizo. Galiausiai buvo išdalinti "Žiedo užburtųjų apdovanojimai" ir programa išsisklaidė į atskirus pokalbius, dainas, valgymą ir miegojimą.

Aštuntasis forumo Gimtadienis - 2011 m. balandžio 16 d.

Kaip ir trejus metus prieš tai, planavome Gimtadienį švęsti Rumšiškėse. Bet ne visiems planams lemti pasisekti: dėl netikėtai nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių teko perkelti veiksmo vietą į Aldariono sodybą Meškučiuose, netoli Alytaus. Ir vėl dauguma susirinkome penktadienį vakare, o iš viso į gamtos prieglobstį susibūrė 13 "Tolkienlietuvių". Penktadienį vakarojome iki paryčių ir ruošėmės programai, kuri tradiciškai buvo sutelkta į vientą dieną.

Šeštadienis prasidėjo Laiqualasse pasakojimu apie Tolkino kūrybos adaptacijas - filmus, vaidinimus, ir taip toliau. Vėliau dalyviai pasidalijo į dvi komandas ir sukūrė linksmų istorijų apie paslaptingus Viduržemės veikėjus, remdamiesi istorinėmis TL nuotraukomis. Papietavę pamankštinome galvas tolkinistinėje viktorinoje ir iškeliavome į laukus, kur aplankėme ne per toliausiai stūksančias dvaro liekanas ir pažaidėme žaidimų. Grįžę labai smagiai atsiminėme kurį laiką primištas improvizacijas, kuriomis paminėjome "Hurino vaikų" išleidimo metines.

Taip ir baigėsi šeštadienis, o sekmadienį lėtai budindamiesi ilgai kalbėjomės apie ateities planus, "TL Draugijos" ir šiaip "Tolkien Lietuvos" veiklą ir kitus gražius dalykus. Gerokai įdienojus išsiskirstėme iki kitų susitikimų.

Devintasis forumo Gimtadienis - 2012 m. kovo 31 d.

Antrą kartą iš eilės Gimtadienį šventėme Meškučiuose, Aldarion sodyboje. Ir vėl mūsų susirinko nelabai gausus būrys - 14 dalyvių. Penktadienį vakare apsipratę vietoje ir pavakarieniavę, išėjome pasivaikščioti po apylinkes. Žygis užtruko beveik tris valandas, bet tikrai neprailgo.

Šeštadienį ryte prie apskrito stalo susipažinome vieni su kitais, ypač su keliais naujais bendrabepročiais. Tada sekė Laiqualasse paskaita apie Tolkino akademinę karjerą, Tolkino kūrybos iliustracijų koliažais užduotis ir gausūs bulvinių blynų pietūs. Po jų įvyko viktorina, kurioje laimėjo draugystė :) O tada visi valgėme tortus (jų buvo net trys!) ir improvizavome vaizdelius iš "Silmariljono". Naktį išdainavome didžiąją dalį filksingo repertuaro, o dar vėliau kai kurie pažaidėme stalo RPG.

Sekmadienis išaušo lėtai, bet buvo saulėtas ir netgi beveik pavasariškas. Programos jau nebebuvo, taigi teliko tik atsikelti, susitvarkyti, susikrauti daiktus ir vykti namo.

Forumo dešimtmetis – 2013 m. balandžio 12-13 d.

Dešimties metų sukaktis – neeilinis įvykis, tad ir paminėti jį nusprendėme išskirtinai. Šventė susidėjo iš dviejų dalių: penktadienį vakare rinkomės Vilniuje, "Baltų dramblių" kavinėje, o šeštadienį programa persikėlė į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Vilniuje vakaronėje dalyvavo du garbūs svečiai – Andrius Tapinas ir Vilma Rinkevičiūtė, Tolkino kūrinių vertėjai. Pasikalbėję su jais apie Tolkino atradimą, vertėjų darbus ir kitas įdomybes, pažaidėme keletą žaidimų, pasilinkėjome sau dar bent dešimties sėkmingų metų ir išsiskirstėme – kas namo, o kas į Rumšiškes.

Šeštadienį pasiklausėme paskaitos ir padiskutavome "Kodėl Tolkinas?", apie neblėstantį rašytojo populiarumą. Taip pat dėliojome koliažus, iliustruojančius Tolkien Lietuvos istoriją, žaidėme orientacinį žaidimą ir po keleto metų pertraukos išdalinome Žiedo užburtųjų apdovanojimus, kuriais pagerbėme per visus dešimt metų labiausiai bendruomenei nusipelniusius asmenis ir pažymėjome labiausiai įsiminusius įvykius. Sekmadienį, prieš išsiskirstydami, aplankėme ir TL Ąžuoliuką.

Vienuoliktasis Gimtadienis – 2014 m. balandžio 12 d.

Šiam Gimtadieniui iškeliavome į kitą pusę, nei anksčiau – į Kulionis, šalia Molėtų astronomijos observatorijos. 25 dalyviai susipažino su apylinkėmis, pasiklausė pasakojimo apie "Žiedų Valdovo" atsiradimą, pažaidė viktoriną. O vakare būriavosi prie laužo, gaminosi maistą, dainavo ir kitaip ilgai vakarojo iki paryčių.

Dvyliktasis Gimtadienis – 2015 m. balandžio 11 d.

Kulionys kaip Gimtadienio šventimo vieta patiko, taigi apsilankėme ten ir vėl. Kaip paprastai, nemažai dalyvių susirinko dar penktadienį vakare; tada įvyko diskusija apie "Hobito" filmų trilogiją ir žiūrėjome vieną fanų perdarytą šių filmų versiją. Šeštadienį į pagrindinius renginius susirinko net 38 dalyviai – tokios gausos mūsų renginiai dar nėra matę. Pasiklausėme paskaitos apie Tolkiną ir kosmonautiką; gal šie dalykai atrodo visiškai nepanašūs, bet sąsajų visgi galima atrasti. Tada laidėme aitvarus, šaudėme ir lanko ir orinio šautuvo. Popiet ėjome į kelionę ponio Bilo pėdomis. Apsukę nemenką ratą, sugrįžome vakaronei prie laužo, stalo žaidimams ir kitoms pernaktinėms linksmybėms.

Paruošė Metraštininkas