2007-ieji metai: Slaptasis žygis (Žemaitija)

. Paskelbta Žygiai

Per tris pirmuosius Didžiuosius žygius aplankę tris ypatingo grožio Lietuvos dalis – Panemunę, Aukštaitiją ir Žemaitiją – 2007-aisiais nusprendėme patraukti į vakarus, pas žemaičius. Maršrutą, kaip visada, derinome ilgokai, tuo labiau, kad miškų Žemaitijoje nėra labai daug, o ir tie patys išsidėstę toli vieni nuo kitų. Bet galiausiai nusprendėme žygį pradėti Varniuose ir keliauti Žemaitijos nacionalinio parko link.

Rugpjūčio 13 dieną Vilniaus geležinkelio stotyje susirinkome penkiese, sėdome į traukinį ir išvažiavome į Telšius. Apsižvalgę Žemaitėjės suostėnėj, sulaukėme autobuso į pietus, kuris mus nuvežė iki Varnių. O nuo ten jau prasidėjo ir žygiavimas. Kepinant vidurdienio Saulei, išėjome į vakarus, šone palikdami garsųjį Lūksto ežerą. Vakarop pasiekėme Tverus, o netoli jų buvo ir Lopaičiai, kuriuose esančioje sodyboje dvi tolkinistės mus priėmė nakvynės.

Antroji žygio diena išaušo panašiai karšta. Dabar jau Saulę palikome už nugarų, nes ėjome daugmaž į šiaurę. Praėjome Medingėnus, netoli jų nakvojome Minijos paupyje. Trečią dieną pasiekėme ir Plungę, kur šiek tiek pasikeitė žygeivių būrys – dvi keliauninkės patraukė namo, o netrukus prisijungė du kiti žygio ištroškę bastūnai. Nakvoti teko laukuose prie sodybos, kur mums leido įsikurti šeimininkai, nes jokių stovyklaviečių pakeliui nepasitaikė. Tik sugulę supratome, kad palapinę pasistatėme tarp besiganančių karvės ir buliaus...

Ketvirtą Žygio dieną nuėjome iki Platelių ežero ir didžiulės stovyklavietės prie jo. Pasisekė, kad radome neužimtų stalų ir pavėsinių, tad nors jos buvo prie pat pagrindinio įvažiavimo kelio, nedvejodami užėmėm ir įtariai žiūrėjome į visus, galinčius pasikėsinti į mūsų poilsio vietą. Ketvirtadienio naktį sulaukėme vienintelio rimto lietaus per visą Žygį. Sėdėjome apsikabinėję pavėsinę-taborą kuo papuola, o miegoti kritome ant suolų ir stalų, nes oras palapinių statymui buvo visai netinkamas.

Penktadienį iš Platelių stovyklavietės niekur nesitraukėme – joje praleidome poilsio dieną. Rytas išaušo nuostabiai gražus, taigi išsidžiovinome, pasistatėme palapines ir ilsinome kojas. Tuo tarpu pro šalį važinėjantys poilsiautojai nužvelginėjo mus įtariais ir nesupratingais žvilgsniais, o išgirdę, kad atėjome čia pėsti, išvis netekdavo žado. Ot įspūdį daro žygiuojantys bepročiai! Nusprendėme, kad toks aplinkinių elgesys yra sporto šaka "TŲ stebėjimas". Kaip šifruoti įvardijimą "TIE", paliekame spręsti skaitytojui.

Šeštadienį ryte Platelių stovyklavietė jau buvo sausakimša, tad greitai susirinkome daiktus ir iškeliavome tolyn. Tą dieną, gerai pailsėjus, žygiavosi netgi labai sparčiai ir šauniai. Pro Plokštinės mišką, Žemaitijos pievas iki Alsėdžių miestelio, tada – iki Telšių-Plungės plento. Ten tikėjomės rasti stovyklavietę, bet ji pasirodė esanti tik aikštelė prie kelio su sulūžusiais suolais, taigi nakvojome laukuose tarp medžių, o kitą rytą skuodėme tolyn, jau iki tikros stovyklavietės prie Germanto ežero. Į pavakarę ji visai ištuštėjo, taigi naktį praleidome beveik vieni. Tiesa, dar neprašvitus pradėjome rinktis daiktus ir išskubėjome likusius keletą kilometrų iki Telšių traukinių stoties, iš kurios pirmadienį ryte grįžome namo.

Pirmieji trys Žygiai atnešė ilgalaikių tradicijų į tolkinistinį bastūnavimą: pirmasis – patį žygiavimą ir žygioraščius, antrasis – filksingą ir aukso frazes, trečiasis – poilsio dienas ir žygių pavadinimus. Ketvirtajame Žygyje tokių nesulaužomų tradicijų negimė, bet vienas kartais įvykstantis dalykas prasidėjo. Jau grįžę į Vilnių keturi žygeiviai kartu nuėjo pavalgyti į prie stoties esančią "Čili Picą". Panašūs "afteržygiai" vyko ir po kai kurių kitų žygių.

Tradicinis žygioraštis, išlaikant žygio temą – slaptumą, – buvo pildomas negausiai. Iš pradžių ketinome jį paslėpti po slaptažodžiu ir kitaip apsaugoti nuo pašalinių akių, bet vėliau šios minties atsisakėme, o paslėpėme kai kuriuos kitus dalykus (pavyzdžiui, nuotraukas). Taigi jūsų dėmesiui – Ketvirtojo žygio Žygioraštis. Kalba, kaip visada, netaisyta ir apskritai niekas nekeista, išskyrus formatavimą. Laužtiniuose skliaustuose kai kur pridėta perrašinėtojo komentarų.

 

Žygioraštis

Pirmadienis, 08-13

Maršrutas: Vilnius – Telšiai (traukiniu) – aplink Telšius pėstute – Varniai (autobusu) – Tverai pėstute – Lopaičiai pėstute.
Nueita 19 km + ~2 Telšiuose.
Žygioraštis pradėtas 10 val. vakaro

Laiqua [slapyvardis parašytas tengvomis]: Ir vėl Žygis, siaubas, jau metai praėjo... Na bet ir šaunu. Apie viską iš eilės. 

Pradedant nuo Eru bei Muzikos, organizavomės lėtai. Bet lyg ir susiorganizavom. Ryte gavau Aldo sms'ą, kur jis Gandalfo stiliumi prišnekėjo užuominų ir, mažai miegojęs, nuvykau į traukinių stotį. Žvelgiant retrospektyviai, Žygis slaptas pasidarė dar neprasidėjęs. 

Susirinkom penkiese – Izis, Povilas, nilde, Starlin ir aš. Pakeliui į Telšius Kaišiadoryse įlipo ir Jonavoje išlipo Aldas. Jo nesupaisysi, matyt bitė bus. Telšiuose nespėjom į autobusą Varniuosna (pralošiau Starlinai lažybas), nes traukinys vėlavo (gerai, kad bent dėl šito nesilažinau). Ta proga apėjom šiek tiek Telšių ir nuviažiavom į Varnius popiet. 

Karšta. 

Bet ėjom. 

Mes ėjom ir nekritom. 

Ir nuėjom, nes apie penktą pasislėpė Saulė po debesais. Čia visai gražu, tik daug uodų. Iš ryto gal parašysiu daugiau. 

P.S. Žygio tema, berods, yra "Slaptasis žygis". Viskas slapta. Ir žygioraštis bus po password'u.

Monika ir Rasa: Sutikom visus 5, išsekusius, iškepusius, prie balos, kelyje Tverai – Žarėnai, suspaudė mūsų jautrias, silpnas širdeles, tai parsivedėm pas save. Davėm vietos palapinei, laužavietei ir uodų, dėl linksmumo.

O dabar Rasa ir Monika: Monika jau daugmaž viską papasakojo, o toliau prie laužo 

- Laiqua: sedejom 

- Izis: šokom 

- Barbora: valgėm tušonke ir t.t. 

Kai jau laužas baiginėjosi Laiqua sugalvojo palakstyti po žarijas, bet mintys ir liko mintimis, tačiau negaliu patvirtinti, kad jis nebėgo, nes tuo metu mes (Rasa, Monika, Izis) dainavom "Vandens ženklus" ir apmaudu nematėm. Bet buvo fun :) 

Po to apie 03:40 bandėm eit miegot. Sekėsi įvairiai. Kėlėmės 08:00. Chebra susitvarkė ir (db) geriam virtuvėje arbata ir valgom pusryčius.

[Monika ir Rasa:] Miegojom ganėtinai smagiai: septyni keturvietėje palapinėje. Vieniems buvo ankšta, kitiems karšta. Bet tikiuos, kad pamiegojom visi. Telieka tikėtis, kad viešnagė pas mus (t.y. pas Rasą, nes aš čia irgi viešnia) patiko, jog tai buvo pasakiškai gero žygio smagi pradžia. 

Linkiu gero ir lygaus kelio, ne per karštos, bet draugiškai šiltos saulės, menko lietaus ir sausų drabužių. 

Sėkmės ;).

nilde [visas įrašas arabiškais rašmenimis, įskaityti nepajėgiau]

Antradienis, 08-14

Maršrutas: Lopaičiai – Medingėnai – stovyklavietė prie Minijos.
Nueitas atstumas: ~16km 
Žygioraštį užvedžiau šiek tiek po 6 val. vakaro

Aldarion: Vakar antrą kartą taip ir nesugrįžęs pas žygeivius tą galėjau padaryti šiandien – radau juos užsislaptinusius Medingėnų autobusų stotelėje. Jų nufilmuoti beveik neįmanoma, nes jie visąlaik maskuoja savo veidus vien nukreipus objektyvą į jų pusę. Tiesa, juos pasiekiau tuo pačiu traukiniu, į kurį buvau įsėdęs ir vakar, žygiavau vienas dar kelis kilometrus. Šaunu buvo prisijungti – žygis su kompanija kaip visuomet – nuostabus dalykas.

Laiqua: (rašau beveik nieko nematydamas) 

Vaikštinėjom tikrai gana slaptai, nes tik atėję į stovyklavietę sužinojom, kur ji yra. Nepaisant viso to, buvo smagu. Šiek tiek klaidžiojom, bet, daugmaž pagal azimutus, radom kelią be vaikščiojimo ratais. Ir atėjom ganėtinai anksti, apie penktą. Esam gal 15 km nuo Plungės, turėtumėm nueiti. 

Medingėnuose mus rado Aldas. Deja, jau iškeliavo (apie dešimtą). Gal grįš sekmadienį. Jo tikrai nesupaisysi. Dabar va sėdim penkiese aplink laužą ir dainuojam senas nostalgiškas dainas. Žygis mažoje komplektacijoje veža.

Nildė: (nebekankinsiu arabišku raštu): 

Šiandien pasijautė, kad vakar kojas labai nuvarginom, bet kantriai kibilkščiavom tolyn. Oras buvo kaip tik žygiui: saulį pro debesis, vėjas. Medingėnuose prisijungė Aldarionas, su kuprine, kurioj yra VISKO, ir energijos lakstyti po porą km pirmyn-atgal, kairėn-dešinėn, ieškant stovyklos ir komunikuojant su avangardu ir ariergardu. Taigi Aldas rado šaunią stovyklavietę šalia Minijos, su pastoge, laužaviete ir spiečiais uodų. Išsimaudėm, pavakarieniavom šilto maisto – niam, prie laužo išdainavom turbūt visas dainas, kiek mokėjom, stebėjom žvaigždes, galų gale eilėraščius prisiminėm...

Trečiadienis, 08-15

Maršrutas: stovyklavietė – Plungė – pakeliui į Babrungėnus 
Nueita 17 + x km (x=7) 
Žygioraštį užvedžiau 16.45.

Nildė: 17 km kepinant saulei dulkėta šalikele... Plungę pasiekėm beveik negyvi. Bet kai mieste radom aikštę su čiurlenančiu fontanu (nusipraust veidą, nusivalyt dulkėtus batus, gal net pabraidyti) ir "Iki" parduotuvių (ledai, gėrimai iš šaldytuvo), pasijaučiau lyg ant sparnų :) 3 dienos kelyje ir vėl imi vertinti civilizaciją :). Išvažiuoju šiandien, liūdna. Likusiems žygeiviams: ilgų jums kilometrų, alkanų uodų, nuoširdžiai linkiu būti sulytiems ir paklysti! Žiauriai jums pavydžiu... Tekepina jus saulė! Iki kitų žygių!

Aredhel [visas įrašas runomis]: Susitikom su legolu traukinių stoty ant Feanoro žvaigždės. Nepavėlavę į traukinį atsidūrėm Plungėje. Netoliese suradome nusivariusius kitus žygeivius. Permiegam be laužo, nes jie apsistojo pas gyventoją. Valio – palapinė stovi tarp buliaus ir karvės, kurie nori vienas pas kitą... Reik tikėtis mūsų palapinės nepajams... O rytoj vėl į kelią :)

Laiqua [visas įrašas rašytinėmis tengvomis]: nusprendėme, kad kiekvienas sekantis koksnorsraštis turi turėti vis daugiau skirtingų rašto sistemų pavyzdžių. Taigi darau pavyzdį. Be to, verta pasitreniruoti. 

Tiesa, jau ketvirtadienis. Taigi, vakar ėjom daug, bet bent jau tiesiai. Plungėje paleidome nildę ir Starlin. Sunkiai radom, kur apsistoti, bet pavyko. Nakvojom be laužo, tarp karvių ir bulių, bet "suėjo". 

Vakare atvyko Aredhel su legolu, pakeliui mus apšnekėję iki išprotėjimo, tad vėl esam penkiese.

Ketvirtadienis, 08-16

Maršrutas: Babrungėnai – plentas – žvyrkelis – stovyklavietė prie Platelių 
Nueita ~14 km 
Žygioraštį užvedžiau 18.30.

Laiqua (tingiu rašyti tengvomis): mes turim taborą-2! Lyja žiauriai. Gal ryte Plateliai pas mus dar nebus atėję.

legolas: Taboras veikia! Kolkas teka tik pro apačią, tačiau dar tik 22:00 – visko gali būti. O šeip viskas gerai, nuvežė į pardę su mašina (!). Maistas ir džiaugsmas su mumis, kaip nors nepražūsime.

Aredhel [visas įrašas runomis]: Ėjom, ėjom, ėjom... O kelias vis nesibaigė, kaip siaubiake... and we were hoping, praying... no gods were listening... Po daugelio valandų... mes prie ežero! There are gods still!!!

Penktadienis, 08-17

Maršrutas: – 
Nueita nedaug.
Žygioraštį užvedžiau 20.15

Laiqua: palaimingai veikiame nieko. Aplinkui vyksta bumcikai ir pan., virš galvos lekia debesys, galbūt lis, bet relaksuotis yra labai smagu.

Šeštadienis, 08-18

Maršrutas: Plateliai – Paluokė – Alsėdžiai – palapinė palei plentą 
Nueita ~25 km
Žygioraštį užvedžiau sekmadienį 13.00.

Laiqua: oi kaip mes vakar ėjom... sakyčiau, superiškiausia žygio diena. Iš stovyklavietės išėjom lydimi šunų bei forsų lojimo ir greitai pasiekėm miško keliukus. Taip ir nesupratom, ar ėjom pro rezervatą, ar šali jo, bet buvo didžiai gražu ir gera. Nors pajudėjom gerokai vėliau, nei turėjome, bet gera nuotaika ir pailsėjusios kojos mus sparčiai nešė pirmyn. Kirtę "užšalusią juodą upę" bei sutikę kelias keturrates haliucinacijas, netikėtai greitai pasiekėme Alsėdžius. O šie pasirodė besą ištisas didmiestis, su centru, dviem parduotuvėmis bei šiukšlių rūšiavimo konteineriais. Prisipirkę maisto, pataškę ledų ir arbūzo, grįžome iš kur atėję... na ne visai, bet į pietus. Praėję miškelį, pasukome per laukus. Partizaniškai šuoliavome per upes bei pievas, saugojomės bulių, ir galų gale priėjome civilizacijos pavyzdį – plentą Plungė-Telšiai. Už kokio kilometro radome ir išsvajotąją poilsio aikštelę, kuri yra toli gražu ne tokia, kokios tikėjomės. Pasitarę tarpusavy bei su kojomis, pasistatėme konspiracinę palapinę miškelyje prie plento ir kritome miegoti. Prieš užmigdami dar pašnabždėjome filksingą. 

Buvo iškelta mintis nupirkti bendrų žyginių daiktų – palapinę, kirvuką ir pan. ir turėti juos visuotiniam naudojimui.

Aredhel [visas įrašas runomis]: (už šeštadienį ir sekmadienį) Kokia diena buvo vakar, ooo kokia diena!!! Ėjimas siaurais miško keliukais, kelio trumpinimas per laukus ir partizaninis kėlimasis per upelį, slaptas sėlinimas privačiais laukais ir galiausiai įsikūrimas konspiracinėje stovyklavietėje šalia budulių lankomos vietos. Ištaškę duonos su dešra ir sūriu ir tyliai pašnabždėję filksingą sumigome neramiu miegu pasidėję šalia dildes, šakutes ir kitus aštrius daiktus. Tačiau giliam mūsų nusivylimui mūsų niekas neužpuolė ir pabudę ryte vėl patraukėme į kelią. Na o šiandien ramiai nužingsniavę likusius kilometrus įsikūrėm prie Germanto ežero. Pasiekimai: 1) į Žygio pabaigą išmokom teisingai pastatyti ir surinkti palapinę; 2) NEPAKLYDOM!!!

legolas: Na ką, seniai nerašiau, todėl kiek grįšiu į praeitį. Kai pajudėjome iš Platelių ėjome kaip plunksnelės. Po relaxo (šeštadienį ryte) nuėjom tikrai daug. Linksmiausia dalis buvo kai jau į vakarą nusprendėme kirsti kelią per privačias valdas. Linksmybių užtaškė daug: upelis per kurį persikėlinėjom, bulius kurį labai dideliu lankstu apėjom ir galiausiai – betono šmotas vietoj stovyklavietės. Taigi teko apturėt ekstremalią naktį krūmuose prie plento. Pašnibždėjom filksingą, tyliai pataškėm dešros ir greit sumigom. 

Šiandien ryte net nevalgėm. Iškart išžygiavom link Germanto ežero. Šiaip ne taip nuėję pagaliau įsikūrėm ir pradėjom linksmintis. Pafilksingavom, pasitaškėm, parėkavom Hiperbolę ir šiek tiek Pop fronto repertuaro. Žadėjom išeiti 5h ryto ir iki tol nemiegoti, tačiau dar tik 03:34, o Povilas su Iziu jau miega ir [Laiqua bei Aredhel] likę vienintelė viltis tamsoje – jie dar juda. 

Papildymas (04:04h): Visi jau atsikėlė. Verdam kavytę. Jamsim traukinį. Ačiū už dėmesį. ŠMAUKŠT [įrašas runomis, iš tiesų parašyta ŠMAKUŠT]

Sekmadienis-pirmadienis, 08-19÷20

Maršrutas: nakvynvietė – Lieplaukė – Germanto ež. (nakvynė) – Telšiai 
Nueita: 15 + 7 km 
Žygioraštį pabaigiau pirmadienį ryte.

Laiqua: Taigi taigi kaipgis, visi geri dalykai baigiasi, žygis, deja, - ne išimtis. Sėdžiu Telšių aut. stoty, išlydėjes kitus, ir laukiu eskorto į pajūrį. Beje, Aldas ir Elanora šiandien taip pat iškeliauja į smelėtą pakrantę pažygiuoti, bet jų nesutiksiu. 

Vakar ryte miegojom ilgai, o išsiruošėm vėlai – visiškai priešingai, nei žadėjom ryšium su stovyklavietės konspiraciškumu. Visgi judėjom sparčiai, ir plentais bei žvyrkeliais pavakarę jau pasiekėm stovyklavietę prie Germanto ežero. Žmonių ten, žinoma, daugybė, bet radom tuščią plotą, pavėsį bei daug malkų. Vakare ir žmonės išsilakstė. 

Pirmadienį turėjom išeiti anksti, todėl išvis nemiegojome. Nors ir sunkiai, bet pavyko, ir, praleidę naktį su maistais bei dainomis, pusę šešių vėl patraukėme į kelią. Trumpai apibendrinant, Žygis buvo tikrai slaptas. Ne aklas, kaip pernai, nes žinojome, kur keliaujame, gana tiksliai, ir nepakludome. Bet "ekstrymo" buvo nemažai: nerastos stovyklavietės, taboras, spontaniški maršruto keitimai, rezervatai vidury kelio ir t.t. Ir gera kompanija prie laužo, filksingas, popfrontas, (nesuvalgytos) tušonkės ir kruopos, bei kiti geri dalykai. Žygiai yra gerai, jų reikia daugiau.

Antroji žygio diena išaušo panašiai karšta. Dabar jau Saulę palikome už nugarų, nes ėjome daugmaž į šiaurę. Praėjome Medingėnus, netoli jų nakvojome Minijos paupyje. Trečią dieną pasiekėme ir Plungę, kur šiek tiek pasikeitė žygeivių būrys – dvi keliauninkės patraukė namo, o netrukus prisijungė du kiti žygio ištroškę bastūnai. Nakvoti teko laukuose prie sodybos, kur mums leido įsikurti šeimininkai, nes jokių stovyklaviečių pakeliui nepasitaikė. Tik sugulę supratome, kad palapinę pasistatėme tarp besiganančių karvės ir buliaus...

Ketvirtą Žygio dieną nuėjome iki Platelių ežero ir didžiulės stovyklavietės prie jo. Pasisekė, kad radome neužimtų stalų ir pavėsinių, tad nors jos buvo prie pat pagrindinio įvažiavimo kelio, nedvejodami užėmėm ir įtariai žiūrėjome į visus, galinčius pasikėsinti į mūsų poilsio vietą. Ketvirtadienio naktį sulaukėme vienintelio rimto lietaus per visą Žygį. Sėdėjome apsikabinėję pavėsinę-taborą kuo papuola, o miegoti kritome ant suolų ir stalų, nes oras palapinių statymui buvo visai netinkamas.