Paklauskite atsitiktinai sutikto žmogaus, kokia yra garsiausia fantastinė trilogija pasaulyje, ir jums turbūt atsakys, kad tai – „Žiedų Valdovas“. Ir bus neteisus, nes „Žiedų Valdovas“ nėra trilogija. Kaip gi taip?
„Žiedų Valdovą“ Tolkinas pradėjo rašyti beveik iškart po „Hobito“ išleidimo, kai skaitytojai pradėjo prašyti daugiau istorijų apie hobitus. Kūrinys vis augo ir sudėtingėjo, tačiau visada išliko vientisas romanas. Tiesa, sudalintas į šešias dalis – „Žiedas iškeliauja“ (arba „Šešėlio sugrįžimas“), „Žiedas keliauja į pietus“, „Izengardo išdavystė“, „Žiedas keliauja į rytus“, „Žiedo karas“ ir „Trečiojo amžiaus pabaiga“. Šios šešios dalys, taip pat prologas, kuriame pristatomi hobitai ir Bilbo nuotykiai bei Žiedo suradimas, ir penki priedai knygos pabaigoje, sudaro „Žiedų Valdovą“. Teksto padalinimas į tris dalis – tris tomus, kuriais knyga dažniausiai publikuojama – buvo leidėjų sprendimas, pasirinktas dėl popieriaus trūkumo (nors po Antrojo pasaulinio karo buvo praėję jau aštuoneri metai, šalies pramonė ir ekonomika dar nebuvo galutinai atsistačiusi) ir dėl to išaugusios publikavimo kainos. Tolkinas ilgai niurzgėjo dėl tokio pasiūlymo – tą įrodo jo laiškai, – bet galiausiai nusileido. Pavadinimus trims tomams irgi galvojo ilgai, bandė įsiūlyti tuos šešių dalių pavadinimus, kuriuos jau buvo sumanęs seniau. Visgi po ilgų dvejonių ir aptarimų, trukusių apie metus, atsirado ir trys pavadinimas – „Žiedo draugija*“, „Dvi tvirtovės“ ir „Karaliaus sugrįžimas“. Tiesa, paskutinysis pavadinimas Tolkinui labiausiai nepatiko, jam atrodė, kad tai išduoda per daug siužeto; bet alternatyva – „Žiedo karas“ – kažkuo neįtiko leidėjams.
Kad suprastume, jog „Žiedų Valdovas“ nėra trilogija, nebūtina žinoti ir knygos istorijos. Vien pati romano struktūra visiškai neprimena trilogijos – nei viena dalis negali būti skaitoma atskirai nuo likusiųjų, tomai atskirti vietose, kurios nėra siužeto atomazgos (atkreipkite dėmesį, kad „Žiedų Valdovo“ ekranizacijoje, kuri jau yra trilogija, pirmojo filmo pabaiga apėmė pirmąjį „Dviejų tvirtovių“ knygos skyrių, nes tada susiformavo kažkokia atomazga), ryšiai tarp antro ir trečio tomo dalių yra menkesni, nei tarp tomų. Taigi, „Žiedų Valdovas“ nėra trilogija ir niekad tokia nebuvo, o tai, kad dažnai yra išleidžiamas trimis tomais – tik istorinis atsitiktinumas. Bet tai, aišku, nesutrukdė jam prisidėti prie tradicijos rašytojams fantastams rašyti trilogijas susiformavimo.
* – Lietuviškame A. Tapino vertime yra „Žiedo brolija“, o ne „draugija“, tačiau „Fellowship“ visgi nėra „Brotherhood“, ir nors ją sudaro vien vyrai, tikslesnis vertimas, mūsų nuomone, yra „draugija“.