Lapkritį skaitome Igno Šeiniaus tarpukariu išleistą mokslinės fantastikos romaną „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ – tai ankstyva, pranašiška ir satyriška polemika su Hitlerio Vokietijoje gimstančia nacizmo ideologija.

Tolkinėjimuose kas mėnesį skaitome ir susirinkę aptariame svarbiausią J.R.R. Tolkieno veikalą - "Žiedų valdovą".

Lapkritį pradedame skaityti "Dvi tvirtoves" nuo dviejų pirmųjų skyrių "Boromiro mirtis" ir "Rohano raiteliai".

Susitinkame Vilniuje, bare “Būsi trečias” (antrame aukšte), Totorių g. 18, ketvirtadienį, lapkričio 16 d.

Renginys Facebook. Daugiau informacijos - Discord platformoje.

(Renginio iliustracija - “Žiedo brolijos" audioknygos viršelis, autorius - Agnius Tarabilda).

Tikrai ne naujiena, kad J. R. R. Tolkienas buvo didis senosios viduramžiškos anglų literatūros tyrėjas, Beovulfo išmanytojas. Sakoma, kad ši literatūra įkvėpė Viduržemę, kuri įsivaizduojama tarsi praeities Anglija. Bet Tolkieno gyvenimas prasidėjo nuo kai ko kito. Prieš pasukdamas šia kryptimi, jis nuo ankstyvos vaikystės buvo glaudžiai susijęs su Antika, su graikais bei romėnais, su jų kalbomis, kūriniais, mitologija – Tolkienas pradėjo mokintis lotynų kalbos būdamas ketverių metų amžiaus ir studijavo klasikinius dalykus iki pat dvidešimt vienerių. Tai negalėjo nepalikti gilaus pėdsako jo kūryboje.

Nuo pat tada, kai žmonės ėmė statyti laivus ir plaukti į jūrą, į sausumą sugrįždavo istorijos apie milžiniškas ir kartais pražūtingas jūros pabaisas, paslaptingas merginas su žuvies uodega, ar skrajojančius laivus vaiduoklius. Ar visa tai - tik jūreivių kliedesiai?