2009-ieji metai: „Ne, tai taip“ žygis (Pajūrys)

. Paskelbta Žygiai

Šeštąjį Didįjį žygį planuoti pradėjome gegužės mėnesį. Iš pradžių ketinome žygiuoti Panemunėje, maždaug nuo Vilkijos iki Šilutės, bet vėliau žygio maršrutas pasislinko į vakarus – Žemaitiją bei Klaipėdos kraštą. Maršruto pradžia pasirinkome Šilutę, į kurią penkiese nuvažiavome rugpjūčio 7 dieną, penktadienį, vakare. Ten mus svetingai priėmė Morta, o kitą rytą kartu su ja pajudėjome daugmaž į šiaurę, Švėkšnos link.

Žygio maršrutas driekėsi Žemaitijos lygumomis ir laukais. Pirmąją dieną nakvojome kaimo turizmo sodyboje, kurios savininkas leido įsikurti jos kieme. Ir netgi pirtimi su dušu pasinaudoti leido. Bei malkų rietuve laužui. Kaip vėliau paaiškėjo, šiame žygyje tai net nebuvo didžiausia turėta prabanga... Sekmadienį aplankėme Švėkšną ir jos dvarus, pietavome ant vieno apleisto dvaro laiptų, o vakare pasiekėme Skomantų piliakalnį, kuriame įsikūrėme turbūt skautų paliktoje stovyklavietėje. Nors vandens telkinio netoliese nebuvo, o naktį aplink kažkas šmirinėjo-vaikštinėjo, naktis praėjo gerai ir pirmadienio rytą patraukėme į šiaurę.

Trečioji žygio diena tapo didžiausiu išbandymu mūsų kojoms ir pečiams. Teko nupėdinti apie 30 km, beveik visą kelią paplente per laukus, kepinant Saulei. Bet mes tai padarėme, ir nors vakare kojos labai piktinosi tokia avantiūra, Kvietinių kaime ant pievos palapines statėmės nesiskųsdami. Tuo labiau, kad antradienis buvo poilsio diena.

Poilsio diena per žygius pasiteisino jau pirmąjį kartą, 2006-aisiais. Ne išimtis ir Šeštasis žygis, kurio poilsio dieną nors ir aptemdė lietus, bet vis tiek galėjome ir leisti kojoms atsigauti po asfaltinio masažo, ir ramiai pabendrauti bei prisijuokauti per visą dieną. Trečiadienį iškeliavome į vakarus, Klaipėdos link. Keliavome lygiagrečiai autostradai, neatsisakėme užsukti ir į kavinę pakelėje papietauti... Ir nuėjome visai netoli, iki Klaipėdos aerodromo, kurio pastate vėl buvome priimti civilizuotai pagyventi. Su dušu ir nakvyne ant sofos.

Tą patį vakarą prie mūsų prisijungė dar trys žygeiviai, taigi ketvirtadienį į kelią patraukėme devyniese – tiek daug mūsų anksčiau buvo tik 2005-aisiais. Praėjome Klaipėdą, nors ir ne pro patį centrą, bet tik šiauriniu pakraščiu. Nusprendėme nesikelti per marias į Kuršių Neriją, o patraukti iki Jūros, tada į šiaurę ir užbaigti Žygį Kretingos apylinkėse. Taigi tądien nukeliavome iki Karklės. Susitikome jūrą, kai kas ir išsimaudė, kiti kūrė visokiausius verslo planus... Galiausiai apsistojome vienos Karklės sodybos kieme, kur vėjas išpūtinėjo sriubą iš šaukštų, bet šiaip buvo labai malonu gyventi.

Penktadienį pasukome tolyn nuo jūros ir į šiaurę. Praėjome Kretingalę ir Kretingą, pastarojoje sutikome tikrą žemaitį, kuris mums žemaitiškai aiškino kelią, o mes jo visiškai nesupratome. Netoli už Kretingos, greta Padvarių tvenkinio, radome ir stovyklavietę nakvynei. Šeštadienį ir vėl ėjome į šiaurę, o Darbėnuose pasukome į rytus ir įsikūrėme nakvynei miške prie Graistupio. Keista, bet tai buvo pirmasis tikras miškas šiame Žygyje – anksčiau miegojome tai sodybose, tai išvis po stogu, tai laukuose; tik Skomantų piliakalnyje buvo medžių, bet ir tai ne tiek, kad mišku laikytume. Vakaras pasitaikė niūrus ir visiškai apsiniaukęs, miškas šlapias, tad vakarojome neilgai ir sugulėme miegoti. Sekmadienį patraukėme atgal į Darbėnus, iš kur išvažiavome į Klaipėdą ir ten pusdienį paklaidžioję po Senamiestį bei Smiltynę, išsiskirstėme.

Kaip ir Penktasis, taip ir šis Žygis neapsiėjo be bastūniškos išminties pamokų. Mokėmės pažinti vaistinius augalus, susigaudyti pasaulio kryptyse pagal žvaigždes, rašėme bastūnų įrašus stovyklavietėse, kūrėme laužus... Prie Gildijos prisijungė du nauji bastūnai. Bet bendrai paėmus Žygis buvo išskirtinai „civilizuotas“ – ne tik nakvynėmis, bet ir ne vienais pietumis kavinėse. Supratome, kad Lietuvos pajūryje žygiuoti visą savaitę nelabai yra kur.

Žygioraštis ir vėl pateikiamas jūsų dėmesiui. Kaip visada – praktiškai netaisytas, tik kai kur sutvarkyta rašyba. Laužtiniuose skliaustuose keliose vietose yra Žygioraščio perrašinėtojo komentarų.

Žygioraštis

Šeštadienis, 08-08

Maršrutas: Šilutė - Lapynai - Inkakliai - sodyba
Nueita: ~24km
Žygioraštis užvestas 21:50

Legolasjuxazzz666sexydevil30y30laisvazzz: Jei prieš metus tą stovyklavietę Labanore mes pavadinome Europa, tada šita vieta jau geriau nei Amerika. Aš beveik 100% įsitikinęs, kad tai pirma ir paskutinė tokio lygio nakvynė, todėl reikia džiaugtis kol galim [pastarasis sakinys, kaip vėliau nusprendėm, turėtų prisirašyti prie aukso frazių, žinant tai, kur mes dar nakvojome vėliau].
Su Laiqua nusprendėm, kad senstam - tik pirma diena, o kojos ir pečiai šneka kaip seniau šnekėdavo didžiųjų žygių pusiaukelėse. Aš dar namie užsimečiau kuprinę ir nustebau, kokia ji lengva, o po to iškart susimąsčiau: ''prisiminsiu aš savo žodžius po savaitės...". Pasirodo, kad prisiminiau jau šiandien! Ok, Laiqua dėmesio reikalauja, pakaks...

Laiqua: Ir vėl rugpjūtis, ir vėl žygis. Smagu. Ne, tikrai smagu. Siūlomas pavadinimas žygiui - "ne ne ne, tai jo jo jo žygis". Pakeliui šiek tiek vedžiau RPG, žaidėjams patiko, tai gal ir gerai.
Ryte: Miegojau gal 4 su puse val, jaučiuosi gan žvaliai. Tiesa, truputį skauda padai, bet gal įpras... Gyvename, kaip le_golas jau paminėjo, labai civilizuotai, beveik nesijaučia, kad žygis.
Vakare netgi pavyko sulaukti šiek tiek dėmesio ir papasakoti bastūnams apie tai, kas jų laukia šio žygio metu. Naktis pasitaikė visiškai giedra, tai galėjau išūžti smegenis apie žvaigždes ir pan. Kažkas kažką suprato.

Exo: Pirmos dienos maršrutas paliko žydų kapinių prisiminimą. Mortos rasta sodyba pasirodė puiki buvo vandens ir malkų, šito gero dėja greit neturėsim. Palikti ją buvo gaila. Šiandien skauda nutrintas kojas. Pasiekėm Švėkšną. Pažįstamas vietas visai faina prisiminti. Pasirodo toliau iki Klaipėdos nebeturim ką daryt. Iki Neringos liko eiti tik dėl to kad eiti.

le_golas: Švėkšna...

Sekmadienis, 08-09

Maršrutas: nakvynvietė - Švėkšna - Vilkėnai - Skomantai - Skomantų piliakalnis
Nueita: ~18km
Žygioraštis užvestas 10:00 vakare.

Laiqua: Kojos pyksta, lyg būtume nuėję 30km. Senstu. Ir veltėdžiauju, nes šiuo metu vienintelis nieko nedirbu.
Pirmą kartą per žygį pritryniau pūslę. Ką gi - teks išgyventi. Einu bandyti būti naudingas.

Exo: Skomantų piliakalnis naktį. Aš (sakė, kad ir Aredhel) miegojom su pistoletais po galva. Iš ryto turėjom keltis 8. Absoliučiai visi pabudom 9:30. Dvasingas rytas vandens nėr, pavėsio nėr... užtai... nuotaika iš ryto pakyli... rimtai.

Pirmadienis, 08-10

Maršrutas: Skomantų piliakalnis - Pėžaičiai - Šiupariai - Macuičiai - Gargždai - Kvietiniai
Nueita: ~ 25km
Žygioraštis užvestas 01:20 naktį.

Kevinas Sorbo - pasaulio valdovas (aka Legoljasiuxaz, aka Neprilygtamasis): Kai kuprinė pasunkėja keturiais buteliais alaus, morališkai ji labai palengvėja... ne, rimtai! Nežinau ar tai tikrai susiję su tuo, bet nuo "taško" nebebuvo taip blogai mano pečiams. Tik vat atėjus supratau, kad taip blogai jiems dar nebuvo niekada: skauda! Ir rimtai skauda! Poilsio diena bent jau. Gražioj vietoj, tik oras žada truputį lyti.

Kadangi visi jau palapinėj, o manęs miegas 4:30 ryto stebūklingai nejama, pats metas prirašyti porą puslapių nesąmonių ir naktinių minčių... Labai gerai Laiqua sakė: atrodo, kad sėdim visi čia, bet jausmas lyg kažko trūktų, kad kažkas nuėjęs nuo laužo ir turi pareiti. Galbūt ne visi mes tą patį turėjom omeny, bet dauguma sutikom, apmąstę savo mintis. Taip, man kažko per šį žygį trūksta. Turbūt trūksta kažko iš senos geros kompanijos: Izio, Folko, Barboros, Aiquen ar Sieliaus. Jau antrą didelį tolkinistinį renginį iš eilės nė vieno nėra (na, Sielius buvo stovkėj... epizodiškai). Absoliučiai neturiu omeny, kad dabartinė kompanija kažkuo bloga, viskas šaunu, bet kompanijoj visada turi būti žmogus, kuris tave papildo.

Jau pripratau per paskutinius kelis metus: per stovkes su Folku tąsėmės, per žygius su Iziu degradavom... kažkaip man asmeniškai to pritrūko šiemet. Ne tiek kad prisiriši prie žmonių, kiek... nežinau kaip užbaigt sakinį, negi tikrai prisirišu? Šeip neatrodo... Nesakau kad nebuvo ir nėra linksma, sakau, kad... jau pasakiau. Nepilstysiu iš tuščio į pilną, bo per kraštus liesis.

Užteks tų pamąstymų, per daug jie gilūs, kad paryčiais normaliai išdėstyt. Šiandien nebuvau už visus tuos važiavimus autobusu, nes pagavau tą tempą, kai skausmas po truputį pasidaro pofik... nu nebent tada gaila buvo, kai autikas nusivežė porą mergaičių ekstremaliai trumpais sijonukais.

Šitas žygis ne toks geras kaip pernai ar užperna, bet gal ir dėl vietinės floros visoks šūdas plaukia į smegenis. Visgi žygis, o tai jau savaime yra gerai. Nesu ir niekada nebuvau idealistas, bet žygį šiek tiek idealizuoju.

OK, pakaks. Einu surūkau cigaretę ir į palapinę, bo 5h ryto artėja...

P.S. Kaip priflūdinau!

Laiqua: (rašau antradienį vidury dienos) kojos sako, kad judėti nenori - negerai. Žiūrėsim, ką sakys rytoj.
Šiandienos bastūniška programa: RPG, pokeris, gulėjimas. Na gal bus ir mazgų abra laužų arba žolių, bet negarantuoju...

Antradienis, 08-11

Poilsio diena

[Aredhel runa]: Poilsio diena. Skauda kojas, eiti niekur nesinori... gerai, kad ir nereikia. Rytoj tik ~13km, kiškio ašaros palyginus su nueitais atstumais. Pirma nakvynė buvo, kaip kažkas jau sakė, Amerikėj. Dušas, pirtis, diskobolas... ir šiaip gražu. Kita naktis ant Skomantų piliakalnio. Kažkas sėlino aplink naktį, buvo šiek tiek nesmagu, bet išgyvenom, daiktų ryte netrūko ir keliavom toliau. Tikslas, Kvietinių kaimas. Va ta diena buvo žiauri, apie 25km keliais kepinant saulei. Čia mane nuvylė ir batai, kurie iki šiol labai gerai tarnavo. Nutrynė labai smarkiai, o plono pado dėka kojas atmušiau dar labiau. Beveik kaip pasakoje apie undinėlę... "kiekvienas žingsnis - skausmas". Žiaurus skausmas. Na va. Pasiskundžiau, pagerėjo. Eidami gale nutarėme, kad artimiausius dešimt metų šiomis vietomis nežygiuosime. , nebent lankysime Mortą ar Huriną. Bet kita vertus, nėra to blogo... radome Rūgpienių kaimą! Rimtai. O va dabar vaišinamės skaniais sausainiais, pietums gal ir troškinio turėsime, mmm...

Morta: Laisvadienis. Išsimiegojau, rodos, bet savijauta keista. Šiaip pirmas kartas man, kai einu į didįjį vasaros žygį, nepaisant trūkumų, pats žygiavimas man labai patinka. Bet šiandien... šiandien poilsis, o mintys kažkur kitur. Rodos, aš jau nebe čia. Na, gal tai tik nuovargis, tarkim. Pirma žygio diena smagi, nakvynės vieta, net nesitikėjau - super. Antra nakvynė - ant piliakalnio, gan smagu, mistiška. Exo naktį išgirdo kažką vaikštant miške šalia, tai sunerimo. Tačiau užteko jam pasidėt galva ginklą, ir jau iš tos pusės, kur jis miegojo, pasigirdo knarkimas. Na, vėliau knarkimas sklido jau iš abiejų palapinės pusių. Teko stengtis nesiklausyti žingsnių miške ir bandyti miegoti. Vakar diena buvau jau beveik iššūkis. Karšta, miškų mažai, plentas... Pasiekus sodybą kojos jau rėkė. 

Dabar sėdim ant pievutės sodyboj. Stebiu, kaip likusi kompanija žaidžia RPG. Atrodo gan smagiai. Dangus apsiniaukęs, kyla vėjas, oras nežada nieko gero. Na, lietus gerai, bet tik ne žygiui. Na, gal užteks rašyti, visviena nieko gero nesuregsiu. Ainu pasiklausyti ką kiti šneka žaisdami.

Laiqua [įrašas runomis]: Legolas prašė kažką parašyti. Kad galėtų pasimokyti perspausdindamas. Tai va. Troškinio nebus - lyja. Smarkiai. Dar nebalavojam. Bet jau netoli to. Reikia tikėtis, kad ryt bus geriau.

Sūris vakar buvo labai skanus. Bet jo nebeliko. Blogai.

[Aredhel runa]: Lyja. Troškinio nėra. Suvartojom sausą davinį palapinėje, kurį parsinešėme iš parduotuvės lyjant. Pažaidėme RPG, buvo smagu. Medituojame palapinėje toliau. [šis įrašas buvo šifruotas beveik tiek pat laiko, kiek ir Laiquos runomis, nes Aredhel, kaip prisiminiau, rašė pasidėjus žygioraštį ant kelio...]

SuopiSS: Lyja...

Legoljaxazaz: Vėl lyja! Tiesa, jau 3h ryto, kaip Aldas žadėjo, naktis buvo giedra. Tik ne iki 9h kaip žadėta, bet pirmas lietus užpuolė jau dabar. Tiesa, palijo ir viskas, bet to užteko, kad nueitumėm miegoti. Lijo visą dieną, sėdėjom šešiese palapinėj - labai nepatogu. Po to sėdėjom šieninėj - suimprovizavau pusvalandžio ilgio "siaubo istoriją", buvo visai fun.

Vis garsiau kyla šnekos apie grįžimą atgal jau iš Klaipėdos, bet aš pasiryžęs eiti per lietus, jei lis. Jau įsijungė šiandien rėžimas, kai viskas nebesvarbu ir viskas gerai. Kažkoks dirbtinis optimizmas, nusiteikimas. Gal nebaigsim žygio poryt, savaitgaliuyi šiaip žada geresnius orus.

Einam miegot, užteks jau, trukdo man šnekos, nepavyks vėl trijų puslapių privaryt.

Trečiadienis, 08-12

Maršrutas: Kvietiniai - autostrada - aerodromas
Nueita: ~ 10km
Žygioraštis užvestas 20:15

Laiqua: Rašau žygioraštį sėdėdamas prie stalo. Po stogu. Šiltame kambaryje. Exo ir le_golas išvažiavę į parduotuvę. Tikras civižygis, ne kitaip.

Šiandien kojos nebepyko. Ryte daiktus susirinkome per prošvaistę, kas buvo labai gerai, nes bent nevisai sušlapom. Pradėjus eiti, prasidėjo ir lietus. Jis truko 15 minučių, bet paskui teko po 2 litrus vandens iš kelnių džiovinti. Tą darėme pakelės kavinėje - Imperijoje. Joje pralaukėme dar vieną lietų ir galiausiai vėl patraukėme į kelią. Autostrados pakelė, kaip bebūtų keista, yra puikus pagrindas ėjimui - kojos nei klimpsta, nei atsimuša.

Aerodromą radome nesunkiai, nors keletą kartų padvejojome, ar nevertėtų pasukti. Nevertėjo. Atėjome apie šeštą. Vakare prisijungė Gedeonas, jo žmona ir Košmaraitė. Dabar ruošiamės valgyti.

Legoljuxaz pasaulio valdovas, meškatlakų vadas: Praeitais metais per didįjį žygį kažkas buvo užsiminęs, jog sustojimas kabake pavalgyti cepelinų - labai nežygiškas reikalas. Kas vyksta šiemet tada geriau jau negalvoti. Jau antra naktis su dušu, tik antra buvo su malkomis ne iš malkinės, o iš miško, jau valgėm kabake... Jei dar pridėsim muzikinį centrą su Hiperboliukės kompaktu ir diskobolą, tai jau gausim labai keistą žygį!

Nors iš objektyvios pusės turėčiau džiaugtis, bet... kaip jau sakiau: nesu idealistas, bet žygio klausimais viskas kiek kitaip. Kažkaip labai viskas nežygiška... bet toks jau žygis, prisitaikom kaip mokam. Ne tas šiemet kaip praeitais metais, nepalyginsi, Bet šeip tai šiandien nuotaika labai gera kažko, viskas yra ir bus gerai - AKROPOLIS!

Ketvirtadienis, 08-13

Maršrutas: aerodromas - Sudmantai - Giruliai - Karklė - nakvynvietė
Nueita: ~ 22km
Žygioraštis užvestas 10:05 vakare.

Laiqua: Štai ir vėl žyginė diena. Ir ėjimas labai malonus - pagaliau normali aplinka, miškas ir pan. Pamatėme jūrą, keliese pasimaudėme. Pečiai kažko pyksta, bet bendrai nuotaika pakili.

Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.: Šiandien didžiąją dalį ėjimo ėjau atsilikęs. Ne todėl, kad negalėjau, o todėl, kad truputį nuo žmonių pailsėt šiandien reikėjo. Jau truputį gal erzint pradeda... natūralu. Būna taip, ne iš tų aš žmonių, kurie gali tiek dienų su žmonių grupe būti ir visą laiką būti visų draugu. Reik pasišalint kai pradeda užknisti. Yra žmonės, kurie niekada neužknis, o yra ir tokių, kurie gali. Bet natūralu viskas, kaip ir sakiau. Dabar, vakare, nuotaika gera. Maloniai priėmė, viskas gerai, vieta graži. Tik Ingrida nenori tuoktis, panašu, kad liksiu senberniu.

Exo: Aš keksas - aš piktas. Reik arba viską mest, arba viską jamt. Neorganizuotumas arba disciplinos stoka...rrr... O va kokonai ir lervos vakare į temą. Jūra... aišku yra kaifas. Mes išeinam į kelią... dulkėtą ir sunkų... (copyright A.Mamontovas). Lervos kartais gali iš ryto pavirsti drugeliu, tik vėliau gali transformuotis sėkmingai atgal. O šiaip viskas gerai, cheminė košė su jūros vandeniu ir kava su šaltu vandeniu. Vėjas - kuriuo mes taip tikėjom ir fucking prisitikėjom - ŠALTA.

Kevinas Sorbo: Vėjas...

[Aredhel runa]: Aga, laaaabai didelis vėjas, šiek tiek keista, kad nenuskridome kartu su palapinėmis. Nieko nuostabaus, jūra už poros kilometrų. Šiandien ją pasiekėme, keli išsimaudė, saulė labai gražiai slėpėsi debesyse prieš nusileisdama [šį žody bandžiau spėti, nes neįskaičiau]. Labai gražu. Debesys šitam krašte fantastiški. Šiaip kojos pyksta, pečius šiek tiek maudžia, bet nuotaika gera. Beje, vėjas vat maistą į burną įdėt trukdo, nupučia... :S

P.S. Dalis kompanijos paplūdimyje sukūrė visai neblogą verslo planą. Knieti prisidėti prie įgyvendinimo.

P.S.S. Legolasiuxassexydevil666 pasiūlė tuoktis. Reikia sugalvoti ko čia dar paprašius už teigiamą atsakymą...

Penktadienis, 08-14

Maršrutas: pakarkliai - Kretingalė - Kretinga - stovyklavietė
Nueita: ~ 20km
Žygioraštis užvestas 09:15 vakare.

[Aredhel runa]: Atėjom. Pavargom. Beeet radom visai jaukią vietelę pamiškėje, šalia tvenkinio. Na gerai, gerai... palapinėms vietos mažoka, kitoj tvenkinio pusėj matosi keliukas ir vietinė smuklė. Ji kažkodėl papuošta beveik kalėdine girlianda... Matyt žmonės čia nori šventę švęst.

Atplaukė ir gulbių šeimyna su keturiais gulbiukais, pasakė kažką mums, papozavo prieš fotoaparatą ir nuplaukė maitintis.

Žmonės Kretingoje man pasirodė nedraugiški (neskaitant vienos itin nemalonios moteriškės). Na, gal tai tik neteisingas pirmas įspūdis ir tokių piktų moteriškių šitame miestelyje yra nedaug.

P.S. O šitame miške nemažai malkų, kas yra smagu... pripratus prie krūvelės malkų, special for us.

Laiqua: Šiandien ėjom prasčiau, nei vakar. Miško nebuvo, buvo daug plento. Taip, aš vėl priekabių ieškau. "Kukudra" Kretingalėje yra gerai. Daug malkų palei nakvynvietę irgi gerai. [toliau įrašas RAŠYTINĖMIS tengvomis... in your dreams, Laiqua!]

Exo: Ooo, šyro laukai. Šiandien išbandžiau vilkimasi iš paskos. Teisingiausias sprendimas sakyčiau. O jei dar kompanija teisinga... Vogtos vyšnios, obuoliai švininiai, pusžalės slyvos. Kaifas.

Pastebėjau, jog pradėjau keiktis, pradeda trūkti kantrybė. Na bet ką jau čia... Pirmas vakaras kai baubiam filksingą.

Beja, turim joninių laužą - džiugina. Iš ryto sužinojau, kad mes palapinėj visą naktį rėkavom, tik nieks kažkodėl negirdėjo. Vienu žodžiu Akropolis.

Košmaraitė: O taip, pirmas žygis, pirmas įrašas. Žygiuoju dar tik kelias dienas su visais, o atrodo, kad jau visą amžinybė. Vakar buvo užgliučinę ir pradėjau visur matyti ateivius. Bet šiaip viskas [nors užmušk nesupratau paskutinio žodžio... :/]

Tiesa, naktį dainavom arba, tiksliau, baubėm filksingą. Dievui perkūnui tai nelabai patiko - žaibavo žaibavo, o vos tik baigėm, lietum užpylė. Tiesa, labai pradžiugino kažkur už Kretingalės pirma nakvynė prie vandens ir su laužu. Woohoo! Dar liko visa diena žygiavimo ir vienas laužas. Gaila, kad tiek mažai.

Tiesa, per šį žygį paskelbiau save bastūnų vėliavneše ir dar buvo nutarta, kad atnaujinsiu mūsų daug mačiusią vėliavikę.

Exo: Po įnirtingo nesąmonių valgymo kažkas pagaliau atnešė pusryčių (sūrio). Prisiminiau funky gabalą "Visi skirtingi, visi lygūs''.

le_golas: Vakar gerai padainavom palapinėj iki 5h ryto. Tam tarpe dar įkišau visą batą į ežerą, o iš ryto supratau, kad kojinių maišas visą naktį buvo po lietumi. Laiqua katik pasiūlė pakuotis... gal... reikės... rinktis. Svarbiausia turėti Akropolį savo širdyje.

Šeštadienis, 08-15

Maršrutas: nakvynvietė - Darbėnai - kita nakvynvietė
Nueita: ~ 15km
Žygioraštis užvestas 10:30 vakare.

Laiqua: rašau beveik nieko nematydamas. Šiandien ėjome neįspūdingai, bet bent jau nakvynvietė labai teisinga.

Sekmadienis, 08-16

Maršrutas: nakvynvietė - autobusas
Nueita: ~ 5km + kažkiek Klaipėdoje.
Žygioraštis užvestas 12:45 dienos.

Inesa: Šiandien, paskutinę dieną žygio, ir aš nusprendžiau brūkštelti į žygioraštį/dienoraštį. Pieš pradedant žygį labai abejojau ar nueisiu po ~20km per dieną, nes esu žygiavusi tik 1k. gyvenime - po pirmos dienos pėdas nusėjo pūslės ir didžioji to mano žygio dalis buvo baigta. Bet visgi pirmą šio žygio dieną buvo "biškį" geriau nei tikėjaus, o ir kitom dienom vis dėlto išėjau kilus, taip kad esu patenkinta - tik va patirties trūksta - avalynė, daiktų svoris ir pan, nelabai tinkamas, bet kitą kartą iš klaidos jau būsiu pasimokius.

Taigi, kompanija smagi, plepi, daininga - tik aš pati nelabai kalbi buvau ir ne dėl to, kad man kažkas negerai ar pan. o tiesiog turiu tokią savybę su mažai pažįstamais žmonėm. Truputį gaila dėl to man pačiai, bet tikiuosi geriau pažįstant žmones tie barjerai išnyks. Na o dabar žaidžiamas RPG - ar kaip jis ten ( :) ) - įdomu labai stebėti, o dar įdomiau būtų pačiai dalyvauti. Reiks pasidomėti tuo reikalu. Ką gi, nemažai vietos šiame sąsiuviny užsiėmiau, o ir žaidimas į pabaigą, tad užteks to rašymo. IKIUKAS

Laiqua: Žygis visgi buvo geras. Noriu dar.

[Aredhel runa]: Taip ir neradau minutės parašyti daugiau. Pritariu Laiquai - noriu dar (tik su daugiau miško :) )

[Exo runa]: Daugeliui žygis jau baigėsi, bet tik ne mums. Legolas, Morta, aš ir Povilas likom Neringoj. Nuėjome ant molo. Tai vartai į Jūrą arba vartai į Laisvę. Man ši vieta reiškia daug. Džiaugiuosi į ją sugrįžęs. Toliau bandysim turbuliacijos pagalba 3,14(inti) į Šilutę. Ech, "katine" pyragas su Jagermeister puikus, kaip ir prieš daug metų.

Neprilygstamasis Legoljasiuxaz: Teoriškai žygį baigėm. Bent jau vaikščiojimo labai daug kaip ir nebebus. Pesimistiška mano pusė: žygis buvo vienas didelis šūdas. Optimistiška pusė: buvo nerealu. Realistiškoji: žygis pats iš esmės yra gerai. Turbūt nesunku nuspėti kuri pusė nugalėjo. Būna tik geri arba nerealūs žygiai. Labai nemalonu, kai turiu su kuo lyginti. Bet šeip viskas buvo labai gerai, nepaisant gamtos. Vakar miške šiek tiek buvom. TIKRAM miške. Pirmą kartą sutikom mišką paskutinę žygio dieną. Emm... kas siūlė eiti į Labanorą? Bent jau visi suprato, kad mes su Iziu buvom teisūs. Viskas buvo gerai, linksma. Norim dar. O dabar į Akropolį afteržygio.

Pirmadienis, 08-17

Maršrutas: Šilutė - Rambyno kalnas
Nueita: ~200m, Nuvažiuota: ~50km
Žygioraštis užvestas 13:32

le_golas: Afteržygis prie Rambyno. Šiandien jau tvirtai galiu pasakyti: buvo jėga ir gaila, kad baigėsi. Visi naktiniai/parytiniai gliukai, kuriu prirašiau - tik gliukai. Viskas buvo labai gerai, ačiukas visiems. Dabar daug visokių kitokių, gerų minčių, kuriu nerašysiu, nes dieną daug nerašau.

[Exo runa]: Įsikūrėme Rambyno kalno papėdėje. Pirmą kartą nereikėjo išsirašyti leidimų, tik detaliai visko išklausinėjo pasieniečiai. Keista, "traukinys nevažiuoja". Gaila, jog Morta nevažiavo su mumis, tiksliau jos su mumis neišleido. Reikia pradėt rūpintis malkomis vakarui.

le_golas: Playeris dingo...... PANIKA!!!

[Exo runa]: Malkų yra joninių laužui... na tiek rinkti tingėjom, tačiau teoriškai - dafiga. Nudėjau erkę, legolas sakė, kad iš rusijos, nes subinė raudona. Manau jos pasirašė sutartį "Erkės be sienų", todėl dabar laisvai keliauja tarp Rusijos ir LT.

le_golas: Viskas, sėdžiu namie... ta pirma žygio diena atrodo buvo visai katik, bet tuo pačiu taip seniai! Turėjom labai gerą laiką, ačiū!

Planas per žygį susituokti su Aredhel ryškiai neišdegė, bet Morta tuoktis kaip ir sutiko. Reikės apmąstyti detales ir žygis tikrai neliks nuėjęs veltui. 

Viskas yra ir bus gerai - AKROPOLIS!

 

Žygioraštis ir vėl pateikiamas jūsų dėmesiui. Kaip visada – praktiškai netaisytas, tik kai kur sutvarkyta rašyba. Laužtiniuose skliaustuose keliose vietose yra Žygioraščio perrašinėtojo komentarų.

Žygioraštis

Šeštadienis, 08-08

Maršrutas: Šilutė - Lapynai - Inkakliai - sodyba
Nueita: ~24km
Žygioraštis užvestas 21:50

Legolasjuxazzz666sexydevil30y30laisvazzz: Jei prieš metus tą stovyklavietę Labanore mes pavadinome Europa, tada šita vieta jau geriau nei Amerika. Aš beveik 100% įsitikinęs, kad tai pirma ir paskutinė tokio lygio nakvynė, todėl reikia džiaugtis kol galim [pastarasis sakinys, kaip vėliau nusprendėm, turėtų prisirašyti prie aukso frazių, žinant tai, kur mes dar nakvojome vėliau]. 
Su Laiqua nusprendėm, kad senstam - tik pirma diena, o kojos ir pečiai šneka kaip seniau šnekėdavo didžiųjų žygių pusiaukelėse. Aš dar namie užsimečiau kuprinę ir nustebau, kokia ji lengva, o po to iškart susimąsčiau: ''prisiminsiu aš savo žodžius po savaitės...". Pasirodo, kad prisiminiau jau šiandien! Ok, Laiqua dėmesio reikalauja, pakaks...

Laiqua: Ir vėl rugpjūtis, ir vėl žygis. Smagu. Ne, tikrai smagu. Siūlomas pavadinimas žygiui - "ne ne ne, tai jo jo jo žygis". Pakeliui šiek tiek vedžiau RPG, žaidėjams patiko, tai gal ir gerai. 
Ryte: Miegojau gal 4 su puse val, jaučiuosi gan žvaliai. Tiesa, truputį skauda padai, bet gal įpras... Gyvename, kaip le_golas jau paminėjo, labai civilizuotai, beveik nesijaučia, kad žygis. 
Vakare netgi pavyko sulaukti šiek tiek dėmesio ir papasakoti bastūnams apie tai, kas jų laukia šio žygio metu. Naktis pasitaikė visiškai giedra, tai galėjau išūžti smegenis apie žvaigždes ir pan. Kažkas kažką suprato.

Exo: Pirmos dienos maršrutas paliko žydų kapinių prisiminimą. Mortos rasta sodyba pasirodė puiki buvo vandens ir malkų, šito gero dėja greit neturėsim. Palikti ją buvo gaila. Šiandien skauda nutrintas kojas. Pasiekėm Švėkšną. Pažįstamas vietas visai faina prisiminti. Pasirodo toliau iki Klaipėdos nebeturim ką daryt. Iki Neringos liko eiti tik dėl to kad eiti.

le_golas: Švėkšna...