2010-ųjų metų vasara pasitaikė kaitri. Karščiai, prasidėję liepos viduryje, nesibaigė ilgiau nei mėnesį, tad ir Didžiojo žygio pradžia pateko į tas karštąsias dienas, kai pavėsyje temperatūra siekė 35 laipsnius, o kiek buvo Saulės atokaitoje, nesinori net žinoti.
Viso to nežinojome kovo mėnesį, kai pradėjome planuoti septintąjį Didįjį vasaros žygį. Organizavome išskirtinai sparčiai – jau liepos pirmomis dienomis turėjome išrinkę maršrutą. Šis nusidriekė Dzūkijoje, ir Nacionaliniame parke, ir už jo ribų. Ketinome aplankyti Marcinkonis, Merkinę, Varėną... Ir žygiuoti nusprendėme viena diena ilgiau, nei ankstesniais metais – nuo penktadienio iki sekmadienio, iš viso 10 dienų, iš kurių tikro žygiavimo būtų aštuonios (viena diena poilsio ir paskutinis sekmadienis jau skirtas tik nuėjimui iki transporto priemonės, vežančios atgal į civilizaciją).
Kaip dažnai nutinka, daug žadėjusių prisijungti po truputį atkrito, tad galiausiai rugpjūčio 13 dieną Marcinkonysna nuvyko trys žygeiviai. Dar pakeliui traukinyje maršrutą perdėlioję iš naujo, patraukė į pietus.
Pirmosios keturios Žygio dienos buvo karštos. Labai. Šeštadienį ryte nusprendėme keltis vos prašvitus ir išžygiavome apie penktą ryto. Į antrąją stovyklavietę atėjome maždaug vidurdienį, nukritome ir gulėjome, pajudėdami tik tada, kai Saulės spinduliai pro tarpus tarp lapų imdavo kepinti lašinius... Taip pat darėme ir kitas dvi dienas, praėjome Musteiką, Margionis, Puvočius, pasiekėme Merkinę, tada apsisukome ir nuėjome iki Glyno ežero.
Prie Glyno esančioje stovyklavietėje laukė poilsio diena, per kurią prie Žygio prisijungė dar trys keliauninkai. Maudėmės, grybavome, žaidėme RPG ir kitaip smagiai leidome laiką. Geriausias pokytis buvo tas, kad pirmadienį vakare atvėsęs oras antradienį taip ir nebesušilo, taigi temperatūra tapo pati ta žygiavimui.
Trečiadienį vėl patraukėme į kelią, nuo Glyno iki Perlojos ir tada Lavyso ežero link. Perlojoje susitikome dar tris žygeives, taigi keliavome jau devyniese. Tą dieną netgi lijo, teko slėptis po tentais ir apsiaustais, o vėliau džiovintis prie laužo. Taip pat tą vakarą gimė ir jau tolkinistiniu folkloru tapęs ne-visai-filksingas pagal dainą "Žalio vario". Pasirodo, ją pritaikyti galima absoliučiai bet kokiai gyvenimo situacijai; tą supratus, kitą dieną miškai aidėjo nuo "Mes praėjom pušį, žalio vario..." ir panašių tekstų.
Žygio pabaigoje, apsukę ilgą ir vingiuotą ratą, vėl grįžome į Marcinkonis. Paskutinę naktį nakvojome prie Kastinio ežero. Ten nauji ir seni Bastūnai turėjo progos pasitikrinti turimas žinias, pratęsėme RPG žaidimą ir rinkome dangiškąją maną – pabirusius ryžius. Sekmadienio rytą teko skubintis iki geležinkelio stoties, kur jau laukė traukinys, parvežęs mus namo. Taip baigėsi dar vienas nepamirštamų įspūdžių kupinas Žygis.
Žemiau pateiktas tradicinis Žygioraštis. Kalba, kaip visada, netaisyta; vieninteliai pakeitimai – kai kur sutvarkyta rašyba. Laužtiniuose skliaustuose keliose vietose yra Žygioraščio perrašinėtojo komentarų.
Žygioraštis
Penktadienis, 08-13
Maršrutas: Marcinkonys - Čepkelių raistas - Musteika
Nueita: 15km
Žygioraštis užvestas 18:30
Laiqua: Karšta. Čia taip švelniai tariant. Bet žygis vistiek yra smagu.
O dabar truputį detaliau. Kaip tradiciškai su mumis būna, išėjome tryse, nors dar prieš savaitę išžygiuoti ketino visas septynetas. Na, paguoda nors ta, kad daugelis žadėjusių turėtų prisijungti per artimiausias kelias dienas.
Taigi, susirinkom Vilniaus traukinių stoty ir nusprendėm važiuoti iki Marcinkonių. Traukinyje vėl apvertėm maršrutą aukštyn kojom, beje, iš visiškai altruistinių paskatų - norėjom gražesnę žygio dalį palikti visiems. :) Vis tiek sekmadienį vakare būsim ten, kur numatyta anksčiau.
O šiandien patraukėme į pietus. Ne visai tikri dėl pasirinkto visgi pasiekėme čepkelių raisto pažintinį taką. Praėjome kur negalima, grįžome atgal, prieš tai pasigrožėję vaizdu ir pakaifavę prieš vėją apžvalginėje būdelėje. Ėjome toliau, saulė kepino, o vandens atsargos vis seko... Likus ~3km iki Musteikos išgėrėm paskutinius mineralinio gurkšnius ir galvojom taškyti pusryčiams skirtą pieną, bet kolegas šiaip taip perkalbėjau.
Paskutiniai kilometrai buvo sunkūs, bet po jų laukė nuostabiai žalias šulinio vanduo, laužavietė ir bitininkystės muziejus. Ten ir įsikūrėme, kandžiojami uodų.
Kaip ir pernai, supratau, jog senstu. Kojas skauda, pečius irgi. Juntasi, kad nežygiavau jau senokai...
Rytoj kelsimės 6h ryto ir eisim iki dešimtos. Kitaip mirsim.
Šeštadienis, 08-14
Maršrutas: Musteika - Margionys - Kapiniškės
Nueita: ~12km (iš akies); kurvimetras patvirtina.
Žygioraštis užvestas 16:10
Laiqua: Šiandien dar karščiau nei vakar. Nors ir atsikėlėm šeštą, o išėjom aštuntą, vis tiek mirėm. Šiaip taip radom taburetę prie Kapiniškių ir nukritom. Ryt eisim tiesiai į Puvočius (~10km) ir krisim į Merkį, nes žada karščiausią dieną (~+38 ar kažką panašaus).
Naktį nusprendėm, kad tokiu oru Aldo palapinė yra dvivietė, taigi aš išėjau miegoti prie laužo (jau užgesusio, todėl čia buvo identifikuojama vieta, o ne procesas). Uodai tuo labai apsidžiaugė, o aš pasijutau kaip vakarienė. O tų uodų ir bendrai pilna, ir jie nemiega kiaurą parą. Bjaurybiai. Ryšium su tuo miegojau ~3h, kas tikrai jaučiasi... Bet dabar miegoti per karšta!
Naktį anei škvalo, anei lietaus nebuvo. Tik keli vėjo gūseliai leido kvėpuoti.
Žygis yra jėga! :)
Laiqua (upd.): Ryt ir greičiausiai poryt vis dar liksim trise - Exo nebus išvis, Aredhel prisijungs geriausiu atveju antradienį, o dėl Nimrodel dar nežinia.
Laiqua (upd. ryte): Atsikėlėm penktą; nuostabus žyginis oras.
Sekmadienis, 08-15
Maršrutas: Kapiniškės - Rudnia - Dubininkas - Puvočiai
Nueita: ~15km
Žygioraštis užvestas 16:50
Laiqua: Šįryt kėlėmės daug anksčiau - bandėm ketvirtą, bet nieko dar nesimatė, tai nusnūdom dar valandą. Tada jau buvo ėmę švisti, bet išsiruošimas vis tiek užtruko 2,5h. Tad į kelią patraukėm pusė aštuonių ir jau matėm pievomis atslenkančią mirties juostą...
Kapiniškes praėjom be problemų, bet teko išsukti iš kelio į miškus. O jie tikrai gražūs, ypač anksčiau per žygius nematytos ryto saulės nutvieksti. Deja, bet ta saulė mums nieko gero nežadėjo, todėl bandėm spartinti žingsnį. Pakeliui praeita bobutė ilgai nesuprato, ko mes norim iš Aukštagirio geležies liejyklos, taigi plano ją aplankyti atsisakėm ir toliau traukėm keliu Rudnios link.
Bet kelias baigėsi ir teko vėl eiti pagal azimutą. Kelis kartus atsirėmėm į Skroblų ir aplinkines pelkes, teko užlipti į porą ~20-30m aukščio kalnelių, bet galiausiai viskas baigėsi sėkmingai: 11h buvom Rudnioje. Aišku, pirminis planas buvo 11h Puvočiuose, bet ką jau padarysi.
Rudnioje šiaip taip lyg ir išsiaiškinom, kur ir kas yra "cirkas". Pasirodo, tai ne pro šalį žygiuojantys turistai, o daug maž apskritimo formos pelkė stačiais aukštais krantais. Šiaip nieko įspūdingo. Bet vat pakeliui sutiktas dėdė papasakojo apie garsią (?) pasaulyje lietuvių dailininkę Gražiną Didelytę, kuri ilgą laiką gyveno ir kūrė Rudnioje. Kaime dabar yra jos darbų galerija(deja buvo užrakinta, tai tik iš išorės apžiūrėjom).
Paskui dėdė pasiūlė eiti pro Dubininką, nes kelias gražesnis ir "ūksmingesnis". Na, šiaip jis gražus, kur egzistuoja, o dėl ūksmingumo galima ginčytis - karšta vis tiek beveik visur.
Dubininkas nedidelis kaimas, bet tvarkingas. Dauguma trobų aiškiai jau paveldėtos ir turbūt parduotos - šalia stovi mersai ir leksusai, žolytė angliškai nupjauta ir t.t. Praėję šį tradicinės kultūros palikimą, vėl brovėmės per mišką, kuris iš parkinio greitai virto brūzgynu. Viltys suspėti į Puvočius iki ~2val, kai (Aldo žiniomis) užsidaro parduotuvė, vis labiau blėso.
Puvočiuose buvom 13:45. Parduotuvė dirba iki aštuonių.
Merkyje paplaukiot smagu, tik saulė labai plieskia, tai bijau sudegt. Vampyrėju?
Bendri pastebėjimai apie žygį ir pan.:
- Per 3 dienas nuėjome 42km :) ;
- Jaučiuosi kaip kasdien ėjęs po 20+ :( ;
- Visi praeiti kaimai gana gyvi, ir netgi tradiciškiau, nei Dubininkas. Tai labai gražu. :)
- Žygiui siūlomas "savižudžių žygio" epitetas, nes tik visiškai pakvaišę ir gyvenimu nusivylę galėtų žygiuoti tokiu oru. :(
Pirmadienis, 08-16
Maršrutas: Puvočiai - Bingeliai - Merkinė - Bingeliai - Glyno ež.
Nueita: ~20km (iš akies); kurvimetras sako, kad tik 17.
Žygioraštis užvestas 17:40
Laiqua: Visi gulim, o Aldas ir Povilas tai ir miega. Netoliese griaudžia, ir šiaip tvanku. Gali būti, kad bus lietaus vakare. Nelabai džiuginanti perspektyva, bet jei po jo atvės, tai visai ir neblogai būtų.
Šįryt ir vėl kilom apie penktą, prieš tai nuėję miegoti vidurnaktį. Miego trūksta... Bet nors paėjėti padoriai pavyksta, kad ir tik kelias valandas. Į kelią patraukėm kiek po septynių ir per 2,5val ėjimo (+~0,5val poilsio) pasiekėm Merkinę.
Tame nuostabiame miestelyje tikėjomės rasti arbūzą, kabaką ir pavėsį, o Aldas dar desperatiškai ieškojo USB kabelio, kompo ir interneto. Ech, tie civilizacijos sugadinti žmonės... Misija Merkinė buvo beveik visiškas feilas: vienintelis arbūzas svėrė >12kg, kabakas nedirbo, ir šiaip karšta. Pavyko pajamti tik parduotuvę ir piliakalnį ir patraukėm beveik atgalios.
Žygiuoti buvo faina, bet įkaitus tempas pastebimai krito. Prieš Merkinę Aldas niekaip nenorėjo patikėti, kad per 1,5val įveikėm 8km. O įdienojus ~5km iki Glyno ėjom gal 2 valandas. Bet atėjom ir radom kone Europą, su stogu, stalais, laužu ir ežeru. O ežeras toks visiškai arbatinis...
Išsimaudžius pradėjo grasintis audra. Pastatėm palapinę, uždengėm pavėsinę tentu, o ji... neatėjo.
Antradienis, 08-17
Poilsio diena
Žygioraštis užvestas 14:40
Laiqua: Šiandien vėsu! Taip, kad net į ežerą lįsti nelabai norisi. Ir dar lyti pradėjo. Pats tas poilsio dienai. :) Dar le_golas atėjęs sakė, kad poryt žada 16 laipsnių. Dieną. OMG.
Ryte sužinojau, kad tingėjimas nuo penktadienio grybauti atsipirko - apylinkėse prisirankiojau voveraičių, bus vakarienei. Tik valant jų ėmė greitai mažėti - nežinia kodėl, beveik nieko neišmečiau juk. Na bet turės užtekti.
Prie mūsų prisijungė le_golas ir Morta, vakare turėtų prisijungti Aredhel. Vis linksmiau. Aldas buvo nuėjęs jų pasitikti, tai prie jo nueito kelio galima pridėti dar ~10km. Ne veltui vyr. bastūnas.
Morta: 23:24h. Sėdim prie Glyno ežero, vaikinai smaginasi dainuodami filksingą. Nu gražu. :) Katik baigėm RPG sesiją... Šiaip jauku čia, stovyklavietė graži, medžiai audrų neišlaužyti. :) Šiendien prisijungėme mes su Andrium... Vėliau ir Aredhel. Kaip tik į poilsio dieną! :D Na, bet apie 9km nuėjom. :) Aldas basas atėjo pasitikt mūsų... Šaunuolis. Parodė gražų Merkinės piliakalnį. Ačiū. Ir dar plovas jo darytas pietums! Nu šiemet per žygį neprastas meniu... :) Sakė net šašlykų turėjo! :) Na, ką čia dar pasakyti... Smagu. :) Laikvos grybai su smėliu irgi gerai tiko. :) Šiaip viskas man šiandien patinka. Labai džiaugiuosi, kad pavyko atvykti ir prisijungti prie kompanijos. :) Žygiai yra nuostabu. :)
Trečiadienis, 08-18
Maršrutas: Glynas - Perloja - Lavysas
Nueita: ~18km (iš akies); bjaurybė kurvimetras rodo 15km.
Žygioraštis užvestas 19:40
Laiqua: Šįryt kėlėmės net dešimtą! Tiesa, turėjom devintą, bet labai lijo. O dešimtą jau tik nuo medžių varvėjo, ir net saulutė išlindo. Į kelią patraukėm 12:15.
Eiti buvo tiesiog nuostabu - vėsu, šiek tiek drėgna, debesuota. Ir ėjosi sparčiai - Perloją pasiekėm per 3 valandas. Pakeliui nulijo, bet tai tik dar smagiau. :)
Perlojoje mūsų jau >3val. laukė Nilde, Nimrodel ir Viltė. Pačios kaltos, kad per anksti atvažiavo. Bet net pietų neišvirė, ot kokios. Bent jau pardė (ir krautuvė) ten buvo. Pirmąją apiplėšėm, antrą apėjom ir pralaukę dar vieną lietutį, patraukėm į pietus.
Keliauti į pietus, priešingai nei Medžiabarzdžiui, buvo sunkiau - susidėjo ir truputis nuovargio, ir ir lietus, kuris vis kartais užeidavo. Visgi Havajų perspektyva ginė priekin tarsi gaivaus oro gūsis Mordore.
Deja, nepasiteisino viltys. Havajai - privati valda, palapinių statyti negalima. Visa laimė, kad gretimam sklype mus priėmė, o ten ir pavėsinė, ir laužavietė yra. Tik apšnerkšta, bet ką jau padarysi. Vėl per lietų pavalgėm, palapines pasistatėm, pasidžiovinom ir vakarojam...
Nimrodel: Šiandien prisijungėm prie žygio. Belaukiant, radome Perlojoj super tualetą! Viešąjį. Turint omeny, kad ne Pilaitėj tokio nėra, supratau, kokiam kaime gyvenu.
Žygiavom, lijo.
Atėjom, valgėm grikių (konkretaus skaičiaus nepasakysiu, o sausainių - kiekvienam po vieną. Dar sprogo mano puodelis (ok, ok, skilo). Tiek tvėręs jis šitaip su manimi - neteisybė.
Dabar, po vakarienės, šąlu, plaukai vis dar šlapi, bet viskas super. :)
Kiek vėliau valgėm sausainius su sviestu. Kol Aldas nematė sausainiai nyko svieste, ir liko tik aštuoni, po keturis Aldui ir Viltei. Bet tikėkimės jie pagalvos, jog visa tai - meškatlako darbas, ir kiekvienam bastūnui dar po dešimtadalį šokoladinio skanėsto.
Nilde: Kadangi esu visiškas kačiažmogis, tai visą kaltę suversiu bastūnam: nu kaip galima SŪRĮ palikt nakčiai ant stalo pavėsinėje?!?! Mes juk kaime esam?!! Oh well, pasimokėm.
Žygiavome neilgai, tik nuo Perlojos, kur prieš tai laukėm dvi valandas bendražygių. Vytauto paminklo paunksmėje apipliurpėm viską - nuo mokytojų iki prezidentų. Iki Lavyso ėjom smagiais miško keliukais. Pusiaukelėje persiskirti teko - vaikinai prisiminė, kad nenusipirko alaus, todėl grįžo Perlojon. Apsistojom sodybos kieme. Dzūkiją gadina kažkas savo evil įtakom - stovyklavietės privačiose valdose plešia po 8lt už žmogų, ir net už geriamą vandenį atseit liepia susimokėti.
O šiaip ežerai gražūs. Mūsų kaimynės - keturios bastūnės antys, keliukai vingiuoja per gražius miškus. Gera.
Ketvirtadienis, 08-19
Maršrutas: Lavysas - Paūliai - Žiūrai - Mančiagirė
Nueita: ~20km (iš akies); bjaurybė kurvimetras rodo 13km.
Žygioraštis užvestas 21:05
Laiqua: Vėjas kyla visą dieną. Dabar jau net daiktus kartais pakilnoja. Bent jau laužas dega smarkiai.
Šįryt kėlėmės apie pusę dešimtos - dešimtą (Aldas kėlėsi pusę aštuonių). Bet judinomės vėlai ir į kelią šiaip taip išsiruošėm pusę pirmos. Prastokai, sakyčiau. Bet su daina lūpose ir beveik be skausmų kojose patraukėm tiesiai tolyn nuo būsimos nakvynės vietos - į vakarus.
Paūlius praėjome greitai, bet neapsisukome, o išėjome ieškoti Ūlos-Merkio santakos. Beveik radome. Taip pat radome rąstą, kurį praėjus liko ~2m iki kito kranto. Buvo ilgai sprendžiamos loginės ("kurio velnio?") ir logistinės ("Aldai, gal tą medį nukirsk?") persikėlimo problemos. Galų gale keturi išsibastė per upę, o Aredhel, Povilas, Nimrodel, Viltė ir aš iškeliavom atgal.
Per miškus pasiekėm Trakiškius (apie penktą), valandą pailsėjom, sulaukėm kitų ir nuėjom tolyn. Žiūrus praėjom, Ūlos akį su dumblinu mineraliniu praėjom, Mančiagirę praėjom, į stovyklavietę ant Ūlos kranto atėjom. Devintą. Stabdžiai mes!
Bet daug dainavom eidami, o tai gerai.
Einu valyt grybų.
le_golas (aka Nykstanti Šviesa, Padebesių Riteris, Vėjo Gūsis, Likimo Vingis, Zoro): Na va, tik dabar prisiverčiau parašyti... Žinau, kad žadėjau, bet juk normalu tris kartus žadėti, o tik tada padaryti.
Prie žygio prisijungėm tada, kai oras tapo normalus žygiuoti - smagus sutapimas! +35 laipsniai nedžiugina. Anyway, gaila, kad šiemet viso žygio neišėjo nueiti. Bet taip jau aplinkybės susidėliojo.
Apie praėjusias dienas atsiminimai ne tokie šviežūs, tai nerašysiu. O šiandien ėjom gerai - oras superinis, vietos gražios. Stovyklavietė gera, jei ne šiukšlės. Tik vat telefono ryšio paieškos privertė tikrai toli paėjėti, kol viena padala atsirado.
Šiemet maistas kažkoks normuotas! Suprantama, parduotuves retai prieinam, bet atrodo galėtumėm ir geriau paskaičiuoti kiekius pirkdami. Dabar Aldas rytoj dėl to turės traukiniu iki Marcinkonių važiuoti. Nes kitu atveju jau reikėtų normuotis taip, kaip net survival book'as nesugalvotų.
Na, daug neprirašysiu... Nes labai noriu myžt ir miego. Beje, vakar pardėj alų pamiršom... Baisu, tikrai senstam. Bet grįžom su Povilu ir paėmėm. Tai, kad kaimo parduotuvėj prie kasos aparato galima nusipirkti "Kaspersky" antivirusinės serial number'į itin nustebino. :D
Ok, einu miegot. Šalta... Ir kodėl daugiau megztinių nepasiėmiau, ką?
Penktadienis, 08-20
Maršrutas: stovyklavietė - Zervynos - Kašėtos - Rudnia - stovyklavietė
Nueita: gal 15km (iš akies)
Žygioraštis užvestas 23:10
Laiqua: (šis įrašas gali būti pritaikytas "Žalio vario" melodijai)
Kėlėmės šį rytą/ Mes apie devintą./ Viskas buvo šlapia -/ naktį lijo lietus. Išsivirėm grikių/ su viena tušonke./ Juos skaniai suvalgėm./ Kilome į kelią/ smarkiai įdienojus.
Nesuradom kelio/ to, kurs palei Ūlą./ Teko pasitenkint/ Išrūginio vaizdu./ Pasiekėme bėgius/ kur jau laukė Aldas,/ jis turėjo maisto -/ Net iš Marcinkonių./ Darėm perekūrą,/ kuris virto puota,/ nes galėjom valgyt/ po tris sumuštinius./ Trečią valandėlę/ vėl kilom į kelią/ ėjom pro Zervynas -/ tikrai gražų kaimą./ O paskui į mišką,/ vėlei palei Ūlą,/ kol pasiekėm pliažą/ (ir) darėm perekūrą./ Ten kartu nusprendėm,/ kad dainelę šitą/ galima pritaikyt/ visai kasdienybei./ Na ir prasidėjo:/ prie kiekvieno medžio/ puolėme dainuoti,/ kad praėjom pušį,/ o galbūt ir beržą/ kol visus užknisom -/ Povilas ir Viltė,/ Aš ir Nimrodelė./ Šiaip tai buvo linksma,/ bet paskui skambėjo/ melodija ausyse...
O šiaip ėjom sunkiai:/ išvartos ant kelio,/ truputis klajonių,/ bet juk buvo linksma :) / Pasiekėme Rudnią/ gal kokią devintą/ prisipylėm vandens/ ir toliau nuėjom./ Ūlos ežeriuką/ radom jau sutemus/ statėme palapkes/ ir užkūrėm laužą;/ užvirėm makarų,/ valgėm su tušonke,/ su dešra ir sūriu./ O dar prie arbatos/ gavome sausainių/ netgi ne po vieną,/ o ištisus penkis./ Žodžiu antrą puotą/ šiandien apturėjom.
Aš jaučiu kaip senstu:/ kojos pyksta smarkiai.../ Ir šiaip daros šalta -/ reikia eit prie laužo.
Nilde: Labai ilgos šitos dienos dvi. Vakar oras buvo idealus kol žygiavom: saulėta, bet nekaršta, vėjas nesmarkus, nė užuominos apie lietų. Mišku kol ėjom Laikva bandė dėstyti navigaciją. (man tai į vieną ausį įeina, pro kitą išeina). Pririnkom voveraičių. O paskui persiskyrėm - Aldas pasiūlė per nuvirtusį medį keltis per Ūlą, bet tik aš ir Legolas su Morta pasiryžom šiam nuotykiui, kiti ėjo iki tilto Žiūruose turbūt. O mes pasimaudėm Ūloje, persikėlėm, ir nukeliavom tolyn miško takučiais.Tiesa, prie Ūlos gavom dilgėlių akupunktūros procedūrų basoms pėdoms. Perštėjo iki vakaro. Labai gražiom vietom ėjom, pro Ūlos smėlėtus skardžius.
Kompaniją sutikom Žiūruose, aplankėm Ūlos akį. Kol priėjom stovyklavietę, pakilo žiaurus vėjas, kuris atnešė lietų. Voveraites valėm prožektorių šviesoj, bet taip ir nepabaigėm. Ryte paaiškėjo, kad valyt patamsy = nevalyti.
Nugi o šiandien nusivarėm nuo kojų visiškai. Ėjom labai gražiais miškais, o po to priėjom kelio ruožą užverstą medžiais po škvalo. Užtrukom, kol įveikėm, taigi stovyklavietę pasiekėm tamsoj. Pavalgėm, bet nors valgėm šiandien hobitiškai! Nors grybus vėl atidėjom kitai dienai...
Viltė: Pirmasis mano žygis, tad, žinoma, toli gražu nebuvau tikra ko turėčiau tikėtis. Ką jūs, prieš pradėdama žygį maniau, kad paskutinius kilometrus turėsiu šliaužte šliaužti, bet kol kas, regis, sekasi geriau, nei galvojau. Kojos dirba, nugara irgi dar neperlūžo, žodžiu, visai neblogai. :) Aišku, geras įvadas buvo. Tai, kad prisijungusios Perlojoje turėjom pražygiuoti tik likusius ~5km. Beveik poilsio diena. :)
Na, o šiandien žygiavom per audros nusiaubtą mišką. Gyvai tokio vaizdo dar neteko matyti: didžiuliai, galingi medžiai tiesiog su šaknim išrauti iš žemės (arba perlūžę pusiau). Paprastai tokių miškuose galima pamatyti keletą, bet ne tokius kiekius - vaizdas graudus, tikrai ilgai užtruks, kol sutvarkys ar bent jau dalinai pravažiuojamais pavers jų užverstus kelius. Na, o mes, žinoma, turėjome per juos lipti, ir lįsti pro apačią ar apeidinėti visokiais kitokiais įmantriais būdais. Šiaip ar taip, tikslą pasiekėm.
Ūlos ežere juokiasi vandenė. Tiksliau, dainuoja - kviečia Dėdę Povilą į svečius, mat ežerui trūksta valdovo. To, kuris dumblinais pirštais medžiotų prašalaičius, riaumodamas "štai jums ir vandenis/ žalio vario...".
Nimrodel: ŽALIO VARIO!
Laiqua (ryte): [Įrašas padarytas tengvomis. Kadangi mano tengvų žinios prilygsta nuliui, geriau šio įrašo neinterpretuosiu. Interpretacija gautųsi per daug laisva.]
Nimrodel: Naktį Laikva pasakojo apie žvaigždes. Buvo SUPER, net aš jas regėjau. Tik pušys dengė pusę dangaus, tad teko mokytis iš žvaigždėlapio ir planisferos. Viskas, ką aš pamenu (t.y. tai, ką aš kol kas geriausiai atsimenu) - kad visą Harį Poterį galima išskaityti iš žvaigždžių žvaigždynų.
Taip pat, gan akivaizdu, kad Tolkinas įkvėpimo semėsi irgi iš ten pat (suprask - dangaus). Jaučiaganis virš mergelės atrodo kaip Gendalfas su Balrogu. Neįsivaizduoju, iš kur pas JRRT tiek fantazijos, mergelės vietoje įžvelgiamas balrogas? Įdomu, išties įdomu.
Ūlos Valdovas - Miškų Siaubas - Žmonijos Prakeiksmas - Svieto lygintojas - le_golas: Rytas... Vakar kėlėmės per upę. Ne, ne vakar. Laikva katik pasakė, kad užvakar. O atrodo, kad katik! Kėlėmės, tiesa, tik keturiese... Likusieji supasavo.
Vakar buvo sunku... Prieš kažkiek laiko vietinėse apylinkėse siautusios audros padariniai trukdė eiti greitai, vertė lipti, lįsti bei apeiti vieną nuvirtusį medį po kito. Bet atėjom! 22h... Bet juk atėjom. Pažaidėm RPG, tačiau ten mes šiuo metu be sąmonės, tai taip ir palikim.
Ryte, apie pusę 10, mums dar miegant, atsikraustė baidarininkai pradėti savo žygio būtent nuo čia. Pašūkavo, kliuvo už palapinių kurį laiką, po to ramiai įkalė degtinės ir išplaukė.
O po to atsikėlėm ir valgėm grybus. Reikia komentarų? :)
Aldas išėjo apie 3h ir nebegrįš... Dabar jau tikrai nebegrįš. Paskutinei nakčiai malkų ieškosim ir jas kaposim patys.
Na ką, jau tuoj 14h, o mes dar sėdim. 17km laukia...
Reikia eiti.
Šeštadienis, 08-21
Maršrutas: stovyklavietė - Lynežeris - Kastinis prie Marcinkonių
Nueita: ~17km (pagal žemėlapį)
Žygioraštis užvestas 22:20
Laiqua: Dingo mano mėgstamiausias rašiklis... Čia šiaip nukryptemė. O bendrai tai paskutinis vakaras, tyku ramu prie Kastinio. Ką tik paegzaminavau tris naująsias bastūnes.
Ryte pusę dešimtos pažadino pro šalį prasinešę baidarininkai. Įdomiausia, kad beveik visi girdėjom Aldo balsą, o kai kas ir kitų mūsiškių. Mistika beveik. Atsikėlę pavalgėm grybų su bulvėm (LABAI skanu!) ir į kelią pajudėjom apie antrą. Tokiu metu prieš savaitę jau buvome pasiekę nakvynės taburetę. Apgailėtina beveik. Bet smagu.
O štai ėjom su vėjeliu. Pirmus 5km iki Lynežerio per 45 minutes, toliau irgi išlaikėm 5km/h ar net didesnį tempą. Sustojom vos keletą kartų ir sparčiai atžygiavom iki Kastinio.Chatos buvusioje vietoje apsistoję kiti turistai, tai nuėjom truputį arčiau Marcinkonių, iš kitos ežero pusės. Vieta nuostabi, o apsilankius parduotuvėje ir vėliau papuotavus išvis gera pasidarė.
Gaila, kad jau ryt viskas baigsis. Žygis buvo fainas. Greitai norėsiu dar.
Girių Valdovas, Dzūkijos Karalius, Kastinio Masteris - Andrius: Paskutinis vakaras... Kastinis - ne Europa, bet Palanga tai tikrai. Palanga geruoju metų laiku, kai žmonių nėra. Faina... Gražu čia. Labai greit praėjo tos žygio dienos. Per greit. Su Morta šnekėjom, kad kojos atsigautų, ir dar mielai pažygiuotumėm.
Šiandien tikrai ėjom su vėjeliu. Gerai ėjom... Tik kad kojom reikia kapitalinio remonto.
Smagu yra žygis, gerai, kad pavyko eiti.
Na, reikalauja jau Ingrida žibintuvėlio... Zyzia. Tai reiks duot, kad nedejuotų.
Labanakt!
Sekmadienis, 08-22
Maršrutas: Kastinis - Marcinkonys
Nueita: ~3km
Žygioraštis užvestas nebuvo, įrašai tiesiog tęsiami šeštadienio skiltyje.
Nimrodel: Žygis baigėsi. Pirmasis. Įspūdžių daug, manau, ilgai prisiminsiu šias penkias dienas.
Jau rytas, pusė ryžių smely (likusi dalis - skrandžiuose arba ežere). Vandens nebėra (deja), bet jau tuoj važiuosim.
Planai vakar neiti miegoti nuėjo šuniui ant uodegos, kai supratau, kad labiau nusišnekėti neįmanoma ir kad geriau kitų nekankinti neaiškiais sakiniais, logikos šuoliais, minčių nenuoseklumu.
Buvo smagu RPG'inti. Tiesą pasakius, norėtųsi, kad būtų daugiau ilgų vakarų, dar galima būtų kiek nuveikti.
Enivei, jau žinau, kad esu bastūnė ir dar žygiuosiu.
Laukiu nesulaukiu!
Viltė: Taigi, jau netrukus keliausime namo. Drįstu teigti, jog mano pirmasis žygis buvo vykęs. Buvo smagu, o ir oras nesikandžiojo.
Paskutinės nakvynės vieta buvo puiki - galėjai pasijusti lyg Lietuvos pajūrio kurorte. Ko gero vienintelė problemėlė buvo nepaaiškinamai mūsų palapinėje įsisukęs, švelniai tariant, ne itin malonus aromatas, sukėlęs nemažą paniką ir privertęs iš jos ištraukti miegmaišius bei kilimėlius, stengiantis išsiaiškinti jo priežastį... Deja, nepavyko. Bet kvapas dingo taip pat staiga kaip ir atsirado. Matyt, jis buvo susijęs su mūsų RPG tematika. :)
Sėdime traukinyje, kuris ne tik veža tiesiai į Vilnių, bet dar ir yra modernus (bent jau mūsų vagonas), ir visaip kitaip teigiamas. O žmonės skundžiasi kad kėdės nepatogios ir vadina traukinį "trečia klase". Moralas: matote, kaip išlempama per tolkinistinius žygius, ypač kai šalia nėra Aldo? Ne tik švaistomasi sausainiais bei kondensuotu pienu, bet neįtinka net gi geriausi traukiniai! Na, norintys, žinoma, gali į Vilnių keliauti pėsčiomis.
Nilde: Po ėjimo su kliūtimis per poškvalinį mišką, ryte kojos skundėsi ir 17 gresiančių km atrodė baisiai, tačiau nuėjom su vėjeliu. Laimei, nes vieta buvo to verta: švaru, yra sausų šakų, didelė pavėsinė, nuostabus pušynas, gražus ežeras ir baltutėlio smėlio paplūdimys. Le_golas, rėkdamas "Maaama!!!" įpuolė į vandenį, ir nors keli savanoriai išėjo į parduotuvę ir mums liepė pastatyti palapines, kurtis laužą, nešti vandenį, mes tiesiog paskui Legolą sušokom vandenin. GERA! O paskui ilgai ir maloniai vakarojom.
Žinot, gal vieniems bastūnams žygiai - proga pamatyti (nufotografuoti) kuo daugiau gražių vietų, kitiem - išbandyt savo jėgas, ar dar kažką, bet aš žygiuoju dėl to visiškos pilnatvės jausmo, kuris apima vakare ištiesus pavargusias kojas prie laužo, kai žinai, kad viskas ko tau būtinai reikia, telpa į kuprinę ant pečių, kai jautiesi labai labai nusipelnęs ir to poilsio, ir vandens, ir maisto, ir, atrodo, galėtum taip ir gyvent visą laiką, nes šiuo momentu nieko nebetrūksta.
Laiqua: Štai mes jau traukinyje namo. Iš vienos pusės grįžti į civilizaciją norisi, iš kitos - galėčiau ir dar savaitę miške pagyventi. Tik poilsio dieną duokit ir vėl eisiu ramiai po 20km per dieną.
Ryte kėlėmės sunkiai, visi užsimiegoję gliūčinomės, išbarstėm ryžius ir rinkom kaip dangišką maną, lėtai rinkomės ir krovėmės daiktus, paskui skubėjom į traukinį. Aš dar spėjau į parduotuvę nulėkti ir pradžiuginti visus "Vytautu" iš šaldytuvo. Bendrai paėmus tai smagu.
Dar naktį vedžiau RPG sesiją. Nesugebėjau visų žaidėjų suvesti į draugišką būrį, tad ir siužeto didžioji dalis nuplaukė. Bet gal taip ir geriau, bent jau iki paryčių nežaidėm. O ir žaidėjai padėkojo, kas yra labai malonu. :) Supratau, kad reikia mokytis aiškiau ir vaizdingiau nupasakoti galvoje matomus vaizdus, nes dabar daug mykiu ir pamirštu detales. Nildė ir Viltė yra puikios žaidėjos - daugiau tokių!
Anksčiau per žygį kildavo daug minčių, kurias lengvai ir mielai guldydavau į žygioraštį - apie tolkinizmą, bastūnizmą ir šiaip. Šiemet to kažkaip nėra. Žygiuoti buvo smagu, daugiau žygių labai noriu, bet va mintys kažkaip keistai susivijusios ir nesilieja. Ir vėl senstu. :D
Tai tiek šiam kartui. O dabar - vėl į civilizaciją taškyti picos!
Morta: Na va.. Mes jau pakeliui į Vilnių. Žygis baigtas. Nors kojos verkia, bet visgi gaila, kad baigėsi, kad nepavyko keliauti nuo pradžių. Buvo tikrai smagu, prisiminimai linksmi.Džiaugiuosi, kad neišsigandau gresiančių audrų, mamos prašymų neiti ir t.t. ir ėjau. :) Verta 100%. Dabar labai sunku prisiminti viską, kas įvyko per šias dienas, ką nuveikėm, kas kada tiksliai buvo... Sunku nupasakoti, reikia prisiminimams susigulėti. Apibendrinant, tai buvo gražus žygis, puikus oras, kova dėl maisto ir prieš discipliną, reikalavimas eiti lengvesniu keliu, daug grybų, dar daugiau žalio vario, ėjimas, ėjimas, laužai ir visgi draugiškas dangus. :) Sulyti sulijom, bet tik kartą, o tai jau gerai. :)
Na, daug minčių, bet ne tokių, kurias čia rašyti, o prisiminimai per daug padriki. Buvo tikrai gera. Pabūti su mišku, su kompanija, o kartais su savimi.
P.S. Kitąkart pažadu pasistengti rašyti kasdien. Ir smagiau, ir lengviau... :)
Traukinio Valdovas - Žygio Siela - Dievų Tėvas - le_golas: Kada mes prisijungėm prie žygio? Vakar? Užvakar? Ai, ne, pasirodo, antradienį. O atrodo tai kad katik. :) Ech... Visada nesinori, kai baigiasi. Buvo smagu, labai džiaugiuosi, kad ėjau.
Nors šiemet ir kažkaip sunkiai kojos mane vilko, bet pavilko, o tai juk ir yra svarbiausia. Žygis buvo smagus... Ėjom, valgėm normuotą maistą (tik vakar nenormavom!), vakarojom, maudėmės, nesimaudėm, miegojom, nemiegojom... Žodžiu, ėjom į žygį. Dzūkvudą paliekam su lengvu ilgesiu, bet picos į "čileką" irgi kartais reikia. ;)
Ačiū visiems, kurie ėjo, buvo ir leido šį laiką kartu!