Užuomazgos ir pirmoji Stovykla
Idėja surengti stovyklą Tolkino tematika pirmiesiems gimė gilthoniel ir Aldarion 2005-ųjų metų vasarą. Šis sumanymas buvo įgyvendintas labai greitai: pirmoji tolkinistų Stovykla įvyko jau tų pačių metų rudenį! Organizavo ją Aldarion, Elentari, Aredhel ir gilthoniel, o dalyvavo Baineth, Elanor, Indraja, Izengardas, Laiqualasse ir pusinuke. Penktadienio, spalio 7-osios dienos, vakare susirinkę Rumšiškių liaudies buities muziejuje, patraukėme „Hobitų takais“ – taip vadinosi pirmoji programos dalis, o pati stovykla buvo pakrikštyta „Kelionės pradžia“. Nors organizatoriai planavo išvaikščioti hobitų takus iki vidurnakčio ar dar greičiau, bet atsitiko taip, kad penktadienio vakarienę valgėme šeštadienio ryte… nepaisant šio nedidelio nesklandumo, visiems buvo tikrai smagu.
Šeštadienį atvyko Elanor, gilthoniel, Indraja ir pusinuke, tačiau iki vakaro daugelis tik ilsėjomės po naktinio žygio. Vakare Indraja balsiai skaitė istorijos apie Bereną ir Lūtijeną vertimą. Sekmadienio ryte kai kurie dalyviai turėjo išvykti namo, na, o pasilikusieji aplankė Ąžuoliuką ir klausėsi gilthoniel bei Aldarion pasakojimų apie apsiaustų ir ginklų gamybą.
Pirmoji vasarinė, arba Asvejos, Stovykla
Pirmoji stovykla labai patiko ir dalyviams, ir organizatoriams, todėl buvo vienbalsiai nuspręsta, kad tolkinistų Stovyklos turi tapti tradicija. Jau tada buvo pradėta kalbėti apie kitos stovyklos organizavimą 2006 m. vasarą.
Kurį laiką šios kalbos ir teliko kalbomis, tačiau kitų metų balandį pradėjome aktyviai ruoštis antrajai vasaros Stovyklai. Šį kartą stovyklauti kvietėme ne tik forumo narius, bet ir jų draugus bei pažįstamus. Stovykloje ketinome neskaičiusius supažindinti su „Silmariljonu“, o skaičiusiems priminti šią knygą. Stovyklavome liepos 20–23 dienomis prie Asvejos ežero.
Pirmąjį vakarą Starlin papasakojo visiems apie tai, kas yra „Silmariljonas“ – ir kaip knyga, ir kaip visos Tolkino mitologijos dalis. Tada išgirdome apie Ardos sukūrimą ir valus bei vales, kuriais vėliau visi galėjome pasijusti, vykstant improvizuotam prisistatymui prie kepamo elfų pasiuntinio*... Antrąjį rytą tapome elfais ir keliavome į Valinorą. Susipažinome su svarbiausiais Pirmojo amžiaus istorijos personažais – visais, kurių vardai prasideda raide „F“. Mokėmės rašyti tengvomis ir siuvinėti. Vakare prie laužo klausėmės dar vienos Starlin sakmės – apie sujudimą Palaimos šalyje, noldų maištą ir sugrįžimą į Belerijandą.
Šeštadienio ryte Laiqualasse supažindino visus su svarbiausiomis Belerijando vietovėmis. Paskui klausėmės dviejų bene žinomiausių Pirmojo amžiaus legendų: Indraja pasakojo apie Bereną ir Lūtijeną, o vakare Laiqualasse porino apie Tūriną, tą „įžymiausiąjį Belerijando suomį“… Sekmadienį norėjome pavaizduoti Įniršio karą, tačiau geriau pavyko parodyti tai, kas liko po mūšio – reikėjo sutvarkyti teritoriją, o nuskandinti visko juk negalėjome...
Taip baigėsi antroji tolkinistų Stovykla. Joje dalyvavo daugiau nei dvidešimt stovyklautojų, iš jų maždaug pusė buvo ne forumo nariai. Taigi, vienas svarbiausių tikslų – paskatinti bendrauti forumo ir ne forumo tolkinistus – buvo pasiektas.
* Sumanymas buvo toks: pasiklausome pasakojimo apie Valas, tada traukiame burtus (lapelius, kurių kiekviename išsamiau aprašytas kuris nors valas ar valė) ir "prisistatome" vieni kitiems… Bet kadangi iš tiesų Valos vieni kitus pažįsta, nutarėme, kad prisistatinėsime atvykusiam elfų pasiuntiniui. O kai reikėjo pradėti veikti, taip jau išėjo, kad sėdėjome aplink laužą ir tylėjome. Tada kažkas (gal Starlin, o gal Kronas) pasakė: štai, kepam elfų pasiuntinį. Visiems tai labai patiko – Kronas su Keeperiu nuolat tikrino, ar iškepęs…
Hobitų Stovykla
Pasibaigus antrajai Stovyklai, kone iškart imta galvoti apie trečiąją. Temą pasufleravo svarbus įvykis – 2007-aisiais metais švenčiame “Hobito” išleidimo septyniasdešimtmetį. Taigi ir Stovyklą nusprendėme skirti šiai apysakai – kai kuriems su ja susipažinti, daugumai – prisiminti. Stovykla įvyko rugpjūčio 2-5 dienomis Asvejos ežero pakrantėje bei saloje.
Į Stovyklą kvietėme visus norinčius – ir forumo narius, ir ne. Dalyvių susirinko apie dvidešimt. Pirmąjį vakarą jie susiskirstė į tris hobitų gimines – Beginsus, Brendibakus ir Tukus. Laiqualasse ir Aldarion jiems pristatė hobitų gyvenseną bei kai kuriuos papročius, ir, prieš išvykdami į trijų dienų kelionę Bilbo pėdomis, stovyklautojai pavalgė šventišką vakarienę, kaip ir pridera tikriems hobitams.
Kitą rytą visi trys klanai išskubėjo iš Grafystės į Rivendelą. Pakeliui jie prisiminė vieną iš daugelio hobitiškų žaidimų – kroketą, o atvykę į Imladrisą mokėsi rašyti runomis, susipažino su įvairiomis mitinėmis būtybėmis bei elfų virtuvės paslaptimis. Skaniai papietavę jie patraukė į kelionę per Ūkanotuosius kalnus, vedami Aldarion ir Jurgio. Toje kelionėje Aredhel hobitams papasakojo apie sėlinimo meną, netikėtai sulaukusį didelio populiarumo. Vakare, susispietę aplink laužą Beorno namuose, visi žaidė žaidimus, pasakojo linksmas ar baisias istorijas, šoko, dainavo ir valgė - daug ir skaniai.
Šeštadienį ryte iš Beorno išvykta į kelionę po Gūdžiagirę – teko ieškoti voratinklių ir saugiai pro juos prasmukti. Įveikus šią kliūtį laukė kelionė į Ežero miestą saloje, kurioje komandos varžėsi, ieškodamos lobio. Po ilgų paieškų lobis buvo rastas, hobitų giminės baigė varžybas ir ilgai draugiškai vakarojo prie laužo.
Trečioji Stovykla taip pat baigėsi sekmadienį, palikusi neišdildomų įspūdžių tiek dalyviams, tiek organizatoriams. Rudenį Aldarion sukūrė trumpą keturių dalių filmą apie šią Stovyklą. O plačiau apie ją paskaityti galite Stovyklos dienoraštyje.
Nūmenoro Stovykla
Ketvirtosios Stovyklos tema, kaip ir nuspręsta iš anksto, buvo Nūmenoras. Apie šią nuostabią salą, kaip ir apie visą Antrąjį Ardos amžių, žinoma labai nedaug, taigi Stovykla buvo gerokai mažiau pažintinė, o daugiau kūrybinė. Patį vidurvasarį, liepos 24-27-ą dienomis, į Asvejos ežero pakrantę ir tame pačiame ežere esančią salą susirinko 15 tolkinistų, forumo narių ir ne tik. Ketvirtadienio vakare, pasistatę palapines ir stiprindamiesi prie laužo, pastatė Aldarioną*, sužinojo, iš kur Nūmenoras atsirado ir kas jame gyveno.
Penktadienį tolkinistai įlindo į nūmenoriečių-tyrinėtojų kailį. Vedami Aldariono (ir forumo nario, ir Nūmenoro princo bei karaliaus), jie keliavo į Viduržemę, tyrinėjo jos pakrantes ir žemes, pažindinosi su Ardos heraldika bei sėlinimo ir kovų subtilybėmis ir rungėsi įvairiausiose rungtyse. Vakare pavargę klajūnai grįžo į Nūmenorą ir dainingai bei žaismingai vakarojo, nors greta gyvenę skautai ir taikėsi pagrobti mūsų vėliavas.
Šeštadienį prisiminta sėslioji gyvenimo Nūmenore pusė. Juk ne tik Viduržemė įdomi, bet ir pačioje saloje daug netikėtų puikių dalykų galima rasti ar apie ją pasakyti! Šitai ir stengėsi atlikti stovyklautojai: kūrė nūmenoro folklorą, mynė mįsles ir žaidė šaradas. Vakare visokiausia kūryba buvo pristatoma turistams Nūmenore; ne veltui ir Stovykla pavadinta "Keliautojo autostopu vadovas po Nūmenorą"! Po ilgos vakaronės, sekmadienį susitvarkėme ir išsiskirstėme, palikę stovyklavietėje tik dalelę savęs :) Daugiau apie Stovyklą galite perskaityti čia.
* Aldarionas labai vėlavo atvykti į Stovyklą, o programa kaip ir negalėjo prasidėti be jo. Tai stovyklautojai neapsikentę iš aplink gulėjusių pagalių, žolių ir iš nežinia kur ištraukto maišo pastatė kaliausę, uždėjo išskaptuotą arbūzą vietoje galvos ir pakrikštijo "Aldu". Kaliausė, beje, pasitarnavo kaip puikus Nūmenoro salos modelis, pristatant jos geografiją.
Rudeninė Stovykla 2008-aisiais
Po vasarinės Nūmenoro Stovyklos buvo nuspręsta, kad mums jų negana, ir nuspręsta pastovyklauti ir rudenį. Iš pradžių norėta pakartoti pirmąją stovyklėlę susirinkus Rumšiškėse, bet tai nepavyko, taigi rugsėjo 12-14 dienomis susirinkome Aldariono sodyboje Meškučiuose. Tema įvardyta "Brijaus smuklė", bet nieko labai smukliško ten nevyko. Porą dienų smagiai praleidome laiką, pasiklausėme pasakojimo apie Ardos astronomiją, bandėme sugalvoti siužetą antrajam "Hobito" filmui ir taip toliau.
Rohano Stovykla
2009 m. vasarą įvyko šeštoji Stovykla. Beveik prieš metus forumo nariai nubalsavo, kad ten pažindinsimės su Rohanu, bet dauguma detalių liko paslaptyje iki pat atvykimo į tradicinę Asvejos pakrantę liepos 23-ią dieną. Dalyvių susirinko kiek daugiau, nei porą ankstesnių kartų - net 18. Dauguma jų – forumo nariai, bet buvo ir keletas naujų veidų, taip pat - keletas seniai matytų.
Ketvirtadienį Stovykla prasidėjo pasakojimais apie Šiauriečius - žmones, nenukeliavusius į Belerijandą, bet pasilikusius į rytus nuo Ūkanotųjų kalnų ir ten ilgus šimtmečius gyvenusius. Viena jų atšaka vėliau persikraustė į buvusią Gondoro provinciją, kurią pavadino Rohanu - arklių kraštu.
Penktadienį stovyklautojų laukė įvairios istorijos ir žaidimai apie Trečiojo amžiaus pabaigos, t.y. Žiedo karo laikų, Rohaną. Susipažinta su šalies geografija, kultūra (ypač, žinoma, arkliais ir raiteliais), kaimynais. Sužinota apie karus, mokytasi gaminti strėles ir šaudyti iš lanko. Vienas iš kaimynų - Sarumanas - susilaukė ypatingo dėmesio, nes jo rezgami kėslai kone sužlugdė visą Rohaną.
Šeštadienis buvo skirtas LARP žaidimui. Istorija rutuliojosi pakeliui į Helmo daubą iš kažkurio kaimo palei Baltuosius kalnus. Ilgi Sarumano nagai pasiekė ir vargšus keliautojus, kuriems teko įveikti įvairias negandas ir pavojus, kad rastų pradingusius bendražygius. Tiesa, šį Stovyklos "vinimi" turėjusį tapti įvykį užgožė tos pačios dienos vakare spontaniškai surengtas vėliavos grobstymo žaidimas. Naktį, tamsą truputį sklaidant tik žvakių švieselėms, geras keletą valandų tolkinistai sėlino, tykojo, bėgiojo ir griuvinėjo, bandydami pagrobti varžovų vėliavas ir neprarasti savųjų. Kalbos apie žaidimą netilo ne tik visą naktį, bet ir dar keletą savaičių po Stovyklos.
Sekmadienį, po aktyvaus šeštadienio, kėlėmės vangiai, o atsikėlę, kaip visada, nieko ypatingo daryti nenorėjome. Taigi beliko tik pasiklausyti pasakojimo apie pilis Viduržemėje, susitvarkyti ir išsiskirstyti. Kaip visada padėkojome Ulmui (kad nelijo) ir kitiems dievams, vieni kitiems ir stovyklavietės šeimininkams, ir išvykome iki kitų kartų. Atsiliepimus apie stovyklą rasite čia.
Stovykla "Apie Tolkiną visiems"
Daugmaž tradiciniu metu, rugpjūčio pirmą savaitgalį, surengta penktoji vasarinė (arba septinta apskritai) Stovykla; tiesa, dėl numeravimo skirtumų Stovyklas jau beveik nustojome įvardinti skaičiais. Šįkart ji buvo reklamuota ne tik mūsų forume, bet ir kituose forumuose, tinklaraščiuose, ir netgi plakatu knygynuose ir kitose vietose. Netradicinėje vietoje - etnografinėje sodyboje Kulionyse, Molėtų rajone, susirinko 23 dalyviai, iš kurių net 7 buvo neforumiečiai. Kaip pirmam bandymui "eiti į visuomenę" – neblogai. Tema parinkta "nebaisi": tiesiog papasakojimas apie Tolkiną visiems – ir "žaliems", ir "patyrusiems".
Ketvirtadienio vakaras prasidėjo nuo įžangos bendrai apie tai, kas buvo tas Tolkinas ir ką jis rašė, bei kodėl tokia gausybė žmonių visame pasaulyje nagrinėja jo kūrybą bei ja žavisi. Aišku, kai kurie dalyviai visa tai jau ir taip žinojo; jie galėjo pasiklausyti paskaitos apie Ardos gyventojus ir jų kultūrą. Vėliau sekė ilga vakaronė su dainomis, šokiais ir žaidimais.
Penktadienio rytas prasidėjo pora valandų kūrybinių dirbtuvių. Norintys galėjo išmokti rašyti runomis ir tengvomis, pasigaminti LARPinius kalavijus ir jais kovoti, šaudyti iš lanko bei išgirsti šį bei tą apie pėdsekystės meną. Vėliau, nepabūgę karščių, pabėgiojo Viduržemės keliais, o tada susėdo pasiklausyti paskaitų. Tądien jų buvo dvi: "Nuo ko Tolkinas nusirašė?" - apie ankstesnius kūrinius, kurie galėjo turėti įtakos Tolkino kūrybai, ir "Ką Tolkinas rašė?" - apie kūrybos procesą, skaitytojų reakciją į knygas ir pan. Netrukus pradėjo temti ir vėl prasidėjo dainos, šokiai ir žaidimai prie laužo.
Šeštadienį pakartotos tos pačios kūrybinės dirbtuvės, kad norintys galėtų sudalyvauti keliose. Po jų vyko dar viena paskaita, šįkart apie "fanfikšeną", t.y. "Kas nuo Tolkino nusirašė?". Po jos ir pietų sekė daug laisvo laiko, kurį dalyviai, nuo pat ketvirtadienio suskirstyti į elfų, dvorfų, žmonių ir hobitų komandas, rengė savo padermių prisistatymus. Į pavakarę atėjo metas pamatyti ir juos - nuo gyvosios skulptūros "dvorfai Morijoje" iki TV laidos apie Viduržemės žvaigždūną Frodą Beginsą. Po varginančios kūrybos atsipalaidavimui vakare žaistas vėliavos pagrobimas. Nors išsiaiškinti, kuri komanda - Morgoto ar Manvės - tikrai stipresnė ir nepavyko, bet smagu buvo visiems.
Sekmadienį, besibaigiant Stovyklai, apdovanoti ir nugalėtojai: Manvės vėliavgrobiai bei žmonių komanda. Na o tada, pasiklausę paskutinio pasakojimo apie šimtą dalykų, kurių galbūt nežinojome apie "Žiedų Valdovą", iškeliavome namo. Grįžę į civilizacijos prieglobstį dalyviai dar kurį laiką dalijosi įspūdžiais, kuriuos paskaityti galite forume.
Rudeninė Stovykla 2010-aisiais
Pačioje spalio pabaigoje, 29-31 dienomis, nusprendėme daugmaž pakartoti pirmąją tolkinistinę Stovyklą, kuri buvo nedidelė ir vyko rudenį Rumšiškėse. Vėl susirinkome Liaudies buities muziejuje, kur visą savaitgalį vyko paskaitos, žaidimai, orientacinis pasivaikščiojimas, naktinis žygis ir taip toliau. Taip pat šioje stovykloje paminėjome ir pirmąjį "TL Draugijos" gimtadienį. Vienbalsiai nusprendėme, kad panašaus rudeninio renginio reikia kasmet, taigi rudeninės Stovyklos gali tapti dažnesniu reiškiniu.
"Ką Ardos gyventojai dirba visą dieną?"
2011-aisiais metais vasarinė Stovykla grįžo prie Asvejos, kur rugpjūčio 4-7 dienomis susirinko net 23 dalyviai. Šįkart pasirinkta tema apie menininkus, amatininkus ir kitokius kūrėjus Viduržemėje. Programa paruošta atitinkamai: Stovyklos metu įvyko net aštuonios kūrybinės dirbtuvės - nuo audimo iki poezijos. Bet viskas prasidėjo ketvirtadienį nuo įžanginio pasakojimo apie tai, kokių kūrėjų būta Ardoje ir ką apie juos žinome iš Tolkino raštų. Vėliau sekė nuostabi muzikinė vakaronė su gausybe filksingo dainų.
Penktadienį rytas ir pusryčiai išaušo su paskaita apie kulinariją - ne tik hobitų, bet ir elfų, dvorfų ir žmonių. Paskanavę šių žinių, stovyklautojai mokėsi gaminti girą, pinti krepšius iš vytelių ir tapė ant šilko. Gira gavosi labai skani; pynimas ėjosi sunkiai, bet irgi šis tas išėjo; na o tapybos šedevras, pavadinimu "Smogo sapnas", papildė TL muziejų. Po pietų įvyko dar vienas, tik jau ne naktinis, filksingo koncertas, nes buvo nuspręsta vakare pabandyti surengti vėliavos pagrobimo žaidimą, užuot darius jį šeštadienį. Visi pasiruošimai kiek užtruko, bet vakare jau buvome saloje ir pasiruošėme žaisti... bet paaiškėjo, jog ten palikta daugybė pavojingų kuolų ir rąstų, taigi bėgioti tamsoje pernelyg pavojinga. Teko grįžti į krantą, kur vakarieniavome ir vakarojome.
Šeštadienį kūrybinės dirbtuvės tęsėsi. Pradėjome nuo poezijos vingrybių, bandėme perkūrinėti ir versti eilėraščius - tai pavyko tikrai šauniai. Vėliau sužinojome, kaip austi juostas kortelėmis, pasimokėme ugnies šokių meno (nors ir ne su degančiomis priemonėmis), ieškojome valgomų ir vaistinių žolių. Galiausiai, į pavakarę, surengta fotosesija "Iliustruojame Tolkiną", kurios metu pamatėme ne vieną puikią įvairiausių scenų iš Tolkino kūrybos interpretaciją. Vakare vėl išplaukėme į jau aptvarkytą salą, kur keletą valandų smagiai grobstėme vėliavą. Vėliau prie laužo vakarojome iki paryčių.
Sekmadienis, kaip paprastai, buvo nelabai aktyvi diena. Teliko tik pasiklausyti pasakojimo apie mokslinę ir techninę kūrybą ir pabandyti pasiaiškinti įvairių Ardos "stebuklų" galimai technologinę kilmę. Po šio linksmo pokalbio dalyviai pradėjo skirstytis ir į pavakarę stovyklavietėje liko tik dalelė mūsų ir ūžaujantis vėjas.
Ruduo 2011, arba "Neužrašytoji Žiedo karo istorija"
Lygiai po metų nuo 2010-ųjų rudeninės Stovyklos, 2011-aisiais vėl susirinkome Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, praleisti smagaus savaitgalio. Stovyklos programos vinis buvo LARP žaidimas "Neužrašytoji Žiedo karo istorija" apie Linhiro miestelio gyventojų vargus Trečiojo amžiaus pabaigoje. Korsarų antpuoliai, sandėris su prašalaičiais samdiniais, paslaptinga mirtis - visko buvo. Galų gale viskas baigėsi ne taip blogai, kaip galėjo būti, bet jei ne laiku ir vietoje atvykęs Aragornas su Prakeiktųjų šmėklomis, tai dar nežinia, kaip ten viskas būtų išsirutulioję... Likusią stovyklos dalį praleidome žiūrėdami filmus, žaisdami įvairius stalo žaidimus ir panašiai.
"Arda – kita medalio pusė"
2012-ųjų metų vasarą nusprendėme pažvelgti į žymiausius Ardos istorijos momentus kitaip. Stovyklos tema buvo Blogio jėgos Ardoje. O jų buvo žymiai daugiau, nei tik puikiai pažįstami Sauronas ir Morgotas. Su didžiausiais Ardos "blogiukais" stovyklautojai susipažino ketvirtadienį vakare.
Penktadienį sekė tolesnė pažintis su Blogiu Ardoje. Dalyviai klausėsi paskaitų apie Blogio prigimtį ir savybes, filosofinę jo prasmę, apie orkų kilmę ir blogumą. Vėliau bandė pažvelgti į kai kuriuos Ardos istorijos įvykius Blogio pusės akimis, o tada surengė nazgūliškų madų šou. Vakarodami stovyklautojai neatsipalaidavo, o plušo gamindamiesi kalavijus ir skydus šeštadieniui.
Šeštadienis buvo aktyvaus veiksmo diena. Iš ryto, pabudę ir papusryčiavę, tolkinistai persirengė kostiumais (kas turėjo), apsiginklavo ir išplaukė į kitą ežero krantą kur pusdienį vyko LARP žaidimas "Trečioji giminžudystė Siriono žiotyse". Feanoro sūnūs, Elvingos vedami pabėgėliai ir orkų gauja kovojo dėl Silmarilių, savo gyvybių ir visos Ardos ateities... Na o išsprendę šį opų klausimą, jie grįžo atgalios ir pailsėję bei papietavę suskubo į salą, kur vakarėjant surengtas jau tradicinis vėliavos grobstymo žaidimas. Šįkart vieną sykį jį sužaidėme ginkluoti tais pačiais larpiniais kalavijais, bet vėliau tapo per tamsu jais švaistytis, tad grįžome prie laiko patikrintų beginklių kovų ir lapelių prie rankų.
Sekmadienio pasakojime gvildenome keisčiausio Ardos gyventojo Tomo Bombadilo paslaptį. Ar jis galėjo būti tikrasis Tamsos valdovas, su kuriuo nei Sauronas, nei netgi Morgotas negalėtų lygintis? Klausimas ne toks absurdiškas, kaip gali pasirodyti, nes įtartinai keistų savybių šis veikėjas turi ne vieną. Po tokių apmąstymų beliko tik sutvarkyti stovyklavietę ir išsiskirstyti iki kitų susitikimų.
Stalo žaidimai 2012-ųjų rudenį
Rudeninė Stovykla 2012-aisiais surengta Aldarion sodyboje Meškučiuose, Alytaus rajone. Iš pradžių norėta jos metu surengti didelį vėliavos grobstymo žaidimą, kuris turėjo trukti visą dieną, tačiau vėliau šios minties atsisakyta. Susirinkusi nedidelė kompanija visą savaitgalį tiesiog žaidė stalo žaidimus, žiūrėjo filmus, klajojo po apylinkes ir paminėjo jau trečiajį "TL Draugijos" gimtadienį.
Khazâd ai-mênu!
Ne vienerius metus galvojome, kad derėtų vieną Stovyklą skirti ir dvorfų padermei. Taip ir padarėme 2013-aisiais. Kaip paprastai, susirinkome ketvirtadienį vakare ir pasinėrėme į skandinavų legendas: aiškinomės apie dvergus, skaitėme "Poetinę Edą", pažindinomės su Odino vardais.
Penktadienį nuo ryto pradėjome gilintis į dvorfiškus amatus: kalinėjome žalvarį ir raižėme runas ant medinių lentelių. Paskui lenteles deginome, kad išsipildytų ant jų surašyti norai :) Popiet bandėme sukurti savo dvorfus ir supinti jiems barzdakases bei kitokias šukuosenas. Vakare prie laužo klausėmės pasakojimo apie Ardos dvorfų istoriją.
Šeštadienį toliau tęsėsi amatai: odų dirbtuvės ir grandininių šarvų gaminimo pamoka. Apskritai amatai Stovykloje nenutrūko niekados, nei per paskaitas, nei netgi per valgymus. Popiet galvojome, koks galėtų būti dvorfų panteonas ir klausėmės istorijų apie Ežero miestą bei jo analogus mūsų Žemėje. Vakaras baigėsi ilga vakarone su filksingo dainomis iki paryčių.
Sekmadienį šiek tiek susipažinome su dvorfais kituose fantastiniuose pasauliuose, tokiuose kaip Terio Pračeto Disko pasaulis. O paskui beliko tik susitvarkyti stovyklavietę ir skirstytis iki kitų metų.
2013-ųjų ruduo Kulionyse
Ši Stovykla buvo beveik pirmasis iš daugelio mūsų renginių Kulionyse; tiesa, prieš keletą metų dar buvome surengę "Žiedų Valdovo" filmų peržiūrą. Bet šįkart susirinkę observatorijai priklausančiuose nameliuose gaminome gražius žibintus, ėjome į ekskursiją Observatorijoje ir Etnokosmologijos muziejuje, klausėmės pasakojimo apie "Silmariljono" rašymą ir išleidimą, paminėjome "TL Draugijos" ketvirtąsias įkūrimo metines ir žaidėme visokius žaidimus.
Arnoras – geras noras
2014-ųjų vasarą Stovyklą padarėme ilgesnę, o temą – paslaptingesnę. Ne kiekvienas yra girdėjęs apie žmonių karalystę Arnorą, kadaise buvusią Arnoro seserį, vėliau pranykusią nugrimzdusią užmarštin. Taigi jau nuo trečiadienio vakaro aiškinomės, kas tai per kraštas ir kas ten gyveno. Pirmąjį vakarą susipažinome su Arnoro įkūrėjais, iš skęstančio Nūmenoro išsigelbėjusiais Ištikimaisiais.
Kitas tris dienas kiekvieną rytą užsiėmėme įvairiais amatais ir panašiomis dirbtuvėmis: audėme kaladėlėmis, dirbome odas, kūrėme herbus, mokėmės rašyti tengvomis... Pakeliui gilinomės į Arnoro valdovų giminės medžius, karalystės ribas ir jų kitimą, priešus ir karus. Dar spėjome pašaudyti iš lanko, pažaisti vandensvydį, paklaidžioti po Asvejos apylinkes (naujai ir įdomiai, nors jau ne vienerius metus esame tą darę)... Vakarais prie laužo klausėmės įvairių istorijų: apie Arnoro valdovą Izildūrą ir jo šeimą, apie Arnoro subyrėjimą ir Artedaino karalystę bei jos paskutinį karalių Arvedujį, netgi apie hobitus. Ir dar naujo filksingo buvo kiekvieną vakarą.
Sekmadienį, prieš išsiskirstydami, pabandėme išsiaiškinti, kaip čia taip galėjo būti, kad Viduržemėje įvairūs istoriniai artefaktai išlikdavo tūkstančius metų, o mūsų pasaulyje taip nebūna. Tokia viena diena ilgesnė Stovykla pasirodė visai geras sprendimas, tad nusprendėme tokią ją organizuoti ir ateityje.
Elfų ruduo Kulionyse
Kur ir kada išplaukia elfai? Apie šį klausimą sukosi 2014-ųjų metų rudeninės stovyklos programa. Net 23 dalyviai apsilankė ir šiaip taip tilpo Observatorijos nameliuose Kulionyse. Tiesa, daugiau laiko praleidome lauke, ar prie laužo, ar klajodami bei ieškodami portalų į Viduržemę. Dar klausėmės pasakojimo apie tai, kurgi tie elfai išplaukia ir kodėl plaukia, žaidėme stalo žaidimus, ir taip toliau.
Ateities planai
Vasarinės ir rudeninės Stovyklos - du iš pagrindinių mūsų kasmetinių renginių. Taigi jų galite tikėtis ir ateityje. Vasarą – trijų ar keturių dienų išvykos į gamtą, rudenį – savaitgalinį susibūrimą kažkur truputį arčiau civilizacijos. Daugiau informacijos apie kiekvieną konkrečią, jai artėjant, rasite forume, tinklalapyje ir kitur.
Paruošė Metraštininkas