header6

Apie žemėlapius fantastiniuose romanuose

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Sunku įsivaizduoti Tolkino kūrinius be greta esančių žemėlapių - juos randame ir Žiedų Valdove bei Silmariljone, ir kai kuriose Hobito versijose, taip pat ir Hūrino Vaikuose. Tolkinas nebuvo pirmasis, įdėjęs žemėlapį į fantastinį romaną - anksčiau tai darė Robertas E. Howard'as romanuose apie Konaną - bet Tolkino žemėlapiai, kaip ir ne vienas kitas kūrybos aspektas, davė pradžią daugybei imitacijų. Apie žemėlapius fantastikos (daugiausiai fentezi) romanuose ar jų nebuvimą rašo tinklalapis Book Riot.

Archaiška Tolkino kalba

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Tolkino kūrinių kalba šiandieniniam skaitytojui atrodo pasenusi; atrodytų, nieko keista – visgi kūriniai rašyti daugiau nei prieš pusšimtį metų. Bet net ir prieš pusšimtį metų toje kalboje netrūko archaizmų. Tokie žodžiai, kaip daugiskaitinė forma kine (karvės), arba pasenusia reikšme naudojamas reek (dūmai, o ne smarvė), buvo tikrai neįprasti tuometiniam skaitytojui. Kodėl jis juos rinkosi?

Minas Tiritas ir Minas Tiritas

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Septynaukštis baltasis miestas, Gondoro sostinė, prie kurios įvyko bene svarbiausias Žiedo karo mūšis – atrodo, su Minas Tiritu “Žiedų Valdove” susipažįstame visai gerai. Bet šios tvirtovės istorija gerokai įdomesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ar egzistavo Viduržemėje didieji kirminai?

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Turbūt daugeliui, žiūrėjusių paskutinę „Hobito“ trilogijos dalį, sukėlė nuostabą Penkių armijų mūšio pradžioje iš kalnų trumpam išlindę kirminai. Filme jie ir įvardinti – „were-worms“, lietuviškas vertimas galbūt būtų „kirmiolakiai“; aišku, daug kam jie priminė milžiniškuosius smėlio kirminus iš Franko Herberto „Kopos“. Bet jie nėra toks visiškai filmo kūrėjų pramanas, kaip gali pasirodyti.