Pirmosios pavykusios Tolkino kūrinių ekranizacijos buvo animaciniai filmai. Juos vieną po kito sukūrė dvi grupės. Pirmieji 1977-aisiais "Hobitą" animavo Rankin/Bass animatorių kompanija.
***
Animacinis filmas.
Režisieriai: Jules Bass, Arthur Rankin Jr.
Scenaristas: Romeo Muller
Kompozitorius: Maury Laws
Kai kurie aktoriai (įgarsintojai):
John Huston – Gandalfas Pilkasis
Otto Preminger – Elfų Karalius
Cyril Ritchard – Elrondas
Brother Theodore – Golumas
Orson Bean – Bilbas Beginsas
Richard Boone – Smogas
Hans Conried – Torinas
Šalis: JAV
Kalba: anglų
Įspūdžiai:
Šis animacinis filmukas – pirmoji Dž. R. R. Tolkino kūrybos ekranizacija ir ilgą laiką buvusi vienintelė proga „Hobitą“ ne paskaityti, o pamatyti. Suprantama, kodėl pirmiausia bandyta rašytojo sukurtą pasaulį perteikti ne vaidybinio, o pieštinio filmo meninėmis priemonėmis: tais laikais techninės kino galimybės buvo ganėtinai ribotos, o tuo, kad fantastiniai filmai gali ne tik atsipirkti, bet ir būti pelningi, patikėta tik po „Žvaigždžių karų“. „Hobito“žiūrovų įspūdžiai labai įvairūs (kaip ir visų JRRT ekranizacijų atveju), todėl tiesiog papasakosiu savuosius.
„Kiaušinienė su kumpiu; mano židinys...“ – murma „plėšikas“ Bilbas, sėlindamas prie baisūnų trolių ir bandydamas sunkiomis aplinkybėmis galvoti apie malonius dalykus. Filmas subtiliai, kartais su šypsena pasakoja apie ramiai, sočiai ir šiltai gyventi įpratusio hobito didįjį nuotykį. Apie susitikimą su pasauliu, kuriame pilna pavojų: vieni nori suėsti, kiti uždaro bendrakeleivius į nelaisvę, o galiausiai net ir pastarieji praranda protą dėl aukso. Tačiau sunkumai „paprastam žmogeliui“ duoda progą atrasti herojiškąsias savo asmenybės puses, tapti tikru draugu ir – prisidėti prie Pasaulio likimo.
Dailininkai (beveik visi – japonai) sukūrė išraiškingus, ne disnėjiškus personažus. Labai originaliai pavaizduoti elfai – turbūt iš veikėjų, kuriuos jie nuskriaudė, požiūrio taško... Įspūdingi gamtos vaizdai, suderinantys tikroviškumą ir vaizduotės žaismą (įsižiūrėkite į Gūdžiosios Girios medžių „veidelius“), niūrokomis spalvomis puikiai perteikiantys neramią pasakojimo nuotaiką. Tačiau ūpą gerokai pakelia nuotaikingos, melodingos dainelės, kurių žodžiai dažniausiai paimti iš paties JRRT eilėraščių. Goblinų pasirodymus lydi „sunkesnė“, trankesnė ir ypač „užkabinanti“ muzika. Negalima nepaminėti vos ne visose vėlesnėse Tolkino kūrinių ekranizacijose pakartoto vizualinio motyvo – nuo šlaito besiritančio hobito.
Siužetas truputį nukrypęs nuo knygos, tačiau taip nedaug, kad filmą drąsiai galima žiūrėti ir jos neskaičiusiam žmogui. Tiesa, veikėjai kartais pasako šį tą labai netikėto. „O, Bilbai Beginsai, jei tu iš tikrųjų suprastum šį žiedą...“ – gana keista girdėti Gandalfą, šnekantį tokius dalykus, kai iki „Žiedų Valdovo“ įvykių liko keliasdešimt metų (ir kai jis apie tai dar nieko žinoti neturėtų). Tačiau kaip kitaip pasakyti, kad „Ši istorija nepasibaigė – ji tik prasideda“!
Nuomones apie šį filmą galite pareikšti čia.
Indraja Rómenwen