header6

Apie Viduržemę

“Dear Sir,” I said—“Although now long estranged,
Man is not wholly lost nor wholly changed.
Dis-graced he may be, yet is not de-throned,
and keeps the rags of lordship once he owned:
Man, Sub-creator, the refracted Light
through whom is splintered from a single White
to many hues, and endlessly combined
in living shapes that move from mind to mind.
Though all the crannies of the world we filled
with Elves and Goblins, though we dared to build
Gods and their houses out of dark and light,
and sowed the seed of dragons—'twas our right
(used or misused). That right has not decayed:
we make still by the law in which we're made.”

JRRT, On Fairy-Stories

Viduržemė (arba Viduržemis) yra Dž. R. R. Tolkino sukurtas pasaulis su savo unikalia kosmogonija, istorija, kultūra, gyventojais, kalbomis bei dėsniais. Būtent Viduržemyje vyksta daugumos Tolkino knygų veiksmas. Tiksliau sakant, pasaulis vadinasi Arda, o Viduržemė - tik vienas iš jo žemynų, tačiau būtent pastarasis pavadinimas yra daug geriau žinomas.

Pagrindinės Viduržemio knygos:

Pagal įvykių chronologiją šitas tris knygas vertėtų išdėstyti tokia tvarka, tačiau kiekviena jų yra savarankiškas kūrinys. „Hobitas” faktiškai yra „Žiedų valdovo” (ŽV) priešistorė, tačiau skaityti prieš ŽV „Hobitą” visai nebūtina; sakyčiau, net priešingai, šios dvi knygos ryškiai skiriasi savo stiliumi.

„Hobitas” yra labiau vaikiška, nors ir baisoka pasaka (pats Tolkinas buvo labai nusistatęs prieš nuomonę, kad pasaka – vaikiškas žanras, ir prieš jų adaptavimą. Jis teigė, kad jeigu pasakoje yra žiaurumo ar kitokių ne visai vaikams tinkamų elementų, tai geriau palaukti ir leisti vaikui perskaityti ją vėliau, nei išbraukti visus "nederamumus", be kurių pasaka netenka savo pirmapradžio senovinio žavesio). "The Silmarillion" apskritai yra savotiškas autorinių mitų rinkinys, ir, nors yra žmonių, pradėjusių savo pažintį su Tolkino kūryba būtent nuo "Silmariljono", paprastai jį geriau skaityti po ŽV; nemažai yra ir tokių, kurie, būdami ŽV gerbėjais, The Silmarillion laiko nuobodžiu ir dirbtinu. Ką gi, dėl skonių nesiginčijama.

Kitos viduržemiškos knygos

The History of the Middle-Earth ("Viduržemio istorija" - HoME). Ši serija išleista po Profesoriaus mirties, čia jo sūnus surinko ir daugmaž nuosekliai sudėjo tėvo raštus, parodančius pasaulio formavimąsi. Taip pat rinkinyje yra gausu Ch. R. Tolkino (o vietomis ir kitų tyrėjų, pavyzdžiui, C. S. Lewis'o) komentarų. Skirta užkietėjusiems tolkinistams :).Seriją sudaro 12 tomų:

  1. The Book of Lost Tales part 1, 1984 (,,Prarastųjų istorijų knyga, I dalis”)
  2. The Book of Lost Tales part 2, 1984 (,,Prarastųjų istorijų knyga, 2 dalis”)
  3. The Lays of Beleriand, 1985 (,,Beleriando giesmės”)
  4. The Shaping of Middle-Earth, 1986 (,,Viduržemio kūrimas”)
  5. The Lost Road and other Writings, 1987 (,,Prarastas kelias” ir kiti kūriniai”)
  6. The Return of the Shadow, 1988 (,,Šešėlio sugrįžimas”)
  7. The Treason of Isengard, 1989 (,,Aizengardo išdavystė”)
  8. The War of the Ring, 1990 (,,Žiedo karas”)
  9. Sauron Defeated, 1992 (,,Nugalėtasis Sauronas”)
  10. Morgoth's Ring, 1993 (,,Morgoto žiedas”)
  11. The War of the Jewels, 1994 (,,Brangakmenių karas”)
  12. The Peoples of Middle-Earth, 1996 (,,Viduržemio tautos”).

Kitos:

  • The Adventures of Tom Bombadil and other verses from the Red Book, 1962 (,,Tomo Bombadilo nuotykiai ir kitos eilės iš Raudonosios Knygos”) – eilėraščių rinkinys.
  • The Road Goes Ever On, 1967 (,,Vingiuoja kelias vis toliau”) – eilėraščių ir dainų rinkinys, kurioms muziką kūrė kompozitorius Donald Swann.
  • Unfinished tales, 1980 (,,Nebaigtosios istorijos”) – keletas pasakojimų, kurie netilpo į ,,Silmariljoną".
  • Children of Húrin, 2007 (,,Hurino vaikai", lietuviškas leidimas 2008 m., vertė Leonas Judelevičius) – viena iš ,,Silmariljono" istorijų, tik smarkiai išplėtota.