Daugelis Lietuvos fantastų klubų savo veiklą pradėjo nuo reguliarių susitikimų, kur aptarinėdavo skaitytas knygas, diskutuodavo, organizuodavo renginius ir taip toliau. "Tolkien Lietuva" atsirado kaip virtuali diskusijų erdvė, tad poreikio tokiems susitikimams iš pradžių nebuvo. Bet vėliau pastebėjome, kad gyvai bendrauti visgi smagiau, tad, įkūrę "TL Draugiją", pradėjome ir tokius gyvus susitikimus rengti. Pavadinome juos "Tolkin-ėjimais" ir susitinkame sykį per mėnesį. O ką juose veikiame, galite čia ir pasiskaityti.
Pirmasis sezonas (2009-2010 m.)
Pirmieji Tolkin-ėjimai įvyko 2009-ųjų gruodžio 3 dieną. Dar prieš mėnesį Oksforde susitikę Anglijoje gyvenantys tolkinistai parašė Lietuvoje esantiesiems laišką su visokiausiomis užduotimis – nuo tolkinistinių patiekalų ieškojimo iki improvizacijų naujai išleisto lietuviško "Silmarilijono" tematika. Nors ir labai improvizuotas, susitikimas praėjo ypatingai smagiai ir buvo nuspręsta, kad reikia taip daryti ir toliau.
Po mėnesio, sausio septintą, įvyko antrieji Tolkin-ėjimai. Šįkart net trylika tolkinistų klausėsi pasakojimo apie žvaigždes ir kitus dangaus kūnus Ardoje bei Žemėje, aiškinosi, kam balrogams reikalingi sparnai, ir kūrė mitus apie Didžiosios šliau... tai yra, Paukščių tako atsiradimą.
Tretieji Tolkinėjimai vyko ne ketvirtadienį, o šeštadienį – vasario 13-ąją. Ir ne be reikalo, nes šįsyk tolkinistai susirinko pažaisti stalo žaidimo RISK "Žiedų Valdovo" versiją. Visą dieną ir visą naktį jie bandė užkariauti Viduržemę – vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, bet daugybę gerų įspūdžių išsinešė visi.
Kovą į ketvirtuosius Tolkinėjimus susirinkta vėl ketvirtadienio pavakarę ir Nilde pasakojo apie "Nebaigtąsias sakmes", kurioms tais metais, beje, suėjo trisdešimt metų.
Balandžio pirmas ketvirtadienis išpuolė pirmą mėnesio dieną, bet apgavystėmis ir pokštais neužsiiminėjome. Kiek atšilus orui, išėjome į ekskursiją po Vilniaus Senamiestį ir Užupį, pakeliui kalbėjomės apie Viduržemės miestus ir jų architektūrą bei ieškojome tolkinistinių motyvų Vilniaus peizažuose.
Gegužę Tolkinėjimai dėl Lituanikono įvyko kiek vėliau, nei įprastai – tik 15-ą dieną. Kalnų parke susirinkę tolkinistai skaitė ir deklamavo tolkinistišką poeziją.
Birželio 3-ią dieną Tolkinėjimai buvo negausūs, bet linksmi – vyko stalo RPG žaidimas. Nimrodel meistravo sesiją apie Meškatlako gaudymą ir kitokius specialiųjų tolkinistinių agentų nuotykius.
Liepą Tolkinėjimų nuspręsta nerengti, nes vasarą, kai nuostabus oras, mieste būti nesinori, tad reikia eiti į žygius! Užtat rugpjūtį, 12-ą dieną, savaitę po Stovyklos, šaunus būrys tolkinistų susirinko pasidalinti įspūdžiais ir nuotraukomis, puotauti ir derinti Didžiojo vasaros žygio maršrutą.
Pasibaigus vasarai, rugsėjo 2-ą dieną, įvyko devintieji Tolkinėjimai. Nimrodel ir Laiqualasse klausytojams papasakojo apie Čiurlionio ir Tolkino kūrybos panašumus, pristatė Tolkino piešinius.
Dešimtieji Tolkinėjimai, spalio 14-ą dieną, buvo magiški. Tiesiogine to žodžio prasme – Nilde pasakojo apie magiją Ardoje: nuo sukūrimo ir ainų iki Išminčių ir elfų.
Lapkričio 4 dieną, vienuoliktuosiuose Tolkinėjimuose, Laiqualasse pristatė hobitus. Tie maži namisėdos gauruotomis kojomis, pasirodo, kadaise buvo klajūnai ir bastūnai, išnaršę pusę Eriadoro, kol galiausiai apsistojo Grafystėje!
Paskutinieji 2010-ųjų metų Tolkinėjimai įvyko gruodžio 1 dieną. Pirmąją žiemos dieną ir kalbama buvo apie žiemą – Nilde surengė viktoriną apie speigus ir šalčius Tolkino kūryboje.
2011-aisiais metais ši šauni tradicija niekur nepradingo. Ir toliau kas mėnesį susirenkame pasiklausyti ir pasidomėti Tolkino kūryba.
Antrasis sezonas (2011 m.)
Tolkinėjimai 2-I įvyko sausio 6 dieną. Laiqualasse pasakojo apie Tolkino kurtas kalbas, o klausytojai turėjo progos išmokti keleto naudingų kvenjiškų frazių. Taip pat tada atsirado naujas tolkinistiškas keiksmažodis – Anduiniop!
Vasario 3-ą dieną į Tolkinėjimus 2-II susirinkusiems klausytojams Nilde papasakojo apie dvorfus. Ir Tolkino, ir snieguolės, ir anglosaksų mitų, ir tų, kur soduose būna. Ir kuo vieni nuo kitų bei nuo nykštukų skiriasi. Ir kaip galanda kirvius, kalavijus aštrius, ir orkų galvas kapoja.
Kovo 3-ą dieną įvyko Tolkinėjimai 2-III. Jų tema – "Sveiki atvykę į prarastųjų žaidimų namelį". O tame namelyje – žaidžiama, kuriama, eiliuojama, dainuojama... Tą darė ir tolkinėtojai.
Balandį Tolkinėjimai surengti trečiadienį, 6-ą mėnesio dieną. Šįkart negausiai susirinkę klausytojai turėjo progą sužinoti šį bei tą apie Ardoje naudotus kalendorius, šventes, metų ir amžių skaičiavimą ir panašias subtilybes.
Vos po dviejų dienų įvyko pirmieji Tolkinėjimai Kaune. Jų tema – tokia pati kaip ir lapkričio mėnesio Tolkinėjimų, t.y. "Apie Hobitus". Nors kauniečių atėjo nedaug, bet susirinkusiems buvo įdomu ir smagu. Tikimės, kad tai ne paskutinė Tolkinėjimų "ekskursija" į kitą miestą.
Gegužę, kaip ir metais anksčiau, tolkinistai susirinko skaityti ir rašyti poezijos. Tolkinistinis "Poezijos pavasaris" gegužės 8 dieną gamtoje praėjo labai šauniai.
Birželį, vis dar meniškos dvasios apimti, Tolkinėjimai 2-VI buvo muzikiniai. Mokslų išūžtas ir vasarinio poilsio reikalaujančias smegenines tolkinistai pamankštino kurdami filksingą, o balsus – jį dainuodami.
Liepą Tolkinėjimų surengti ir vėl nepavyko, taigi kiti įvyko tik rugpjūtį. Tarp Stovyklos ir Žygio rimtu tolkinizmu užsiiminėti nesinorėjo, taigi Tolkinėjimai 2-VIII buvo paskirti nuostabiai nerealaus filmo "ORCS!" peržiūrai.
Rugsėjį Tolkinėjimai 2-IX buvo pusiau rimti. Jų tema – žaidimai. Susirinkusieji gavo progą išgirsti šį bei tą apie stalo žaidimų (kortų, kauliukų, šachmatų ir panašių) atsiradimą ir evoliuciją mūsų pasaulyje, bei vieną kitą užuominą apie žaidimus Ardoje ir iš jų įmanomas padaryti išvadas. Po tokios įžangos daug laiko praleista žaidiant tolkinistinį "Alias" variantą, su žodžiais ir iš Tolkino kūrybos, ir iš tolkinistų gyvenimo.
Tolkinėjimai 2-X buvo skirti Ardos gyventojams, daugiausia žmonėms. Kokie buvo didžiausi Ardos miestai? Iš kur atkeliavo mums gerai pažįstami rohirimai, gondorėnai ir kiti? Tokius klausimus gvildeno susirinkusieji.
Lapkritį tolkinėtojai patraukė gilyn į požemius, kuriuose dar sutiko ir drakonų. Per Tolkinėjimus 2-XI buvo išsiaiškinta, kaip įrengtas vėdinimas dvorfų urvuose, kodėl hobitai apskritai rausė urvus (ne dėl to, kad triušiams giminingi!) ir taip toliau.
Gruodį Tolkinėjimai 2-XII buvo paskirti šventėms. Ardoje jų būta ne vienos ir ne dviejų – pradedant hobitiškais gimtadieniais, baigiant nūmenoriečių Eru pagarbinimo ceremonijomis. Tolkinėtojai taip pat sukūrė atviručių toms šventėms, kurias galite pamatyti čia.
Trečiasis sezonas (2012 m.)
Trečiasis Tolkinėjimų sezonas atidarytas Laiqualasse pasakojimu apie Ardos technologijas. Susirinkęs gausus tolkinistų būrys pasiklausė ir padiskutavo apie hobitiškus malūnus, palantyrų veikimo subtilybes, Nūmenoro kosminius laivus ir kitokius technologinius stebuklus, kurių Ardoje yra daugybė, tik jie dažnai apsimeta magiškais.
Vasarį, per pačius žiemos šalčius, tolkinistai susirinko į Tolkinėjimus 3-II, kuriuose Tyliai pristatė suomių mitologijos ir Tolkino sąsajas. Išsiaiškintos "Kalevalos" parašymo įdomybės, palygintos suomių ir elfų kalbos (tarp kurių yra nemažai panašumų).
Tolkinėjimai 3-III, kovą, buvo labai mįslingi ir paslaptingi, nes ten susirinkusieji sužinojo apie Tolkino kodą – konspiracijos teorijas, susijusias su Tolkinu.
Balandį Tolkinėjimai 3-IV buvo neeiliniai – juose turėjome pranešėją-viešnią. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute politikos mokslus krimtusi Kristina mums pristatė savo kursinį darbą "Tolkino konservatoriška kova su (post)modernybe". Susipažinome su politine filosofija, konservatyviuoju požiūriu į draugystę, patriotizmą ir autoritetą, bei šio požiūrio apraiškomis "Žiedų Valdove".
Penktieji trečiojo sezono Tolkinėjimai, kaip ir dvejus metus anksčiau, paskirti poezijai. Šįkart juos vedė Nimrodel, o susirinkusieji skaitė Tolkino ir tolkinistų kurtus eilėraščius bei surengė skaitymo konkursą.
Prasidėjus vasarai, Tolkinėjimams 3-VI planuota pasivažinėti dviračiais, bet ratuotų tolkinistų atsirado tik vienas, taigi tiesiog šiaip pasikalbėta apie transportą, keliones, klajones ir paklydimus Ardoje.
Pirmus du sezonus nepavyko, bet trečias kartas nemelavo, ir liepą Tolkinėjimai 3-VII taip pat įvyko. Juose surengtas orientacinis žaidimas Vilniaus Centre bei Senamiestyje. Penki dalyviai bandė pagal užuominas atpažinti žymias Vilniaus vietas, o jas radę atlikinėjo tolkinistines užduotis.
Rugpjūtį į Tolkinėjimus 3-VIII rinkomės Laiqualasse namuose ir mokėmės kepti Lembasą. Receptų šiam elfiškam patiekalui esama įvairių, o mūsų pasirinktas pasitaikė labai skanus ir ypatingai sotus; visai kaip tikra elfų duona.
Rugsėjo mėnesio Tolkinėjimai nukėlė dalyvius į praeitį ir ateitį, nes buvo kalbama apie keliones laiku Tolkino kūryboje. Taip taip, Tolkinas ir apie tokias rašė. Tiesa, ir tos istorijos netruko nuvesti į Ardą bei Nūmenorą.
Spalį Tolkinėjimus vedęs Laiqualasse pasiūlė grįžti dar toliau į praeitį, į pačią Visatos pradžią. Kuo Didysis sprogimas – mokslinė teorija apie Visatos atsiradimą bei vystymąsi – susijęs su Ainų muzika, nuo kurios prasidėjo Arda? Pasirodo, sąsajų yra visai nemažai.
Lapkričio Tolkinėjimai paskirti svarbiausiam metų įvykiui – filmui "Hobitas: Nelaukta kelionė". Nors Nildes pasakojimo apie filmo kūrimo istoriją pasiklausyti atėjo tik du tolkinistai, vakaras praėjo labai smagiai.
Gruodį Tolkinėjimai 3-XII įvyko dieną po "Hobito" premjeros, bet kalbėjomės apie kitą svarbų to mėnesio įvykį – pasaulio pabaigą. Kaip pasaulis baigėsi Ardoje ir kada? Kaip ten vykę kataklizmai primena pokyčius mūsų Žemėje? Kaip viskas baigsis galų gale – ir Žemėje, ir Ardoje? Tokius klausimus nagrinėjo paskutinių trečiojo sezono tolkinėjimų dalyviai.
Ketvirtasis sezonas (2013 m.)
Ketvirtąjį Tolkinėjimų sezoną pradėjo Nildes pasakojimas apie Ereboro kvestą. Tai, kas parašyta "Hobite", yra tik blausus tikrosios istorijos atspindys. Klausytojai sužinojo apie pilkąjį Viduržemės kardinolą Gandalfą, geopolitinę situaciją Trečiojo amžiaus pabaigoje ir Baltosios tarybos bandymus ją pakeisti.
Tolkinėjimai 4-II paskirti Ardos religijoms. Nors šis reiškinys Tolkino kūryboje figūruoja tik labai netiesiogiai, įvairių kultų, religijų ir stabų tikrai netrūksta.
Kovo mėnesį Tolkinėjimai 4-III buvo kovingi, nes jų tema – "Belerijando mūšiai". Penki didieji mūšiai elfų kare su Morgotu: kokie jie buvo, kaip vyko, kur ir kada? Kokios pasėkmės laukė Belerijando gyventojų po kiekvienos kovos? Visa tai sužinojo tolkinėtojai. Tokia rūsti ir rimta tema, o mes tiek daug juokėmės!
Balandžio mėnesį Tolkinėjimus 4-IV vedė Laiqualasse. Jis pasakojo apie elfų ir dvorfų tarpusavio santykius: istorijas nuo Pirmojo amžiaus iki Žiedo karo. Nors dažnai manoma, kad šios padermės vieni kitų labai nemėgsta, panagrinėjus atidžiau paaiškėja, kad tikrovė visiškai ne tokia. Nors būta ir nesutarimų, netgi vieno ginkluoto konflikto, dažniausiai elfai ir dvorfai sugyveno taikiai bei draugiškai.
Kituose tolkinėjimuose, gegužės mėnesį, iš arčiau susipažinome su rečiau knygose sutinkamomis, bet ne mažiau įdomiomis Ardos būtybėmis – entais, ereliais, kailiamainiais beorningais ir menkaisiais dvorfais – nykštukėliais.
Birželį džiaugtis vasarišku oru išlėkėme į Kalnų parką, kur ne tik pasakojimo apie įvairiausius Ardoje naudotus ir garbingus vardus pelniusius ginklus klausėmės, bet ir patys LARPiniais kalavijais pašvytravome.
Liepą Vilniuje skambėjo tolkinistinis filksingas, nes vėl lauke vykusiuose tolkinėjimuose Laiqualasse apie Ardos muziką pasakojo, o Nimrodelė dainas kurti ir atlikti skatino.
Aštuntieji tolkinėjimai buvo skirti apžvelgti tarptautinį tolkinistinį renginį – į svečius pasikvietę Laiqualasse ir Aredhel pasakojo apie Vokietijoje vykusį „Tolkien Thing“, į kurį juodu buvo pakviesti ir reprezentavo Tolkien Lietuvą. Taip pat pasinaudojome proga peržiūrėti dalį ką tik prabėgusios „Kelionės Gūdžiagire“ nuotraukų.
Rugsėjį vėl lankėmės svečiuose, šįsyk pas Almą, kur vyko juvelyrikos kūrybinės dirbtuvės. Pasimokėme kalti, sukinėti ir vynioti žalvarį ir varį, nepatingėję galėjo pasigaminti apyrankę su suktos vielos karoliukais ir sagę.
Spalį, tolkinėjimuose 4-X, dalijomės mintimis apie Tolkino alternatyvumus: kaip atrodytų Tolkino kūriniai, jei profesorius būtų jaunystėje keliavęs po Australiją arba tapęs archeologu; taip pat kaip pasikeistų tolkinistinis fandomas, jei „Silmariljonas“ būtų išleistas 1956 m. (kaip to norėjo Profesorius) arba Tolkino kūriniams nebūtų taikomos autorinės teisės ir daug kitokių hipotetinių scenarijų aptarėme.
Lapkritį vyko vasarą įvykdyto tarptautinio projekto „Kelionė Gūdžiagire“ filmo peržiūra ir komentarai, tuo pačiu apkalbant „Hobito“ treilerį ir ėjimą į premjerą bei galimus „Gūdžiagirės“ tęsinius kitąmet.
Paskutiniai 2013-ųjų metų metų tolkinėjimai buvo skirti Viduržemės šiauriečiams. Aiškinomės, kas gyveno pačioje tolimiausioje šiaurėje, toliau už Arnorą ir Angmarą, ką jie ten veikė, iš kur atsirado, kur vėliau pasidėjo, kokį pėdsaką paliko visos Viduržemės istorijoje.
Penktasis sezonas (2014 m.)
Pirmųjų penktojo sezono Tolkinėjimų tema buvo moralinės dilemos Ardoje: aiškus personažų ir siužeto elementų skirstymas į gera ir bloga, be tarpinio moralinio „pilkumo“, kas dažnai įvardijama kaip Tolkino kūrybos problema. „Ar iš tiesų taip yra?“, uždavė klausimą Laiqualasse ir pakvietė mus padiskutuoti.
Vasario tolkinėjimuose turėjome svečią – rašytojas, fantastų klubo „Dorado“ atstovas Justinas Žilinskas kalbėjo apie kitokią maginę fantastiką kūrusį lenkų rašytoją Andžejų Sapkovskį, jo „Raganiaus“ romanų seriją bei Tolkino ir Sapkovskio kūrybos panašumus bei skirtumus. Pasiklausyti šio pasakojimo susirinko net 22 dalyviai – daugiau tolkinėtojų dar nėra buvę!
Kovą tolkinėjimus vedė Vulpecula, paaiškinusi mums, kokia buvo dvorfų genetika, kodėl elfai nesirgo ir neseno, kaip veikė atelasas ir daugybę kitokių faktų apie Ardos gyventojų biologiją ir ten naudotus gydymo būdus.
Ketvirtuosiuose tolkinėjimuose vėl turėjome svečią – bendravome su Andriumi Tapinu, kurį tolkinistai geriausiai žino kaip „Žiedų valdovo“ vertėją. Bet šįkart tema buvo netolkinistinė: Andrius papasakojo apie steampunk žanrą, savo knygą „Vilko valanda“ ir suplanuotą „Garo ir Akmens“ seriją.
Gegužę gi patys ėjome į svečius – Tolkino verstos poemos „Beovulfas“ išleidimo proga įsiprašėme į Lietuvos Edukologinį Universitetą, kur anglų literatūros specialistė lektorė Valerija Norušaitienė papasakojo apie legendinį švedų karį Beovulfą ir anglosaksų poemą, apdainuojančią jo žygius Danijoje. Netgi senąja anglų kalba pabandėme paskaityti!
Birželį senamiesčio rūsius ir universitetų sales iškeitėme į gryną orą – išėjome paieškoti, kur pasislėpė elfai. Juk senuosiuose mituose ir pasakose elfai buvo aukštos, kilnios būtybės, o modernioje literatūroje pavirto mažulyčiais, žolėje besislapstančiais padarėliais. Bevaikščiodami paklausėme pasakojimo apie elfus Viduržemėje ir mūsų pasaulyje.
Liepą tolkinistai susirinko pasiklaustyti apie Tolkino „mokytojus“ – legendas, epines poemas ir modernius fantastinius romanus, kurie įkvėpė profesorių sukurti Viduržemę. Sužinojome šį tą naujo apie „Poetinę edą“, „Beovulfą“ ir „Kalevalą“, apie rašytojus Lordą Dansanį (Lord Dunsany), Džordžą Makdonaldą (Goerge MacDonald) ir Viljamą Morisą (William Morris), bei paskaitėme kūrinių ištraukų.
Aštuntieji tolkinėjimai, kuriuos vedė Beornas, Bombadilas ir Vulpecula, buvo skirti senovės lietuvių šventėms, ypač vasarą ir rudenį minimoms Joninėms (Rasoms), Žolinei ir Vėlinėms, išgirdome apie jų papročius, apeigas, klausėmės šventinių dainų.
Rugsėjį tęsėme senovės baltų kultūros ir religijos temą – susitikimo su dokumentinio filmo "Semme" kūrėjais ir pažiūrėjome šį filmą. Į puikiai tam tinkančią VU naująją biblioteką Saulėtekyje susirinko net 36 žmonės - Tolkinėjimų rekordas!
Spalį grįžome į įprastus "Forto dvaro" rūsius, kur istorikas Eduardas pasakojo apie valstybės ir kariuomenės ryšius mūsų pasaulio Tamsiaisiais amžiais ir Viduržemėje. Kartu radome daugybę paralelių tarp Gondoro, Arnoro ir Nūmenoro istorijų bei ankstyvųjų Viduramžių nacionalinių mitų.
Lapkritį diskutavome apie "Hobito" filmų trilogiją. Nilde mus pakvietė pasiklausyti apie tai, kaip filmai keliavo į didžiuosius ekranus bei pasišnekėti apie tai, kas juose gerai, o kas – blogai. Neapsiėjome ir be palyginimų su "Žiedų Valdovu" ir turbūt nebuvo prieštaraujančių, kad naujoji trilogija senajai neprilygsta.
Gruodį Tolkinėjimus vedė teologas Gabrielius Klimenka, fantastams geriau žinomas kaip Fox'as. Jis pasakojo apie krikščionybės apraiškas ir atspindžius Tolkino kūryboje. Sužinojome ir apie įvairias religines Tolkino kūrybos interpretacijas, ir apie Kristaus aspektus, randamus Frodo, Aragorno ir Gandalfo paveiksluose, ir apie kitokius archetipus, randamus "Žiedų Valdovo" ir "Silmariljono" puslapiuose.
Šeštasis sezonas (2015 m.)
Penktajame sezone užduotą Tolkinėjimų gausumą palaikėme ir šiais metais. Į pirmuosius Tolkinėjimus susirinko devyniolika klausytojų. Jie išgirdo Strėlės pasakojimą apie barzdas – ir mūsų pasaulio, ir Ardos. Apie kintančią barzdų reikšmę bei madas nuo senovės Egipto iki mūsų dienų, apie dvorfų barzdingumą ir kodėl hobitams barzdos auga ant kojų. Dar rungėmės, kas geriau atpažins "Hobito" filmų veikėjus pagal jų barzdų siluetus.
Vasario mėnesį Tolkinėjimus vedė doradietis Donatas. Jis mums pristatė G. R. R. Martin'o "Ledo ir ugnies giesmės" pasaulį bei lygino jį su Viduržeme. Aiškinomės, kuris pasaulis labiau išbaigtas, kuriuose kūriniuose įdomesni ir įvairesni veikėjai, kuriuose geresni drakonai, ir dar apie religijas, magiją, geografiją ir taip toliau. Vakaras tikrai neprailgo.
Kovą pasukome šiek tiek toliau nuo tolkinizmo į tiesiog mitologines plotmes. Beornas papasakojo apie keltų kultūrą, istoriją ir mitus. Ne tuos, kurie apie fėjas ir panašias būtybes, gyvenančias gretimame miške, o apie superherojų Cu Chulainn, buliaus gaudynes ir kitokias žiaurias istorijas.
Balandį nusikėlėme į gretimą salą – Britaniją, o apie jos istoriją mums pasakojo Eduardas. Pusiau mitologinės kronikos ir archeologiniai šaltiniai leido susidaryti įdomų vaizdą apie anglosaksų atsikraustymą į Britaniją, kovas su vietiniais keltais ir mažųjų karalysčių susikūrimą, vėlesnius karus su vikingais. Kartu radome panašumų su Grafystės istorija ir jos socialine sąranga.
Apie artėjančius Tolkinėjimus daugiau informacijos rasite kalendoriuje arba forume.