Grafikas Tomás'as Hijo turėtų būti žinomas ar bent girdėtas tiems, kas domisi dailininkais, iliustruojančiais Tolkino kūrybą. Išskirtinio stiliaus, įsimintino braižo, savito atlikimo kūriniai atkreipia dėmesį ir intriguoja pamatyti ir sužinoti daugiau.

Tomás'as gimė Salamankoje, nedideliame kalnų miestelyje Vakarų Ispanijoje. Ten pat ir dabar gyvena bei dirba. Iliustruoja knygas kaip laisvai samdomas dailininkas, jo grafikos darbus eksponuoja ne tik Ispanijos, bet, neretai, ir kitų šalių galerijos. Nors pats studijavo žurnalistiką, šiuo metu dėsto iliustravimo meną Salamankos universiteto Dailiųjų menų koledže. Kurį laiką gyveno Madride, bet darbo pobūdis ir prieinamas internetas sugrąžino namo.

Sužinojęs, kad esame Tolkino fanklubas, nedvejodamas sutiko atsakyti į kelis klausimus.

2004 metų vasarą forumietis Alatar lankėsi Oksforde - Tolkino mieste. Siūlome paskaityti trumpą reportažą iš šios kelionės.

---

Kas po Viduržemę keliauja, kas ją atrasti bando Lietuvoje, o kam gera ir namuose skaityti - visi kažką darė, tai nusprendžiau ir aš. Turėjau neblogą progą aplankyt vieną vietą. Ji mane jau nuo kelionės pradžios tiesiog viliojo… traukė nepaaiškinama virve prie savęs… gundė užsukt.

2004-aisiais metais mūsų forumietė Gilthoniel nukeliavo į tolimąją Naująją Zelandiją aplankyti mūsų pasaulio Viduržemės. Kaip jai sekėsi ieškoti „Žiedų Valdovo“ filmavimo vietų ir ką dar gražaus pamatė, skaitykite šiame tekste.

---

„Ten orkai ir kalbantys medžiai, žaliuojančios pievos ir šuoliuojantys raiteliai, žibantys urvai ir balti bokštai, auksinės salės, žiaurūs mūšiai ir nuostabūs laivai...“ – taip JRRT įsivaizdavo savo pasaulį – Viduržemę, o aš, nusileidusi Naujojoje Zelandijoje, pasijutau ne kur kitur, kaip tik ten.

2012 m. gruodį vis būdavo šnekama apie artėjančią pasaulio pabaigą. Tą mėnesį vykusiuose Tolkinėjimuose 3-XII irgi šnekėjomės apie tai, kada ir kaip baigėsi pasaulis Ardos istorijoje, kaip jis pasibaigs iš viso ir kas bus po to; taip pat kaip tie mitai primena mūsų pasaulį, jo reiškinius ir ateitį. Pagal šių tolkinėjimų medžiagą parengtas ir šis straipsnis.

---

Šiomis dienomis visi tik ir kalba apie pasaulio pabaigą. Gruodžio 21-oji, besibaigiantis majų kalendorius, planeta X, dar visokios astrologinės pranašystės... Žinoma, tai nėra kažkas labai ypatingo – kokių nors pasaulio pabaigų numatoma turbūt kasmet, o kas keletą metų viena ar kita pranašystė išplinta po pasaulį. Taip buvo artėjant 2000-iesiems metams, vėliau kažkas panašaus dėjosi ir 2003-aisiais. Ir tai tėra tik naujausi gąsdinimai; istorijoje jų žinoma ne vienas ir ne du. 1666-aisiais metais krikščionys baiminosi šėtono pinklių, tais metais kilęs didžiulis gaisras Londone buvo laikomas pasaulio pabaigos pradžia; 999-ieji metai, pirmojo tūkstantmečio pabaiga, irgi atrodė baugūs, buvo laukiama antrojo Kristaus atėjimo. Pasakojama (nors nežinia, ar ši istorija neišgalvota) net apie molinę lentelę, rastą vienos iš Tarpupio civilizacijų – ar tai asirų, ar tai akadų – teritorijoje, datuojamą trečiu tūkstantmečiu prieš Kristų, kurioje baiminamasi artėjančios pasaulio pabaigos.

Kaip ten bebūtų, šis eilinis apokaliptinis burbulas yra puiki proga susipažinti su įvairiomis "pasaulio pabaigomis" Ardoje. O ten jų būta, ir ne vienos. Vėlgi, to galima būtų tikėtis, mat pasakojimai apie Ardą, ypač "Silmariljonas" ir "Viduržemės istorija", yra mitologiniai, o mitologiją be pasaulio pabaigos istorijų rasti sunku. Skandinavai turi savo Ragnaroką, krikščionys – Paskutinį teismą, induistai laukia Kalki atėjimo, ir taip toliau. Paskutinis mūšis ir po jo atgimsiantis pasaulis figūruoja ir Ardoje, tačiau iki jo dar prieisime, o dabar pasižiūrėkime į Ardos pradžią.

2005 metų vasario 21 - balandžio 18 dienomis Gdanske buvo eksponuojama paroda „Tolkino pasaulis“. Mūsų forumietė Gilthoniel į ją nuvyko ir parsivežė įspūdžių, kuriuos surašė čia.

---

Labai atšiaurų, bet saulėtą pavasario rytą aš stovėjau Gdansko senamiesty, Ilgojo Turgaus gatvėje.

Turbūt retas Tolkino gerbėjas nustebs išgirdęs, kad šiam rašytojui labai patiko įvairios kalbos; jos, galima sakyti, buvo netgi vienas visos jo kūrybos pagrindų. Galbūt kiek labiau netikėta pasirodys tai, kad Tolkiną taip pat domino rašto sistemos. Panašiai kaip ir kalbas, rašmenis jis ne tik studijavo, bet ir kūrė pats. Priklausomai nuo interpretacijos, Tolkinas sukūrė 3-4 visiškai skirtingas rašto sistemas, o įskaičiavę nedideles variacijas, jų turėsime turbūt virš dešimties. Apie dalį šių rašmenų galima paskaityti straipsnyje apie runas, o žemiau trumpai pristatysiu kitus du tipus – saratus ir tengvas.

Labai grubiai tariant, abi šios rašto sistemos yra „elfų rašmenys“. Tai nėra visiškai teisinga: pirma, elfai rašė ir kitaip (žr. Certhas runų straipsnyje), antra, tengvomis rašė ir žmonės. Visgi jas abi sukūrė ir išvystė elfai; Certhas runos buvo sukurtos remiantis tengvomis, o žmonės tengvas savo kalboms tik pritaikė, nusižiūrėję iš elfų. Saratai buvo pirmieji rašmenys, sukurti Rūmilo – elfų žiniuonio iš Tirijono. Tengvas, nusižiūrėjęs į saratus, vėliau sukūrė Feanoras, tačiau šios dvi rašto sistemos turi tik keletą bendrų bruožų ir nėra viena kitos variacija.