„Standartinis“ ir turbūt geriausiai žinomas Viduržemės žemėlapis. Sukurtas Dž. R. R. Tolkino ir jo sūnaus Kristoferio (pastarasis beveik viską piešė, su tėvu tik idėjas derino). Šitaip Viduržemė atrodė Trečiojo Amžiaus pabaigoje, Žiedo karo metais.
Tokio pat stiliaus, irgi Kristoferio pieštas, Belerijando žemėlapis. Jame parodyta Viduržemė Pirmajame Amžiuje; šio pabaigoje Belerijandas nuskendo, liko tik keletas salelių.
Gražus žemėlapis, autorių teigimu parodantis visą Ardą ir visas svarbiausias jos vietas visais Amžiais. Labai netikslus, nes daugelis pažymėtų vietų neegzistavo vienu metu (pvz. Nūmenoras ir Belerijandas), taip pat kai kurios yra visiška spekuliacija (pvz. Helkaro jūros vieta). Bet tam tikrą vaizdą apie plokščios Ardos sandarą susidaryti galima.
Tolkino piešta „Hobito“ iliustracija – Troro žemėlapis, vaizduojantis Vienišąjį kalną ir nurodantis, kaip atidaryti jo slaptą įėjimą. Dvorfų papročiu žemėlapio viršuje yra rytai.
Dar viena „Hobito“ iliustracija – Laukinių žemių žemėlapis.
„Hobite“ reikšmingos Viduržemės dalies žemėlapis su įvairiomis šauniomis iliustracijomis.
Dažnai svarstoma, ar galėjo Viduržemė būti mitologizuota praeities Europa? Galbūt per ledynmečius pasikeitęs kraštovaizdis tapo mums pažįstamu žemynu, bet paliko praeities pėdsakų? Šis žemėlapis – vienas iš galimų atsakymų.