Bastūnų Gildija ir žygiai
Vienas iš tradicinių ir labai svarbių mums užsiėmimų – žygiai po Lietuvos (ir ne tik) miškus, pievas ir klonius, vykstantys bent keletą kartų per metus. Kartais išeiname tik savaitgaliui, kartais – išvis vienai dienai, tačiau kasmet vasarą, dažniausiai rugpjūčio viduryje, visai savaitei pranykstame toli nuo civilizacijos teikiamų malonumų. Miegame palapinėse, kovojame su uodais, dainuojame prie laužo ir parsinešame gausybę nuostabių neišdildomų įspūdžių.
Kodėl mes žygiuojame?
Pirmąją idėją surengti "Žygį per Lietuvą" dar 2004-ųjų metų pavasarį forume iškėlė Lothlorien Leaf. Planai buvo didingi, vaizduotė – laki, ir net vėliau apkarpiusi spanus realybė neįveikė idėjos. Pagrindiniu pirmojo žygio organizatoriumi tapo Aldarion, netrukus pramintas "vyriausiuoju Bastūnu". O titulas prie žygių ir žygiavimo derėjo labai gerai, nes kas tą darė Viduržemėje, jei ne Arnoro ir Gondoro Bastūnai?
Per keletą metų užgimė ir į kažką konkretesnio išsirutuliojo idėja, jog galime pabandyti atkurti bent dalį to, ką veikė Bastūnai Viduržemėje. Žinoma, Morodo pajėgų nešnipinėsime ir Grafystės slaptai saugoti turbūt nereikės, bet mokytis išgyventi gamtoje, susipažinti su jos grožiu, gėrybėmis ir paslaptimis, įsigilinti į Viduržemės Bastūnų istoriją ir gyvenseną gali kiekvienas norintis. Šitaip mąstydami, įkūrėme Tolkien Lietuvos Bastūnų gildiją, kurioje ir bandome viso šito išmokti.
Kas mus veda į žygius? Į šį klausimą turbūt kiekvienas bastūnas turės vis kitokį atsakymą. Vieniems tai – idėjiška veikla, leidžianti bent trumpam pasijusti Viduržemės dalimi. Kitiems – aktyvus laisvalaikis, sportas ir grynas oras. Tretiems – galimybė kurį laiką pailsėti su bendraminčių (ar bendrabepročių) kompanija. Ketvirtiems – dar kažkas kito. Bet kad ir kokios priežastys mus skatina mestis kuprines ant pečių, autis žyginius batus ir pėdinti dešimtis kilometrų per dieną, tą darome ne sykį per metus ir neketiname liautis.
Kur ir kaip žygiuojame?
Beveik visi mūsų žygiai yra bastymasis pėsčiomis. Paprastai stengiamės laikytis miškingų vietovių – šiltuoju metų laiku ten būna pavėsis, taigi nevargina Saulė. Dzūkijos ir Aukštaitijos miškai yra mėgstamiausios mūsų žygiavimo vietos, esame jas išnaršę ne kartą įvairiais maršrutais. Trumpųjų – savaitgalio ar išvis vienos dienos trukmės – žygių maršrutus deriname prieš savaitę ar dvi, kasmetinio savaitės trukmės Didžiojo žygio – prieš keletą mėnesių (nors ir tą derinti dažnai baigiame tik paskutinę naktį). Didieji žygiai vyko Panemunėje, Aukštaitijoje (tris kartus), Dzūkijoje (tris kartus), Žemaitijoje ir pajūryje (du kartus; vienas iš jų – Latvijoje). Pirmųjų devynių didžiųjų žygių maršrutai žemėlapyje atrodo maždaug taip:
(Didesnė versija - čia).
Kiek mūsų yra?
Griežtos bastūnų apskaitos nevedame, taigi galime parašyti tik tiek, kad į žygius eina nuo trijų iki dešimties žmonių. Galėtų eiti ir daugiau, bet vis kas nors sutrukdo.
O plačiau?
Didieji vasaros žygiai jau netrukus bus aprašyti žemiau šiame puslapyje esančiuose įrašuose. Taip pat čia ateityje galite tikėtis rasti:
– Daugiau žygių maršrutų, pasakojimų apie kelionių nuotykius ir įspūdžius
– Daugiau bastūniškų patarimų, nuo laužo kūrimo iki kuprinės krovimosi
– Ateities žygių planų
– Gal ir dar įvairių įdomybių.
Susidomėjote ir norite prisijungti? Puiku! Apie artėjančius žygius pranešama tinklalapyje, taip pat specialiai jiems skirtoje forumo gijoje. Išsiruošėte į žygį, bet nežinote, kaip pasiruošti? Jums į pagalbą atskuba patarimai pradedančiajam žygeiviui.
Tuo tarpu apie dar neaprašytus mūsų žygius labai glaustai galite perskaityti Metraštyje.
Dvyliktus metus iš eilės rugpjūčio antrą savaitę paskyrėme žygiui. Tiesa, dėl įvairių priežasčių likome tik trise, tad ir žygiuoti pasirinkome Dzūkijoje, o ne Estijoje, kaip iš pradžių planavome. Bet ir Lietuvoje dar yra nemažai nematytų vietų, taigi susidėliojome maršrutą Užnemunėje, tarp Veisiejų ir Druskininkų, ir rugpjūčio dešimtą dieną patraukėme į kelią.
2013-aisiais metais „Tolkien Lietuva“ šventė dešimties metų sukaktį. Ne vienas renginys taip pat įvyko dešimtą kartą; tarp jų – ir Didysis vasaros žygis. Dar prieš metus pradėjome galvoti, kur žygiuosime. Rinkomės iš esmės tarp dviejų variantų: Dzūkijos girių (kuriose labai gražu ir miškinga) ir Panemunės (kurioje žygiavome per pirmąjį Žygį). Galiausiai pasirinktas beveik kompromisinis variantas: žygiavome Dzūkijoje, bet nemaža maršruto dalis nusidriekė ir palei Nemuną prie Merkinės bei Liškiavos.
Aštuntąjį Žygį, kaip paprastai, pradėjome planuoti pavasarį. Kitaip nei anksčiau, pavasarį jį ir suplanavome – dar balandžio mėnesį buvo pasiūlytas maršrutas, kuris iš esmės nebesikeitė. Žygiuoti nusprendėme Aukštaitijoje; ne tik Labanore, kur buvome 2008-aisiais, ir ne tik Ignalinos apylinkėse, kur lankėmės 2005-aisiais, bet praeiti didžiąją regiono dalį, nuo Pažeimenės iki Dūkšto. Taigi rugpjūčio 13-ą dieną, šeštadienį, į kelionę patraukėme septyniese.
Šeštąjį Didįjį žygį planuoti pradėjome gegužės mėnesį. Iš pradžių ketinome žygiuoti Panemunėje, maždaug nuo Vilkijos iki Šilutės, bet vėliau žygio maršrutas pasislinko į vakarus – Žemaitiją bei Klaipėdos kraštą. Maršruto pradžia pasirinkome Šilutę, į kurią penkiese nuvažiavome rugpjūčio 7 dieną, penktadienį, vakare. Ten mus svetingai priėmė Morta, o kitą rytą kartu su ja pajudėjome daugmaž į šiaurę, Švėkšnos link.
Per tris pirmuosius Didžiuosius žygius aplankę tris ypatingo grožio Lietuvos dalis – Panemunę, Aukštaitiją ir Žemaitiją – 2007-aisiais nusprendėme patraukti į vakarus, pas žemaičius. Maršrutą, kaip visada, derinome ilgokai, tuo labiau, kad miškų Žemaitijoje nėra labai daug, o ir tie patys išsidėstę toli vieni nuo kitų. Bet galiausiai nusprendėme žygį pradėti Varniuose ir keliauti Žemaitijos nacionalinio parko link.
Pirmasis vasarinis žygis ilgam išliko visų keturių žygeivių atmintyje. Netrukome sulaukti ir 2005-ųjų metų. Jau vasario mėnesį pradėta planuoti antrąjį Didįjį vasaros žygį (tiesa, tada jų dar taip nevadinome; galvojome, kad ir ateityje jie bus tikri Žygiai per visą Lietuvą ar bent didžiąją mūsų šalies dalį). Pirmieji pasiūlymai buvo labai įvairūs: kelionės dviračiais ir žirgais, Lietuvos dvarų lankymai, išvykos į Latviją ar Estiją... Galiausiai apsistojome ties planu pažygiuoti pėsčiomis Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Vienuoliktą vasarą žygiuoti nusprendėme pas kaimynus latvius. Prieš porą metų jau buvome apsilankę Latvijos pajūry, o šįkart po ilgų diskusijų pasirinkome Gaujos nacionalinį parką, į šiaurės rytus nuo Rygos. Parko kraštuose yra ilgą istoriją menantys miestai Sigulda ir Cėsis, pro jį teka Gaujos upė, vadinama gražiausia Latvijoje.
Devyni – svarbus skaičius tolkinistams. Tad ir devintas Žygis buvo netradicinis. Pirmą kartą išėjome už Lietuvos ribų, pirmą kartą visi ėjome visą kelią, o žygiavome turbūt labiausiai laukinėmis vietomis iš visų ankstesnių Žygių. Bet viskas prasidėjo, kaip visada, dar 2012-ųjų pavasarį...
2010-ųjų metų vasara pasitaikė kaitri. Karščiai, prasidėję liepos viduryje, nesibaigė ilgiau nei mėnesį, tad ir Didžiojo žygio pradžia pateko į tas karštąsias dienas, kai pavėsyje temperatūra siekė 35 laipsnius, o kiek buvo Saulės atokaitoje, nesinori net žinoti.
2008-aisiais, tęsdami jau nusistovėjusią tradiciją, Lietuvos tolkinistai ir vėl išėjo į Didįjį vasaros žygį. Pirmajam žygiavimo jubiliejui paminėti (Mirtininkų žygis – penktasis Didysis vasaros žygis) buvo pasirinkta viena įspūdingiausių Lietuvos vietų – Labanoro giria ir jos apylinkės. Šis žygis ypatingas dar ir tuo, jog tai – pirmasis didelis pasivaikščiojimas tų pačių 2008-ųjų pavasarį įkurtai Bastūnų gildijai. Bet apie viską nuo pradžių.
Per dvejus metus Didieji vasaros žygiai tapo tradicija, o po 2005-ųjų metų juose dalyvavę buvo didžioji dalis aktyvių bendruomenės narių. Taigi Trečiojo žygio laukėme ir organizuotis pradėjome jau balandį. Tiesa, priešingai nei ankstesniais metais, žygiavimo laiką reikėjo derinti su pirmą kartą rengta Tolkinistine vasaros stovykla, taip pat keletas forumiečių keliavo į paskutinį liepos savaitgalį vykusias LARP žaidynes "BBRI-3". Kaip ir pirmus du kartus, dalis norinčiųjų išeiti į žygį neturėjo galimybės. Tačiau viską suderinti pavyko, ir trečią kartą į Didįjį vasaros žygį šešiese patraukėme rugpjūčio 2-ą dieną.
Kartą, žiloje senovėje, dar 2004-aisiais metais, viename diskusijų forume užgimė viena gija. Forumas vadinosi „Tolkien Lietuva”, o gija – „Žygis per Lietuvą: vasara :)”. Iš pradžių joje buvo dalinamasi labai nekonkrečiomis svajonėmis, kaip šaunu būtų vasarą visiems kartu išeiti į didelę kelionę po Lietuvos miškus, laukus ir paupius. Visgi po truputį išsirutuliojo ir konkretesnis planas: žygis po įvairias gražias vietas pėsčiomis, bet reikalui esant šiek tiek pavažiuojant autobusais ar tranzuojant pakeleivingas mašinas.
Platinti, skelbti, kopijuoti informaciją bei nuotraukas be raštiško asociacijos TL Draugija sutikimo draudžiama.