Niekam ne paslaptis, kad Tolkinas žavėjosi skandinavų ir apskritai germanų mitologija bei tautosaka. Tai atsispindėjo ir jo kūriniuose – daug motyvų ar siužetų yra panašūs į Beovulfo, Sigurdo ir Gudrunos legendos, Kalevalos ar kitų garsių ir ne tiek žinomų senovės germanų kūrinių. Bet yra ir kitas, dažnai pamirštamas, aspektas – skandinavų kultūra, jų istorinė realybė. Kiek jos atspindžių galime rasti Viduržemėje?
Šį klausimą išnagrinėti nusprendė Vienos universiteto magistrantė Sofija Hinger (Sophie Hinger). Prieš dvejus metus parašytame magistrantūros (Mphil) studijų baigiamajame darbe „Tolkien and the Viking Heritage“ ji rašo apie vikingų visuomenę, architektūrą, meną ir istoriją, bei kaip šie dalykai atsispindėjo Tolkino kūriniuose. Vikingais darbe įvardijami visi Skandinavijos kraštų gyventojai VIII-XI amžių laikotarpiu, mat taip juos vadino XIX-XX a. sandūros tyrinėtojai, o su jų darbais Tolkinas galėjo būti pažįstamas. Nepamirštama, aišku, ir vikingų mitologija bei tautosaka, apie kurių sąsajas su Arda rašyta ir daug kur kitur.
Taip pat, ypač kalbant apie vizualinius vikingų kultūros aspektus – architektūrą, aprangą – nagrinėjamas ir Viduržemės atvaizdavimas „Žiedų valdovo“ filmų trilogijoje. Filmų kūrėjai naudojosi archeologiniais radiniais, siekdami sukurti Viduržemės visuomenių vaizdus, kurie atrodytų istoriškai realistiški. Kaip jiems pavyko – galima ginčytis, bet realistiškų motyvų tikrai yra ir ne vienas.
Visą darbą perskaityt galima Vienos universiteto tinklalapyje.
(Iliustracijos autorė – Julija Aleksejeva)