„Silmariljonas“ yra neįprasta knyga. Ne veltui jis dažnai pavadinamas Tolkinistine Biblija – panašumų šie kūriniai tikrai turi. Ir skaityti juos nuo pradžios iki pabaigos dažnai yra sudėtinga. Ne vienas ir ne du skaitytojai, susižavėję Tolkino kūryba, pradėjo Silmariljoną ir numetė jį po poros dešimčių puslapių, nesugebėję įveikti visų mitinių gijų, veikėjų vardų ir tūkstančius metų apimančios istorijos. Kaip skaityti Silmariljoną, kad galėtume mėgautis Ardos istorija?
Per pastaruosius 15 metų, nuo Žiedų Valdovo filmų trilogijos pasirodymo, Tolkino populiarumas pasaulyje išaugo daugybę kartų. Išaugo tiek, kad Žiedų Valdovo perskaitymas pasidarė siektinas dalykas – net ketvirtis 18-24 metų amžiaus Britanijos jaunuolių meluoja, jog yra skaitę šią knygą. Kiek žmonių ją yra skaitę – nežinia, bet 150 milijonų parduotų knygų leidžia spręsti, kad tikrai nemažai. Silmariljono pardavimų skaičiai – gerokai mažesni. Net ir nupirktos knygos dažnai dulka lentynose, pradėtos skaityti, bet nepabaigtos. Internete galima rasti ne vieną nusiskundimą Silmariljono sudėtingumu ar klausimą kaip įmanoma skaityti šią knygą ir nepaklysti geneologiniuose medžiuose ir geografijoje.
Bloge „A Pilgrim in Narnia“ neseniai parašytas išsamus patarimų rinkinys pirmą kartą skaitančiam Silmariljoną. Patarimai susideda iš keturių dalių – tikrai nebūtina naudotis jais visais, bet greičiausiai rasite kažką, kas tiks jums.
Pirmoji patarimų grupė – susipažinti su XX a. pradžios ir senesnių laikų angliška literatūra, ypač ta, kuri darė įtaką Tolkinui. Viena iš problemų, kylančių skaitant Silmariljoną, yra šiek tiek senoviška Tolkino kalba, trukdanti suprasti istorijas. Perskaičius XIX – XX amžių sandūros stebuklines pasakas ir panašius ankstyvosios fentezi literatūros kūrinius, Silmariljonas taps lengviau suprantamas. Karaliaus Arturo legendos, Beovulfas, skandinavų sagos – visi šie kūriniai padės įsijausti į epinį Silmariljono stilių.
Kitas patarimas – skaityti knygą ne nuo pradžių. Silmariljonas prasideda nuo Ardos sutvėrimo – Ainulindalės. Tokia mitinė istorija įdomi toli gražu ne kiekvienam skaitytojui, ypač ieškančiam epiškų elfų kovų prieš Tamsos valdovą Morgotą. Taigi skaityti Silmariljoną galima nuo trečio skyriaus, kuriame elfai atvyksta į Valinorą. Arba pirmiausia perskaityti vieną iš labiau išbaigtų ir atskirų istorijų, pavyzdžiui apie Bereną ir Lūtijeną, arba apie Tūriną Tūrambarą. Arba išvis skaityti nuo paskutinės dalies, kurioje pasakojama apie Galios žiedus, Trečiąjį amžių ir Žiedo karą – tai padės susieti Silmariljoną su Žiedų Valdovu.
Silmariljono stilius ir kalba labai tinka pasakojimui, taigi audioknyga gali būti patogesnis būdas susipažinti su šiuo epu. Gerai įskaityta audioknyga paryškina svarbiausias teksto vietas ir leidžia pasijusti, tarsi klausytumėte senovinės legendos židinio ar laužo šviesoje draugų būryje.
Jei nei vienas iš šių patarimų nepadeda, bet vis tiek esate pasiryžę perskaityti Silmariljoną, galite pasinaudoti ketvirta patarimų grupe – daryti taip, kaip daro žmonės, skaitantys Bibliją. Bibliją perskaityti nuo pradžios iki pabaigos irgi sunku, bet yra visokiausių metodų, kaip tą palengvinti. Skaityti po truputį kas vakarą prieš miegą ar per pertraukėles darbe, susirasti draugų ir skaityti su jais kartu bei dalintis atradimais, susikurti skaitymo progreso iššūkius – tai tik keli būdai, kurie jums padės skaityti Silmariljoną ar bet kokią kitą sudėtingą knygą.
O jūs, ar skaitėte Silmariljoną? Ar ji jums pasirodė sudėtinga knyga? Gal turite patarimų kitiems skaitytojams, kaip joje nepasimesti?