„Tolkien Lietuva“ forumo Metraštininko Metinis pranešimas apie 2015 metus forumo bendruomenei
Metinius pranešimus apie bendruomenės veiklą ir ateities planus rašau kasmet nuo 2007-ųjų metų. Štai nuorodos: 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015. Tradiciją tęsiu ir šiemet. Kaip ir anksčiau, komentarai apie šį pranešimą turėtų būti rašomi greta esančioje Metraštininko celėje, aprašomi įvykiai aptariami jų gijose, o skelbiamoms ir ypač naujoms idėjoms vis dar skirtas Idėjų sandėliukas. Su „TL Draugija“ susijusius reikalus aptarinėti derėtų kur nors atitinkamoje kategorijoje.
Bendruomenės nariai
Šįkart, priešingai nei anksčiau, bendruomenės apžvalgą pradėsiu nuo renginių realybėje, o ne virtualybės. Priežastys tam yra dvi: vis daugiau mūsų veiklos vyksta realybėje, o virtualybė yra susiskaidžiusi ir kažką vieningo pasakyti sunku. Be to, mus vis dažniau žmonės atranda per draugus ir pažįstamus, o ne per virtualius kanalus, kas irgi yra smagu.
Bendruomenė gyvai
Taigi, pernai mūsų renginiuose iš viso dalyvavo 145 skirtingi dalyviai. Tai yra gerokai daugiau nei užpernai (95) ar ankstesniais metais (~50). Bent du kartus mūsų renginiuose apsilankė 47 asmenys, tiek pat kiek ir užpernai. Šie skaičiai gali būti ne visiškai tikslūs, nes matydamas vien vardų sąrašus, negaliu būti tikras, ar nepažymėjau to paties žmogaus dalyvavimo dviejuose renginiuose kaip dviejų skirtingų asmenų, ir panašiai. Visgi matyti nemažas renginių populiarumo augimas, nors bendruomenė (t.y. reguliarūs lankytojai) lyg ir nebeauga.
Atskirai galima paminėti tolkinėjimus, kuriuose pernai vidutiniškai dalyvavo po kiek daugiau nei 22 žmones. Vėlgi, palyginimui – užpernai buvo 18, ankstesniais metais po 8-9. Mažiausi dalyvių skaičiumi buvo gruodžio tolkinėjimai apie kates (13 dalyvių), gausiausi – liepos apie šiaurės dievus ir lapkričio apie mirtį ir šmėklas (po 29 dalyvius). Pasidžiaugsiu, kad vienodo susidomėjimo sulaukia ir tolkinistinės, ir netolkinistinės temos.
Apskritai gausiausias praėjusių metų renginys buvo 12-asis bendruomenės Gimtadienis, į kurį atvyko net 38 žmonės. Tai apskritai buvo antras gausiausias mūsų renginys per visą istoriją, nusileidžiantis tik „Žiedų Valdovo“ išplėstinių versijų peržiūrai Molėtų astronomijos observatorijoje 2009-aisiais.
Bendruomenė virtualiai
Forumas ir toliau lieka tik įvairios informacijos padėjimo vieta, diskusijų čia praktiškai nevyksta. Tiesa, pernai kurį laiką vyko tekstinis RPG žaidimas. Apskritai per metus forume užsiregistravo septyni nauji nariai, parašę bent po vieną žinutę, iš jų viena – Idrilė – parašė daugiau nei 20 žinučių. Situacija panaši, kaip ir keletą ankstesnių metų.
Tolkinistai daugiau bendrauja Facebook puslapyje ir grupėje. Puslapio sekėjų per metus padaugėjo 119, dabar jų iš viso yra net 428. Grupė per metus pasipildė 80-ia naujų narių ir dabar jų turi 366. Palyginimui užpernai prieaugis buvo atitinkamai 125 nauji puslapio sekėjai ir 123 nauji grupės nariai. Kitam palyginimui – mūsų grupės narių skaičius sudaro daugiau nei ketvirtį Facebook grupės „Lietuvos fantastai ir fantastikos mėgėjai“ grupės narių skaičiaus, taigi galime sakyti, kad ketvirtis Lietuvos fantastų yra tolkinistai :)
Šįkart, priešingai nei anksčiau, bendruomenės apžvalgą pradėsiu nuo renginių realybėje, o ne virtualybės. Priežastys tam yra dvi: vis daugiau mūsų veiklos vyksta realybėje, o virtualybė yra susiskaidžiusi ir kažką vieningo pasakyti sunku. Be to, mus vis dažniau žmonės atranda per draugus ir pažįstamus, o ne per virtualius kanalus, kas irgi yra smagu.
Bendruomenė gyvai
Taigi, pernai mūsų renginiuose iš viso dalyvavo 145 skirtingi dalyviai. Tai yra gerokai daugiau nei užpernai (95) ar ankstesniais metais (~50). Bent du kartus mūsų renginiuose apsilankė 47 asmenys, tiek pat kiek ir užpernai. Šie skaičiai gali būti ne visiškai tikslūs, nes matydamas vien vardų sąrašus, negaliu būti tikras, ar nepažymėjau to paties žmogaus dalyvavimo dviejuose renginiuose kaip dviejų skirtingų asmenų, ir panašiai. Visgi matyti nemažas renginių populiarumo augimas, nors bendruomenė (t.y. reguliarūs lankytojai) lyg ir nebeauga.
Atskirai galima paminėti tolkinėjimus, kuriuose pernai vidutiniškai dalyvavo po kiek daugiau nei 22 žmones. Vėlgi, palyginimui – užpernai buvo 18, ankstesniais metais po 8-9. Mažiausi dalyvių skaičiumi buvo gruodžio tolkinėjimai apie kates (13 dalyvių), gausiausi – liepos apie šiaurės dievus ir lapkričio apie mirtį ir šmėklas (po 29 dalyvius). Pasidžiaugsiu, kad vienodo susidomėjimo sulaukia ir tolkinistinės, ir netolkinistinės temos.
Apskritai gausiausias praėjusių metų renginys buvo 12-asis bendruomenės Gimtadienis, į kurį atvyko net 38 žmonės. Tai apskritai buvo antras gausiausias mūsų renginys per visą istoriją, nusileidžiantis tik „Žiedų Valdovo“ išplėstinių versijų peržiūrai Molėtų astronomijos observatorijoje 2009-aisiais.
Bendruomenė virtualiai
Forumas ir toliau lieka tik įvairios informacijos padėjimo vieta, diskusijų čia praktiškai nevyksta. Tiesa, pernai kurį laiką vyko tekstinis RPG žaidimas. Apskritai per metus forume užsiregistravo septyni nauji nariai, parašę bent po vieną žinutę, iš jų viena – Idrilė – parašė daugiau nei 20 žinučių. Situacija panaši, kaip ir keletą ankstesnių metų.
Tolkinistai daugiau bendrauja Facebook puslapyje ir grupėje. Puslapio sekėjų per metus padaugėjo 119, dabar jų iš viso yra net 428. Grupė per metus pasipildė 80-ia naujų narių ir dabar jų turi 366. Palyginimui užpernai prieaugis buvo atitinkamai 125 nauji puslapio sekėjai ir 123 nauji grupės nariai. Kitam palyginimui – mūsų grupės narių skaičius sudaro daugiau nei ketvirtį Facebook grupės „Lietuvos fantastai ir fantastikos mėgėjai“ grupės narių skaičiaus, taigi galime sakyti, kad ketvirtis Lietuvos fantastų yra tolkinistai :)
Dar vienas bendruomenės narių įvertinimas galimas pagal tai, kiek žmonių gauna mūsų naujienlaiškį. Jų šiuo metu yra 310. Negalime pasakyti, kiek jų tą naujienlaiškį skaito, bet vien tai, kad jo neatsisako, reiškia, kad turbūt nelabai nervina kasmėnesinė tolkinistinių naujienų apžvalga.
Tolkinistiniai įvykiai 2015-aisiais metais
Pernai, kaip ir dvejus metus iki tol, surengėme 25-is tolkinistinius renginius. Taigi mūsų veiklos tempai nemažėja. 12 renginių buvo tolkinėjimai, 7 – žygiai, dar sutikome naujuosius metus, skaitėme Tolkiną, šventėme gimtadienį, du kartus stovyklavome ir žaidėme LARPą.
2015-uosius metus pradėjome tradiciniu naujųjų metų sutikimu. Antrą kartą iš eilės rinkomės Vilniaus centre, bet pačiam vidurnakčiui penkiese nuvažiavome į Kernavę ir 2015-uosius pasitikome ant piliakalnio, grožėdamiesi rūke paskendusiu naktiniu miesteliu ir klausydami greta įsikūrusių rekonstruktorių dainų.
Sausio 8-ą dieną įvyko pirmieji šeštojo sezono Tolkinėjimai. Juose Strėlė papasakojo apie barzdas – ir mūsų pasaulyje, ir Ardoje. Prisiklausėme apie kintančią jų kultūrinę reikšmę, apie Ardos padermių veido plaukuosenos skirtumus, pabandėme atskirti „Hobito“ dvorfus pagal jų barzdas. Daugelis dalyvių sakė nesitikėję, kad klausytis apie barzdas gali būti taip įdomu.
Sausį oras tapo šiek tiek žiemiškas, taigi jau sausio 10-ą išskubėjome į sniego žygį. Penkiese nuėjome nuo Klepočių iki Pirčiupių, brisdami per pusnis ir grožėdamiesi baltuojančiais laukais bei miškais. Net ir nežymus atlydys įspūdžių nesugadino.
Antrieji tolkinėjimai įvyko vasario 12-ą dieną. Fantastas Donatas iš „Dorado“ klubo papasakojo apie „Žiedų Valdovo“ ir „Sostų Žaidimo“ pasaulių panašumus ir skirtumus, Tolkino ir Martino, kaip rašytojų, karjeras.
Vasario 21-23 d. Maskvoje vykusiame tolkinistiniame „Vescon“ konvente buvo pristatyta tolkinizmo istorija Lietuvoje. Ten buvo perskaitytas mūsų atstovės Indrajos pranešimas apie tai, kaip atsirado pats tolkinistinis judėjimas, kaip vystėsi bei koks yra dabar: apie pirmąją A. Tapino įsteigtąją „Lietuvos Tolkino broliją“ bei dabartinę „Tolkien Lietuvą“. Buvo papasakota apie mūsų renginius bei stovyklas. Taip pat demonstruotos nuotraukos iš organizacijos archyvo. Smagu, kad tampame tiltu tarp vakarų ir rytų tolkinistų.
Sekantis renginys buvo tretieji tolkinėjimai. Kovo 4-ą dieną Beornas papasakojo apie keltų mitologiją, kultūrą ir jų sąsajas su tolkinizmu. Išbandėme ir naują vietą tolkinėjimams – barą „Akivarai“. Deja, teko nusivilti, nes aplinka buvo labai jau triukšminga.
Kovo 25-ą dieną surengėme jau tradicinę Tolkino skaitymo dieną. Šįkart mus maloniai priėmė VU Centrinė biblioteka, davusi vietą jaukioje Česlovo Milošo skaitykloje. Nors klausytojų ir skaitytojų susirinko nedaug, vakaras praėjo labai smagiai.
Netrukus po to, kovo 28-ą dieną, išėjome į dar vieną vienadienį žygį, šįkart Neries regioniniame parke, Panerių miške. Susirinkome kaip niekad gausiai – žygeivių atsirado net 13. Apėjome visai nemenką ratą, apžiūrėjome mitologinius akmenis, apleistą dvarą ir grožėjomės bundančia gamta.
Ketvirtuosiuose tolkinėjimuose kalbėjomės apie anglosaksų istoriją ir mitologiją bei jų ryšius su Grafyste ir kitomis Viduržemės tautomis. Balandžio 8 dieną Eduardas net 24-iems susirinkusiems pasakojo apie saksų, skandinavų ir normanų atėjimą į Britaniją, su tuo susijusias legendas, anglosaksų visuomenę ir jos panašumus į Grafystės santvarką ir taip toliau.
Balandžio 10-12 dienomis šventėme Dvyliktąjį Tolkien Lietuvos gimtadienį. Į Kulionis sugužėjo net 38 renginio dalyviai; daugiausiai jų buvo, žinoma, šeštadienį, kai vyko pagrindinė programos dalis: pasakojimas apie Tolkiną ir kosmosą, šaudymas iš lanko, pasivaikščiojimas ponio Bilo pėdomis. Išvakarėse dar padiskutavome apie „Hobito“ ir kitų Tolkino kūrinių ekranizacijas, o sekmadienį surengėme TL Draugijos narių visuotinį susirinkimą.
Gegužės 1-3 dienomis, atšilus orams, išėjome į pirmą savaitgalinį žygį. Penkiese nuvažiavome iki Švenčionėlių, o iš ten pasivaikščiojome iki Lakajos ežero, paskui iki Dvarciškėse esančios Romuvos sodybos, o sekmadienį nuėjome iki Pažeimenės, iš kur grįžome į Vilnių.
Gegužės 14-ą dieną įvyko penktieji sezono tolkinėjimai. Kavinėje „Būsi trečias“ susitikome su rašytoju fantastu Maumu (dar žinomu, kaip Justinas Žilinskas). Su juo šnekėjomės apie naujausią knygą „Mano Vilnius mano“, apskritai rašytojo karjerą, fantastikos trūkumą Lietuvoje ir ateities perspektyvas.
Šeštieji tolkinėjimai surengti birželio 10-ą dieną. Vingio parke Laiqua papasakojo apie pietų bastūnus – Gondoro rytinio pasienio sergėtojus, kuriems priklausė ir Boromiras bei Faramiras. Pasakojime buvo paliesta šio karinio dalinio bei viso Itilijeno regiono istorija, bastūnų tikslai ir veikla.
Liepos 9-ą dieną rinkomės jau į septintuosius tolkinėjimus, kuriuose Bombadilas pasakojo apie Ardos ir skandinavų dievų ryšius. Nors pasakojimą kartais nustelbdavo Bernardinų sodo dainuojančio fontano muzika, susitikimas gerame ore tikrai neprailgo.
Liepos viduryje, 17-19 dienomis, išėjome į antrą savaitgalinį žygį. Keturiese nuvažiavome į Grybėnus, prie tradicinės mūsų vasaros stovyklos vietos, ir nuo jų apėjome ratą palei Asvejos ežerą ir tolyn nuo jo. Nakvojome prie labai gražaus Lėkštiko ežero, siaubėme bekraščius mėlynojus, kaitome po liepos saule ir puikiai praleidome savaitgalį.
Pačiame liepos gale, tiksliau liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis, rinkomės į vasarinę stovyklą. Šįkart, kaip ir prieš penkerius metus, vietą jai pasirinkome netradicinę – stovyklavome Kulionyse, šalia Molėtų astronomijos observatorijos. Stovyklos tema buvo „Ardos herojai“, tad ir programa susidėjo iš pasakojimų apie tuos herojus, diskusijų apie tai, kas yra herojus, herojiškų užduočių vykdymo, herojų ginklų ir relikvijų gamybos, herbų kūrimo ir taip toliau. Iš viso, nepabūgę prasto oro, Stovykloje apsilankė 24 dalyviai – tikrai nemažai. Tiesa, daugelis užsibuvo ne visą laiką, tad vienu metu Stovykloje nebuvo daugiau nei 18 žmonių.
Netrukus po stovyklos vėl ėjome tolkinėti. Rugpjūčio 5-ą dieną mūsų draugai iš „Buvau kine“ komandos, Dario ir Vainius, papasakojo apie sero Kritoferio Li gyvenimą ir aktorinę karjerą. O karjera tikrai įspūdinga – šimtai vaidmenų, ikoniški veikėjai (Drakula, grafas Dūku, Sarumanas) ir nepamirštama vaidyba.
Rugpjūčio 10-16 dienomis žygiavome Didįjį vasaros žygį, šiemet pramintą Didžiosios kojinės žygiu. Ėjome tik trise, bet nuėjome visai nemažai – nuo Veisiejų, pro Kapčiamiestį, Baltosios Ančios tvenkinį iki Druskininkų, ir paskui nuo Merkinės iki Marcinkonių.
Rugpjūčio 21-23 dienomis iškeliavome į Latviją, kur palei pat Lietuvos sieną, netoli Skaistkalnės esančioje sodyboje, kartu su kolegomis latviais surengėme LARP žaidimą „Troubles in Tharbad“. Žaidimas sulaukė daugiau nei 50 dalyvių, tarp kurių buvo 8 lietuviai. Pusantros dienos aplink Tarbadą sukosi intrigos, senų paslapčių aiškinimai, piratai ir orkai, entai ir dvorfai... Dauguma žaidėjų sakė, kad žaidimas jiems labai patiko ir buvo smagiausias per visą vasarą.
Rugsėjo 17-ą dieną įvyko devintieji tolkinėjimai. Juose žaidėme senovės lietuvių žaidimą ripką (arba ritinį). Vingio parko pievelėje mūsų susirinko penkiolika, o Beornas ir patyręs ripkininkas Raimis mus pamokė, kaip laikyti lazdas, mėtyti ritinį ir nesusižeisti.
Rugsėjį oras dar buvo visai gražus, taigi mėnesio pabaigoje, 27-ą dieną, išėjome pasivaikščioti Aukštadvario regioniniame parke. Aštuoniese apsukome nemažą ratą, pamatėme Velnio duobę, Mergiškių dvaro liekanas, užlipome į Gedanonių apžvalgos bokštą ir galiausiai grįžome atgal.
Spalio aštuntą dieną dešimtuosiuose tolkinėjimuose Alfredas papasakojo apie Disko pasaulį. Seras Teris Pračetas buvo labai kitokia asmenybė, nei Tolkinas, bet jų kūryboje galima rasti įvairių panašumų. Susipažinome su vėžliu A‘Tuinu, keturiais drambliais, Nematomuoju universitetu ir kitais reiškiniais, be kurių Disko pasaulis būtų neįsivaizduojamas. Pasikalbėjome apie Disko pasaulio elfus, dvorfus ir trolius ir kuo jie skiriasi nuo viduržemiškųjų.
Sekančią dieną po tolkinėjimų vėl važiavome į Kulionis, kur spalio 9-11 dienomis vyko rudeninė stovykla „Šaukštai popiet“. Jos tema – kas vyksta, kai didysis blogis jau nugalėtas. 18 dalyvių klausėsi pasakojimų, žiūrėjo mažai žinomus tolkinistinius filmus, gaudė Bilbo sidabrines ir auksines lėkštutes (t.y. skraidančias lėkštes), muzikavo ir dainavo filksingą.
Lapkričio 5-ą dieną rinkomės į priešpaskutinius metų tolkinėjimus. Nilde ir Laiqua juose pasakojo apie mirties reikšmę Tolkino kūryboje, mirtingas ir nemirtingas padermes, pomirtinį pasaulį, nemirėlius ir šmėklas. Tokios rudeniškos temos suvilioti pasiklausyti pasakojimo atėjo net 29 klausytojai.
Lapkričio 22-ą paskutinį kartą išėjome pažygiuoti. Maršrutą pasirinkome prie Kernavės: pradėję joje, penkiese nuėjome iki Grabijolų kaimo prie Neries, pasižvalgėme į aplinkinius pilkapius, o tada per miškus kitoje Kernavės plento pusėje parėjome atgalios.
Gruodžio 10-ą dieną įvyko ir paskutiniai metų tolkinėjimai. Sezoną užbaigė Nilde ir Laiqua pasakojimu apie Ardos kates. Nors apie jas parašyta nedaug, tie keli užrašai yra labai įdomūs – ir karalienės Berūtijelės bei jos kačių istorija, ir Saurono prototipas katinas Tevildo.
Taip ir užbaigėme jau eilinius gausius renginių metus. Šiemet planai panašūs ir net dar didesni, dabar juos ir pristatysiu.
Pernai, kaip ir dvejus metus iki tol, surengėme 25-is tolkinistinius renginius. Taigi mūsų veiklos tempai nemažėja. 12 renginių buvo tolkinėjimai, 7 – žygiai, dar sutikome naujuosius metus, skaitėme Tolkiną, šventėme gimtadienį, du kartus stovyklavome ir žaidėme LARPą.
2015-uosius metus pradėjome tradiciniu naujųjų metų sutikimu. Antrą kartą iš eilės rinkomės Vilniaus centre, bet pačiam vidurnakčiui penkiese nuvažiavome į Kernavę ir 2015-uosius pasitikome ant piliakalnio, grožėdamiesi rūke paskendusiu naktiniu miesteliu ir klausydami greta įsikūrusių rekonstruktorių dainų.
Sausio 8-ą dieną įvyko pirmieji šeštojo sezono Tolkinėjimai. Juose Strėlė papasakojo apie barzdas – ir mūsų pasaulyje, ir Ardoje. Prisiklausėme apie kintančią jų kultūrinę reikšmę, apie Ardos padermių veido plaukuosenos skirtumus, pabandėme atskirti „Hobito“ dvorfus pagal jų barzdas. Daugelis dalyvių sakė nesitikėję, kad klausytis apie barzdas gali būti taip įdomu.
Sausį oras tapo šiek tiek žiemiškas, taigi jau sausio 10-ą išskubėjome į sniego žygį. Penkiese nuėjome nuo Klepočių iki Pirčiupių, brisdami per pusnis ir grožėdamiesi baltuojančiais laukais bei miškais. Net ir nežymus atlydys įspūdžių nesugadino.
Antrieji tolkinėjimai įvyko vasario 12-ą dieną. Fantastas Donatas iš „Dorado“ klubo papasakojo apie „Žiedų Valdovo“ ir „Sostų Žaidimo“ pasaulių panašumus ir skirtumus, Tolkino ir Martino, kaip rašytojų, karjeras.
Vasario 21-23 d. Maskvoje vykusiame tolkinistiniame „Vescon“ konvente buvo pristatyta tolkinizmo istorija Lietuvoje. Ten buvo perskaitytas mūsų atstovės Indrajos pranešimas apie tai, kaip atsirado pats tolkinistinis judėjimas, kaip vystėsi bei koks yra dabar: apie pirmąją A. Tapino įsteigtąją „Lietuvos Tolkino broliją“ bei dabartinę „Tolkien Lietuvą“. Buvo papasakota apie mūsų renginius bei stovyklas. Taip pat demonstruotos nuotraukos iš organizacijos archyvo. Smagu, kad tampame tiltu tarp vakarų ir rytų tolkinistų.
Sekantis renginys buvo tretieji tolkinėjimai. Kovo 4-ą dieną Beornas papasakojo apie keltų mitologiją, kultūrą ir jų sąsajas su tolkinizmu. Išbandėme ir naują vietą tolkinėjimams – barą „Akivarai“. Deja, teko nusivilti, nes aplinka buvo labai jau triukšminga.
Kovo 25-ą dieną surengėme jau tradicinę Tolkino skaitymo dieną. Šįkart mus maloniai priėmė VU Centrinė biblioteka, davusi vietą jaukioje Česlovo Milošo skaitykloje. Nors klausytojų ir skaitytojų susirinko nedaug, vakaras praėjo labai smagiai.
Netrukus po to, kovo 28-ą dieną, išėjome į dar vieną vienadienį žygį, šįkart Neries regioniniame parke, Panerių miške. Susirinkome kaip niekad gausiai – žygeivių atsirado net 13. Apėjome visai nemenką ratą, apžiūrėjome mitologinius akmenis, apleistą dvarą ir grožėjomės bundančia gamta.
Ketvirtuosiuose tolkinėjimuose kalbėjomės apie anglosaksų istoriją ir mitologiją bei jų ryšius su Grafyste ir kitomis Viduržemės tautomis. Balandžio 8 dieną Eduardas net 24-iems susirinkusiems pasakojo apie saksų, skandinavų ir normanų atėjimą į Britaniją, su tuo susijusias legendas, anglosaksų visuomenę ir jos panašumus į Grafystės santvarką ir taip toliau.
Balandžio 10-12 dienomis šventėme Dvyliktąjį Tolkien Lietuvos gimtadienį. Į Kulionis sugužėjo net 38 renginio dalyviai; daugiausiai jų buvo, žinoma, šeštadienį, kai vyko pagrindinė programos dalis: pasakojimas apie Tolkiną ir kosmosą, šaudymas iš lanko, pasivaikščiojimas ponio Bilo pėdomis. Išvakarėse dar padiskutavome apie „Hobito“ ir kitų Tolkino kūrinių ekranizacijas, o sekmadienį surengėme TL Draugijos narių visuotinį susirinkimą.
Gegužės 1-3 dienomis, atšilus orams, išėjome į pirmą savaitgalinį žygį. Penkiese nuvažiavome iki Švenčionėlių, o iš ten pasivaikščiojome iki Lakajos ežero, paskui iki Dvarciškėse esančios Romuvos sodybos, o sekmadienį nuėjome iki Pažeimenės, iš kur grįžome į Vilnių.
Gegužės 14-ą dieną įvyko penktieji sezono tolkinėjimai. Kavinėje „Būsi trečias“ susitikome su rašytoju fantastu Maumu (dar žinomu, kaip Justinas Žilinskas). Su juo šnekėjomės apie naujausią knygą „Mano Vilnius mano“, apskritai rašytojo karjerą, fantastikos trūkumą Lietuvoje ir ateities perspektyvas.
Šeštieji tolkinėjimai surengti birželio 10-ą dieną. Vingio parke Laiqua papasakojo apie pietų bastūnus – Gondoro rytinio pasienio sergėtojus, kuriems priklausė ir Boromiras bei Faramiras. Pasakojime buvo paliesta šio karinio dalinio bei viso Itilijeno regiono istorija, bastūnų tikslai ir veikla.
Liepos 9-ą dieną rinkomės jau į septintuosius tolkinėjimus, kuriuose Bombadilas pasakojo apie Ardos ir skandinavų dievų ryšius. Nors pasakojimą kartais nustelbdavo Bernardinų sodo dainuojančio fontano muzika, susitikimas gerame ore tikrai neprailgo.
Liepos viduryje, 17-19 dienomis, išėjome į antrą savaitgalinį žygį. Keturiese nuvažiavome į Grybėnus, prie tradicinės mūsų vasaros stovyklos vietos, ir nuo jų apėjome ratą palei Asvejos ežerą ir tolyn nuo jo. Nakvojome prie labai gražaus Lėkštiko ežero, siaubėme bekraščius mėlynojus, kaitome po liepos saule ir puikiai praleidome savaitgalį.
Pačiame liepos gale, tiksliau liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis, rinkomės į vasarinę stovyklą. Šįkart, kaip ir prieš penkerius metus, vietą jai pasirinkome netradicinę – stovyklavome Kulionyse, šalia Molėtų astronomijos observatorijos. Stovyklos tema buvo „Ardos herojai“, tad ir programa susidėjo iš pasakojimų apie tuos herojus, diskusijų apie tai, kas yra herojus, herojiškų užduočių vykdymo, herojų ginklų ir relikvijų gamybos, herbų kūrimo ir taip toliau. Iš viso, nepabūgę prasto oro, Stovykloje apsilankė 24 dalyviai – tikrai nemažai. Tiesa, daugelis užsibuvo ne visą laiką, tad vienu metu Stovykloje nebuvo daugiau nei 18 žmonių.
Netrukus po stovyklos vėl ėjome tolkinėti. Rugpjūčio 5-ą dieną mūsų draugai iš „Buvau kine“ komandos, Dario ir Vainius, papasakojo apie sero Kritoferio Li gyvenimą ir aktorinę karjerą. O karjera tikrai įspūdinga – šimtai vaidmenų, ikoniški veikėjai (Drakula, grafas Dūku, Sarumanas) ir nepamirštama vaidyba.
Rugpjūčio 10-16 dienomis žygiavome Didįjį vasaros žygį, šiemet pramintą Didžiosios kojinės žygiu. Ėjome tik trise, bet nuėjome visai nemažai – nuo Veisiejų, pro Kapčiamiestį, Baltosios Ančios tvenkinį iki Druskininkų, ir paskui nuo Merkinės iki Marcinkonių.
Rugpjūčio 21-23 dienomis iškeliavome į Latviją, kur palei pat Lietuvos sieną, netoli Skaistkalnės esančioje sodyboje, kartu su kolegomis latviais surengėme LARP žaidimą „Troubles in Tharbad“. Žaidimas sulaukė daugiau nei 50 dalyvių, tarp kurių buvo 8 lietuviai. Pusantros dienos aplink Tarbadą sukosi intrigos, senų paslapčių aiškinimai, piratai ir orkai, entai ir dvorfai... Dauguma žaidėjų sakė, kad žaidimas jiems labai patiko ir buvo smagiausias per visą vasarą.
Rugsėjo 17-ą dieną įvyko devintieji tolkinėjimai. Juose žaidėme senovės lietuvių žaidimą ripką (arba ritinį). Vingio parko pievelėje mūsų susirinko penkiolika, o Beornas ir patyręs ripkininkas Raimis mus pamokė, kaip laikyti lazdas, mėtyti ritinį ir nesusižeisti.
Rugsėjį oras dar buvo visai gražus, taigi mėnesio pabaigoje, 27-ą dieną, išėjome pasivaikščioti Aukštadvario regioniniame parke. Aštuoniese apsukome nemažą ratą, pamatėme Velnio duobę, Mergiškių dvaro liekanas, užlipome į Gedanonių apžvalgos bokštą ir galiausiai grįžome atgal.
Spalio aštuntą dieną dešimtuosiuose tolkinėjimuose Alfredas papasakojo apie Disko pasaulį. Seras Teris Pračetas buvo labai kitokia asmenybė, nei Tolkinas, bet jų kūryboje galima rasti įvairių panašumų. Susipažinome su vėžliu A‘Tuinu, keturiais drambliais, Nematomuoju universitetu ir kitais reiškiniais, be kurių Disko pasaulis būtų neįsivaizduojamas. Pasikalbėjome apie Disko pasaulio elfus, dvorfus ir trolius ir kuo jie skiriasi nuo viduržemiškųjų.
Sekančią dieną po tolkinėjimų vėl važiavome į Kulionis, kur spalio 9-11 dienomis vyko rudeninė stovykla „Šaukštai popiet“. Jos tema – kas vyksta, kai didysis blogis jau nugalėtas. 18 dalyvių klausėsi pasakojimų, žiūrėjo mažai žinomus tolkinistinius filmus, gaudė Bilbo sidabrines ir auksines lėkštutes (t.y. skraidančias lėkštes), muzikavo ir dainavo filksingą.
Lapkričio 5-ą dieną rinkomės į priešpaskutinius metų tolkinėjimus. Nilde ir Laiqua juose pasakojo apie mirties reikšmę Tolkino kūryboje, mirtingas ir nemirtingas padermes, pomirtinį pasaulį, nemirėlius ir šmėklas. Tokios rudeniškos temos suvilioti pasiklausyti pasakojimo atėjo net 29 klausytojai.
Lapkričio 22-ą paskutinį kartą išėjome pažygiuoti. Maršrutą pasirinkome prie Kernavės: pradėję joje, penkiese nuėjome iki Grabijolų kaimo prie Neries, pasižvalgėme į aplinkinius pilkapius, o tada per miškus kitoje Kernavės plento pusėje parėjome atgalios.
Gruodžio 10-ą dieną įvyko ir paskutiniai metų tolkinėjimai. Sezoną užbaigė Nilde ir Laiqua pasakojimu apie Ardos kates. Nors apie jas parašyta nedaug, tie keli užrašai yra labai įdomūs – ir karalienės Berūtijelės bei jos kačių istorija, ir Saurono prototipas katinas Tevildo.
Taip ir užbaigėme jau eilinius gausius renginių metus. Šiemet planai panašūs ir net dar didesni, dabar juos ir pristatysiu.
Numatomi įvykiai ir darbai 2016-aisiais metais
Pernai ir užpernai tyliai paminėjome Žiedų Valdovo 60-metį, po metų minėsime Hobito ir Silmariljono jubiliejus, o šiemet ypatingų sukakčių kaip ir nėra. Visgi renginiams vykti tai tikrai netrukdys. Savaime suprantama, vyks visi tradiciniai renginiai:
- Tolkinėjimai kiekvieno mėnesio pradžioje. Šiuo metu jau netgi turime preliminarias temas pirmiems penkiems tolkinėjimams, bet visada laukiame norinčių ką nors pristatyti, tikrai rasime laiko, kada galėtumėte pasireikšti. Kaip visada, optimistinis planas yra surengti vienerius ar porą papildomų tolkinėjimų ne Vilniuje, bet kaip jis pavyks, nežinia.
- Kovo 25-ą dieną vėl skaitysime Tolkiną. Šiemet tai yra penktadienis, tad pasistengsime pradėti šiek tiek anksčiau, kad išvykstantys namo Velykoms spėtų į paskutinius autobusus. Vieta dar nenuspręsta, bet bandysime vėl įsibrauti į VU biblioteką, kaip ir pernai.
- Balandžio 8-10 dienomis minėsime tryliktąjį Tolkien Lietuvos gimtadienį. Jam ruoštis dar nepradėjome, taigi jei tik turite kokių idėjų, ką įdomaus būtų galima nuveikti – praneškite mums!
- Vasaros stovyklą numatėme neįprastu laiku, birželio 30 – liepos 3 dienomis. Tikimės, kad taip ji mažiau kirsis su įvairiais festivaliais ir pritrauks daugiau dalyvių.
- Didysis vasaros žygis turėtų vykti tradiciniu laiku, rugpjūčio 6-14 dienomis. Kur trauksime šiemet, nuspręsime pavasarį; kol kas linkstame prie idėjos keliauti į Estiją.
- Į rudeninę stovyklą rinksimės spalio 7-9 dienomis. Kaip ir gimtadienio, taip ir stovyklos programai laukiame jūsų idėjų.
- Metus palydėsime ir 2017-uosius sutiksime kartu, jei tik bus norinčių. Kur ir kaip – nuspręsime kažkada rudenį.
Aišku, nepamiršime ir žygių: pernai pažygiuoti pavyko septynis kartus, iš kurių keturi buvo vienadienės išvykos. Šiemet gal pavyks išeiti pasivaikščioti net dažniau, daugiau nei du kartus iškeliauti savaitgaliniams pasivaikščiojimams.
Galbūt šiemet pavyks surengti vieną-kitą renginį moksleiviams mokyklose. Šiuo metu idėja yra vystoma ir derinama, kažką plačiau paskelbsime, kai turėsime ką skelbti. Kaip ten bebūtų, greičiausiai tai vyks pavasarį. O gal tarp skaitančių šį pranešimą yra moksleivių ar mokytojų? Gal norite, kad jūsų mokykloje papasakotume apie Tolkiną, fantastiką ir visokį fantastišką kūrybišką laiko praleidimą? Susisiekite su mumis – gal pavyks kažką suderinti.
Dar viena džiugi žinia – šiemet jau tikrai žinome, kad vasarą keliausime į svečius pas bendrabepročius iš Vengrijos! Jų projektas „Restoring the Shire“ gavo Europos Sąjungos finansavimą, taigi liepos 15-24 dienomis Vengrijoje į stovyklą rinksis tolkinistai iš Vengrijos, Suomijos ir Lietuvos. Lietuvių keliauti galės apie 20. Tikslesnės informacijos apie renginį ir registraciją bei dalyvių atranką laukite jau netrukus.
Reklama ir informacijos sklaida
Kaip jau minėjau aukščiau, TL naujienas gauna daugiau nei 300 naujienlaiškio prenumeratorių, panašus skaičius žmonių jas mato Facebook grupėje ir puslapyje. Per renginius daliname kalendoriukus – pernai jų išdalinome virš šimto, šiemet turbūt bus panašiai.
Pernai visiškai atnaujintas tinklalapis po truputį pildomas perkeliant senojo informaciją, taip pat jame bent sykį per savaitę pasirodo po pranešimą apie kokią nors tolkinistinę naujieną ar įdomybę. Tikimės, kad laikui bėgant tų pranešimų daugės, jei tik atsiras daugiau juos galinčių rašyti. Taip pat laukiame pasiūlymų, kokių įrašų norėtumėte.
Apžvalga ir apibendrinimas
Prieš kiek daugiau nei dvejus metus Tolkien Lietuva išgyveno, galima sakyti, kokybinį lūžį – renginių padaugėjo, smarkiai išaugo dalyvių skaičius, ėmė plėstis bendruomenė, pakilo renginių kokybė ir įvairovė. Kol kas tokį tempą išlaikome ir nepanašu, kad būtų priežasčių sustoti. Daugiau plėstis ir augti kol kas gal nepavyks, bet niekada negali žinoti, kaip čia bus. Bendruomenė keičiasi ir auga, ir manau, kad tai – tik į gera. Gerbsim, mylėsim, tolkinėsim!
Pernai ir užpernai tyliai paminėjome Žiedų Valdovo 60-metį, po metų minėsime Hobito ir Silmariljono jubiliejus, o šiemet ypatingų sukakčių kaip ir nėra. Visgi renginiams vykti tai tikrai netrukdys. Savaime suprantama, vyks visi tradiciniai renginiai:
- Tolkinėjimai kiekvieno mėnesio pradžioje. Šiuo metu jau netgi turime preliminarias temas pirmiems penkiems tolkinėjimams, bet visada laukiame norinčių ką nors pristatyti, tikrai rasime laiko, kada galėtumėte pasireikšti. Kaip visada, optimistinis planas yra surengti vienerius ar porą papildomų tolkinėjimų ne Vilniuje, bet kaip jis pavyks, nežinia.
- Kovo 25-ą dieną vėl skaitysime Tolkiną. Šiemet tai yra penktadienis, tad pasistengsime pradėti šiek tiek anksčiau, kad išvykstantys namo Velykoms spėtų į paskutinius autobusus. Vieta dar nenuspręsta, bet bandysime vėl įsibrauti į VU biblioteką, kaip ir pernai.
- Balandžio 8-10 dienomis minėsime tryliktąjį Tolkien Lietuvos gimtadienį. Jam ruoštis dar nepradėjome, taigi jei tik turite kokių idėjų, ką įdomaus būtų galima nuveikti – praneškite mums!
- Vasaros stovyklą numatėme neįprastu laiku, birželio 30 – liepos 3 dienomis. Tikimės, kad taip ji mažiau kirsis su įvairiais festivaliais ir pritrauks daugiau dalyvių.
- Didysis vasaros žygis turėtų vykti tradiciniu laiku, rugpjūčio 6-14 dienomis. Kur trauksime šiemet, nuspręsime pavasarį; kol kas linkstame prie idėjos keliauti į Estiją.
- Į rudeninę stovyklą rinksimės spalio 7-9 dienomis. Kaip ir gimtadienio, taip ir stovyklos programai laukiame jūsų idėjų.
- Metus palydėsime ir 2017-uosius sutiksime kartu, jei tik bus norinčių. Kur ir kaip – nuspręsime kažkada rudenį.
Aišku, nepamiršime ir žygių: pernai pažygiuoti pavyko septynis kartus, iš kurių keturi buvo vienadienės išvykos. Šiemet gal pavyks išeiti pasivaikščioti net dažniau, daugiau nei du kartus iškeliauti savaitgaliniams pasivaikščiojimams.
Galbūt šiemet pavyks surengti vieną-kitą renginį moksleiviams mokyklose. Šiuo metu idėja yra vystoma ir derinama, kažką plačiau paskelbsime, kai turėsime ką skelbti. Kaip ten bebūtų, greičiausiai tai vyks pavasarį. O gal tarp skaitančių šį pranešimą yra moksleivių ar mokytojų? Gal norite, kad jūsų mokykloje papasakotume apie Tolkiną, fantastiką ir visokį fantastišką kūrybišką laiko praleidimą? Susisiekite su mumis – gal pavyks kažką suderinti.
Dar viena džiugi žinia – šiemet jau tikrai žinome, kad vasarą keliausime į svečius pas bendrabepročius iš Vengrijos! Jų projektas „Restoring the Shire“ gavo Europos Sąjungos finansavimą, taigi liepos 15-24 dienomis Vengrijoje į stovyklą rinksis tolkinistai iš Vengrijos, Suomijos ir Lietuvos. Lietuvių keliauti galės apie 20. Tikslesnės informacijos apie renginį ir registraciją bei dalyvių atranką laukite jau netrukus.
Reklama ir informacijos sklaida
Kaip jau minėjau aukščiau, TL naujienas gauna daugiau nei 300 naujienlaiškio prenumeratorių, panašus skaičius žmonių jas mato Facebook grupėje ir puslapyje. Per renginius daliname kalendoriukus – pernai jų išdalinome virš šimto, šiemet turbūt bus panašiai.
Pernai visiškai atnaujintas tinklalapis po truputį pildomas perkeliant senojo informaciją, taip pat jame bent sykį per savaitę pasirodo po pranešimą apie kokią nors tolkinistinę naujieną ar įdomybę. Tikimės, kad laikui bėgant tų pranešimų daugės, jei tik atsiras daugiau juos galinčių rašyti. Taip pat laukiame pasiūlymų, kokių įrašų norėtumėte.
Apžvalga ir apibendrinimas
Prieš kiek daugiau nei dvejus metus Tolkien Lietuva išgyveno, galima sakyti, kokybinį lūžį – renginių padaugėjo, smarkiai išaugo dalyvių skaičius, ėmė plėstis bendruomenė, pakilo renginių kokybė ir įvairovė. Kol kas tokį tempą išlaikome ir nepanašu, kad būtų priežasčių sustoti. Daugiau plėstis ir augti kol kas gal nepavyks, bet niekada negali žinoti, kaip čia bus. Bendruomenė keičiasi ir auga, ir manau, kad tai – tik į gera. Gerbsim, mylėsim, tolkinėsim!
Paruošė Metraštininkas
2016-01-04