header6

Apie Antrąjį amžių: kaip buvo nukaldinti Galios žiedai?

. Paskelbta Įdomybės

Pasakodami apie antrąjį Ardos amžių, žinoma, turime papasakoti ir apie galios žiedus; juk jų sukūrimas buvo bene reikšmingiausias to laikotarpio įvykis Viduržemėje, nulėmęs ateinančių tūkstantmečių istoriją. Tad kaip jie buvo nukaldinti?

Kai Sauronas įsikūrė tarp elfų noldorų Ost-in-Edhilio mieste pas Brangakmenių meistrus, apsimetęs valarų pasiuntiniu ir pasivadinęs Anataru, jis lengvai juos apžavėjo, nes dosniai dalijosi savo išmintimi ir žiniomis. Štai kaip kalbėjo jiems Anataras: „kodėl Viduržemė turėtų amžiams likti apleista ir tamsi, kai elfai galėtų ją padaryti tokią pat gražią kaip Eresėja, netgi kaip Valinoras? Ir kadangi jūs į ten negrįžote, nors galėjote, aš suprantu, kad, kaip ir aš, mylite Viduržemę. Ar neturėtume tuomet mes dirbti kartu, kad ją praturtintume ir pakeltume visas nemokytas elfų gentis, joje klajojančias, į tokias galios ir išminties aukštumas, kokias pasiekė elfai, gyvenantys už Jūros?“. Iš prigimties elfai atsidavusiai mylėjo fizinį pasaulį ir trokšo jį tyrinėti ir pažinti, taip pat jie geidė kurti, o noldorai labiausiai iš visų siekė ugdyti savo sugebėjimus. Saurono mokomi ir vadovaujami elfai ėmė kurti galios žiedus, o šis stebėjo juos, mat tikėjosi per žiedus pajungti elfus savo valiai.

Brangakmenių meistrams vadovavo Kelebrimboras, sūnus Kurufino, kurio tėvas buvo Feanoras, kadaise sukūręs silmarilius. Kelebrimboras troško prilygti Feanorui sugebėjimais ir šlove. Jis gerai sutarė su Morijos dvarfais; kaip ir jie, Kelebrimboras nepaprastai vertino meistriškų rankų sukurtus daiktus. Jo širdis ir ištikimybė nebuvo sugadinti, jis tiesiog tikėjo, kad Sauronas yra tas, kas sakosi esąs. Su Sauronu Brangakmenių meistrai sukūrė daugybę žiedų, bet tuomet Sauronas išvyko iš Eregiono ir Kelebrimboras vienas sukūrė pačius puikiausius savo kūrinius – tris elfų žiedus: vandens žiedą Vilją, auksinį su smaragdu, oro žiedą Nenją iš mitrilo ir deimanto, ir ugnies žiedą Narją su rubinu. Šie žiedai buvo patys galingiausi, leidžiantys apsaugoti nuo laiko naštos ir nutolinti žemišką nuovargį. Ir tuomet paaiškėjo Saurono išdavystė. Mat jis slapta grįžo į Mordorą ir Orodruino kalno liepsnose sukūrė Vieną žiedą, galintį valdyti visus kitus žiedus ir tuos, kas žiedus mūvės. Į jį Sauronas sudėjo savo valią ir jėgą: elfų sukurti žiedai buvo nepaprastai galingi, tad tam, kad Vienas žiedas juos galėtų valdyti, jis turėjo būti dar stipresnis. Ir kitų žiedų galios buvo su juo susietos, nuo jo priklausomos, ir galėjo veikti tik tol, kol Vienas Žiedas egzistuos.

Mūvėdamas Vieną žiedą Sauronas galėjo sužinoti, kas daroma naudojant mažesnius žiedus ir valdyti žiedus nešiojančiųjų mintis. Tačiau vos Sauronui užsimovus Vieną žiedą ant piršto, elfai suprato, kas įvyko. Jie nustojo mūvėti žiedus, o Kelebrimboras, pasitaręs su valdove Galadriele, paslėpė savo sukurtuosius: Nenją įteikė Galadrielei, o Vilją ir Narją išsiuntė į Lindoną karaliui Gil-galadui. Tai sužinojęs Sauronas nusimetė savo apgaulingą išvaizdą ir atskleidė savo rūstybę. Jis surinko didžiules pajėgas ir stojo į kovą prieš elfus. Bet Elfų ir Saurono karas – jau kita istorija.

Žymos: Sauronas elfai Žiedai antras amžius