Šį mėnesį sukanka šimtas metų nuo tada, kai Tolkinas pradėjo rašyti pirmąjį prozos tekstą, vėliau tapusį Silmariljono legendariumo dalimi - kūrinį apie Gondolino kritimą. Šio, kaip ir kitų kūrinių įkvėpimas didele dalimi buvo Tolkino meilė kalboms, naujų kalbų kūrimas ir noras sukurti pasaulį bei būtybes, kurios tomis kalbomis kalbėtų. Taip pat šiemet sukanka 130 metų nuo tada, kai vienas toks Liudvikas Zamenhofas išleido knygą apie dirbtinę kalbą, pasirašytą pseudonimu Doktoro Esperanto. Šis slapyvardis prigijo ir tapo kalbos pavadinimu. Apie dirbtines kalbas, Esperanto ir Tolkino kalbų palikimą rašoma The Conversation straipsnyje.

Ar Viduržemę, jos gyventojus ir šalis galima lyginti su viduramžių Europa? Nors visiško atitikimo tikrai nėra, panašumų netrūksta. Kartais juos imasi nagrinėti ir viduramžių istorijos specialistai. Pavyzdžiui, Leideno universiteto Nyderlanduose anglosaksų kultūros, istorijos ir kalbos tyrinėtojas Thijs Porck, rašantis blogą Dutch Anglosaxonist. Viena iš jo interesų sričių yra viduramžių atspindžiai šiandieninėje populiariojoje kultūroje – Tolkino kūriniuose, „Sostų žaidimo“ bei „Paskutinės karalystės“ serialuose. Ryšius tarp Viduržemės ir viduramžių jis nagrinėja įrašų serijoje „The Medieval in Middle-Earth“; kol kas įrašų yra keturi, bet turėtų būti ir daugiau.

Gyvenimas nuolatos keičiasi ir dalykai, kurie dar visai neseniai atrodė puikiai žinomi, pasirodo esą daug kam negirdėti. Štai pastaruoju metu teko suprasti, kad daugelis tolkinistų nežino tokio nuostabaus kolektyvo Lords of the Rhymes. Skubame užpildyti šią spragą ir papasakoti apie hobitus, kurie atnešė hobitišką repą į muzikos žemėlapį (they put the hobbit rap on the map, yo!).

„Brangusis Tolkinai, pasaulyje yra per mažai istorijų, kurių siužetai ir temos mums patiktų. Bijau, kad mums teks vieną kitą parašyti patiems.“ Šitaip pasakęs Dž. R. R. Tolkino draugas Klaivas Liuisas (Clive Staples Lewis) pasiūlė lažybas, kad vienas iš jų parašys romaną apie kosmines keliones, o kitas – apie keliones laiku. Jei ne šios lažybos, gali būti, kad šiandien neturėtume ir „Žiedų Valdovo“, ir daugybės kitų Tolkino kūrinių, o pats Profesorius būtų likęs mažai kam žinomas anglosaksų filologijos specialistas, parašęs vieną ar porą pasakų vaikams. Šiomis dienomis lažyboms sukanka 80 metų.

Šių metų kovo mėnesį NASA paskelbė atnaujintą Saturno palydovo Titano žemėlapį (nors gal geriau būtų sakyti "titanlapį"). Jame pažymėta nauja kalnų grupė - Morajos kalnai, - ir įvardintos dvi naujos kalvos - Bilbo ir Arvenos.

Seniai seniai, dar 1968-aisiais metais, BBC parengė pusvalandžio trukmės siužetą apie Tolkiną ir jo gyvenimą Oksforde. Šį siužetą galite pasižiūrėti YouTube. O praeitą savaitę BBC radijo eteryje skambėjo laida „Tolkien: the Lost Recordings“, kurios metu pristatytas to vaizdo siužeto kūrimas. Taip pat jos klausytojai turėjo progą išgirsti keletą įrašų, padarytų rengiant senąjį siužetą, kurie visgi buvo iškirpti. Nors tų įrašų nedaug, iš viso gal tik penkios minutės Profesoriaus kalbėjimo, visgi gali būti įdomu. Ir apskritai Profesoriaus balsą išgirsti nedažnai pavyksta. Laidos įrašą galite išgirsti čia.