header6

Apie žemėlapius fantastiniuose romanuose

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Sunku įsivaizduoti Tolkino kūrinius be greta esančių žemėlapių - juos randame ir Žiedų Valdove bei Silmariljone, ir kai kuriose Hobito versijose, taip pat ir Hūrino Vaikuose. Tolkinas nebuvo pirmasis, įdėjęs žemėlapį į fantastinį romaną - anksčiau tai darė Robertas E. Howard'as romanuose apie Konaną - bet Tolkino žemėlapiai, kaip ir ne vienas kitas kūrybos aspektas, davė pradžią daugybei imitacijų. Apie žemėlapius fantastikos (daugiausiai fentezi) romanuose ar jų nebuvimą rašo tinklalapis Book Riot.

Archaiška Tolkino kalba

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Tolkino kūrinių kalba šiandieniniam skaitytojui atrodo pasenusi; atrodytų, nieko keista – visgi kūriniai rašyti daugiau nei prieš pusšimtį metų. Bet net ir prieš pusšimtį metų toje kalboje netrūko archaizmų. Tokie žodžiai, kaip daugiskaitinė forma kine (karvės), arba pasenusia reikšme naudojamas reek (dūmai, o ne smarvė), buvo tikrai neįprasti tuometiniam skaitytojui. Kodėl jis juos rinkosi?

Minas Tiritas ir Minas Tiritas

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Septynaukštis baltasis miestas, Gondoro sostinė, prie kurios įvyko bene svarbiausias Žiedo karo mūšis – atrodo, su Minas Tiritu “Žiedų Valdove” susipažįstame visai gerai. Bet šios tvirtovės istorija gerokai įdomesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Entai Pietų Amerikoje

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Entai yra vieni labiausiai įsimenančių Ardos gyventojų. Kam nepaliko įspūdžio Medžiabarzdis, pagriebiantis Merį ir Pipiną ir lėtai bandantis išsiaiškinti, ar jie nėra kokie mažyčiai orkai. Arba entų susirinkimas, kur visokiausi medžiai tarėsi, ką daryti su Sarumanu. Iš dalies entai įdomūs tuo, kad neturi jokių analogų mūsų pasaulyje. Bet ar tikrai neturi? Pasirodo, Pietų Amerikoje auga vaikštantys medžiai.

Ar egzistavo Viduržemėje didieji kirminai?

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Turbūt daugeliui, žiūrėjusių paskutinę „Hobito“ trilogijos dalį, sukėlė nuostabą Penkių armijų mūšio pradžioje iš kalnų trumpam išlindę kirminai. Filme jie ir įvardinti – „were-worms“, lietuviškas vertimas galbūt būtų „kirmiolakiai“; aišku, daug kam jie priminė milžiniškuosius smėlio kirminus iš Franko Herberto „Kopos“. Bet jie nėra toks visiškai filmo kūrėjų pramanas, kaip gali pasirodyti.

Kodėl nazgūlų vadas jautėsi nemirtingas?

Autorius Laiqua . Paskelbta Įdomybės

Viena iš įsimintinesnių „Žiedų valdovo“ filmų trilogijos scenų yra Eoviunos ir nazgūlų vado, Angmaro karaliaus-raganiaus, kova. Jos pabaigoje Karalius-raganius pasako, kad „manęs joks vyras nužudyti negali“, o tada Eoviuna nusiima šalmą, pasako „O aš ir nesu vyras“ ir apstulbusį nazgūlą pribaigia. Dar ten ir Meris šalia yra, jis taip pat prisideda prie Saurono tarno nugalabijimo. Bet kodėl gi Karalius-raganius buvo toks įsitikinęs, kad yra praktiškai nemirtingas?