Viena iš įsimintinesnių „Žiedų valdovo“ filmų trilogijos scenų yra Eoviunos ir nazgūlų vado, Angmaro karaliaus-raganiaus, kova. Jos pabaigoje Karalius-raganius pasako, kad „manęs joks vyras nužudyti negali“, o tada Eoviuna nusiima šalmą, pasako „O aš ir nesu vyras“ ir apstulbusį nazgūlą pribaigia. Dar ten ir Meris šalia yra, jis taip pat prisideda prie Saurono tarno nugalabijimo. Bet kodėl gi Karalius-raganius buvo toks įsitikinęs, kad yra praktiškai nemirtingas?

Hobitonas – turbūt labiausiai gerbėjų pamėgta „Hobito“ ir „Žiedų Valdovo“ filmų vieta. Nors kitos vietos gali būti įdomesnės, epiškesnės, mistiškesnės ir kitokios –esnės, sunku rasti kažką labiau tikroviško, nei hobitų olos kalvų šlaituose. Tai visai nekeista, nes Hobitonas buvo pastatytas praktiškai visas ir realaus dydžio. O kai „Hobito“ filmavimo komanda iškeliavo, dekoracijos pasiliko ir tapo turistų traukos vieta. Dabar čia kasmet apsilanko po 20 tūkstančių turistų, kurie gali apžiūrėti hobitų namus ir išgerti alaus „Žaliajame drakone“ žvalgydamiesi į aplink besiganančias avių ir karvių bandas.

Gruodžio mėnesio Tolkinėjimų, kuriuose kalbėjome apie kates Tolkino kūryboje, reklamai parinkome paveiksliuką, apjungiantį degančią akį virš Barad-dūro ir katę. Ir tikrai, filme matomą Saurono bokštą vainikuojanti akis primena katinišką. Kodėl?

Paklauskite atsitiktinai sutikto žmogaus, kokia yra garsiausia fantastinė trilogija pasaulyje, ir jums turbūt atsakys, kad tai – „Žiedų Valdovas“. Ir bus neteisus, nes „Žiedų Valdovas“ nėra trilogija. Kaip gi taip?