header6

Naujienos

Ko (ne)laukti iš „Galios žiedų“ serialo?

Ko (ne)laukti iš „Galios žiedų“ serialo?

Jau poryt pamatysime pirmąsias serialo „Žiedų valdovas: Galios žiedai“ (The Lord of the Rings: The Rings of Po ...

Antrojo amžiaus istorijos: Nūmenoro iškilimas

Antrojo amžiaus istorijos: Nūmenoro iškilimas

Trečiojoje tinklalaidės apie Antrąjį Viduržemės amžių serijoje kalbame apie svarbiausią to laikotarpio valstyb ...

Antrojo amžiaus istorijos: Elrondas ir jo giminė

Antrojo amžiaus istorijos: Elrondas ir jo giminė

Antrojoje tinklalaidės apie Antrąjį Viduržemės amžių serijoje kalbame apie gerai pažįstamą Elrondą ir jo kiek ...

Fantastiškai Beprotiška: Antrojo amžiaus istorijos

Fantastiškai Beprotiška: Antrojo amžiaus istorijos

Fantastiškai Beprotiška sugrįžta! Pernai prasidėjęs Lituanicono podcastas šią vasarą neria į Viduržemę. Tiksli ...

Žiedų valdovo filmų maratonas

Žiedų valdovo filmų maratonas

Belaukiant Kalėdų ir dovanų po eglute, „Forum Cinemas“ ir kino blogeriai „Pasiklydę ekrane“ nusprendė nustebin ...

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5

Renginiai

Fantastinių knygų klubas: Šviesos valdovas

Fantastinių knygų klubas: Šviesos valdovas

Balandžio mėnesį skaitysime Roger Zelazny „Šviesos valdovą”.

Tolkinėjimai: Dvi Tvirtovės IV 1-2

Tolkinėjimai: Dvi Tvirtovės IV 1-2

Tolkinėjimuose kas mėnesį skaitome ir susirinkę aptariame svarbiausią J.R.R. Tolkieno veikalą - "Žiedų valdovą".Balandį skaitome ir aptariame ketvirtosios knygos, t.y., "Dviejų tvirtovių" antros dalies 1 ir 2 skyrius "Smygolo prisijaukinimas" ir "Per Mirusias Pelkes".Susitinkame Vilniuje, bare “Šnek ...

Kavinė fantastiška: Vilniaus kiberpankas

Kavinė fantastiška: Vilniaus kiberpankas

"Kiberpankas tampa realybe" - frazė, kartojama taip dažnai, kad atrodo netekusi prasmės. Bet kaip yra iš tiesų? Kiek to kiberpanko tvyro aplink mus ir kurie jo aspektai pasireiškia labiausiai? Kaip kiberpankas atsiskleidžia mene ir kaip jis - o tiksliau, dirbtinis intelektas, - keičia meną? Apie ši ...

Tolkieno skaitymo diena Vilniuje

Tolkieno skaitymo diena Vilniuje

Kasmet kovo pabaigoje viso pasaulio tolkinistai renkasi skaityti Tolkino kūrybos ištraukų. Lietuvoje - taip pat! Vilniuje susitinkame tradicinėje vietoje - Vilniaus universiteto bibliotekoje, Centriniuose rūmuose, Česlovo Milošo skaitykloje. Data - kovo 25 d., pirmadienis, pradžia - 18.30. ...

Fantastinių knygų klubas: Sunaikinimas

Fantastinių knygų klubas: Sunaikinimas

Atsivertę “Sunaikinimą,” pirmąją amerikiečių rašytojo Jeff VanderMeer „Pietinio pakraščio" trilogijos dalį, atsiverčiame iš pirmo žvilgnsio ganėtinai sausą ataskaitą, dokumentuojančią dvyliktąją išvyką į Sritį X – nuo likusio pasaulio atskirtą pakrantės regioną, drastiškai perkeistą mįslingo prieš d ...

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5

Straipsniai

J. R. R. Tolkieno kūryba - tikras krikščioniškas mitas

J. R. R. Tolkieno kūryba - tikras krikščioniškas mitas

Straipsnis originaliai publikuotas žurnale "Kelionė su bernardinai.lt" ir interneto portale bernardinai.lt. St ...

Interviu su Tomás'u Hijo

Interviu su Tomás'u Hijo

Grafikas Tomás'as Hijo turėtų būti žinomas ar bent girdėtas tiems, kas domisi dailininkais, iliust ...

Pasaulio pabaigos Ardoje

Pasaulio pabaigos Ardoje

2012 m. gruodį vis būdavo šnekama apie artėjančią pasaulio pabaigą. Tą mėnesį vykusiuose Tolkinėjimuose ...

Reportažas iš Oksfordo

Reportažas iš Oksfordo

2004 metų vasarą forumietis Alatar lankėsi Oksforde - Tolkino mieste. Siūlome paskaityti trumpą reportažą i&sc ...

Viduržemis Gdanske

Viduržemis Gdanske

2005 metų vasario 21 - balandžio 18 dienomis Gdanske buvo eksponuojama paroda „Tolkino pasaulis&ldq ...

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5

Kitos ekranizacijos

Autorius Agronomas . Paskelbta Uncategorised

Be animacinių ekranizacijų ir Piterio Džeksono "Žiedų Valdovo" ir "Hobito" filmų, yra sukurta ir kitų Tolkino kūrybos adaptacijų bei filmų apie Ardą. Čia rasite trumpus jų pristatymus, o ateityje galbūt ir recenzijas.

1993 m. Suomijoje buvo pastatytas serialas "Hobitit" ("Hobitai"). Jame pasakojama apie hobitų nuotykius ir "Hobito", ir "Žiedų Valdovo" siužetuose. Taigi "Hobitas" atpasakojamas beveik pilnai, o "Žiedų Valdovo" - tik dalys, kuriose figūruoja hobitai. Serialą pasižiūrėti galite čia.

2009 m. buvo pastatytas trumpas mėgėjiškas filmas "Golumo medžioklė" ("The Hunt for Gollum"). Jį galite pasižiūrėti filmo tinklalapyje.

Tais pačiais 2009 m. kita gerbėjų grupė pastatė filmą "Gimęs iš vilties" ("Born of Hope") apie Aragorno II vaikystę. Jį taip pat galite pasižiūrėti filmo tinklalapyje.

Informacija bus pildoma.

Hobitas

Autorius Agronomas . Paskelbta Uncategorised

„Hobitas“ (2012-2014 m.)

Vos pasibaigus „Karaliaus Sugrįžimo“ titrams, o gal net ir anksčiau, fanai ėmė diskutuoti, ar bus kuriama „Hobito“ ekranizacija. Visgi tai – pirmoji populiarumo sulaukusi Tolkino knyga ir „Žiedų Valdovo“ priešistorė. Laukti teko ilgai – ištisus devynerius metus, bet štai ir sulaukėme. Ir net ne vieno, o ištisos trilogijos. Pirmoji jos dalis pasirodė 2012-ųjų gruodžio mėnesį, antrosios laukiame 2013-ųjų pabaigoje, o trečiąją išvysime 2014-aisiais, turbūt taip pat gruodį.

Daugiau informacijos apie filmą rasite oficialioje svetainėje bei tinklalapiuose TheOneRing.net ir The Hobbit Movie.

Filmo kūrimo užkulisiai (video)

Visą laiką, kol buvo statomas „Hobitas“, kūrėjų komanda gerbėjus masino trumpais filmukais. Šiame video bloge pasakojama apie filmavimo aikštelės užkulisius ir kitus įdomius, niekam kitam nežinomus, dalykėlius. Filmukų buvo net devyni:

1. Netikėta kelionė prasideda – Hobito filmavimo pradžia, užkulisiai ir daug daugiau.
2. Filmavimo vietų ieškojimas naršant po mūsų pasaulio Viduržemę – Naujają Zelandiją. Kas nenorėtų tokio darbo?
3. Pokalbiai su Hobito aktoriais ir režisieriumi apie pasiruošimus, filmavimą, veikėjų išvaizdos kūrimą, treniruotes ir apie tai, kurį dvorfą pasikviestumėt vakarienės.
4. 3D ir 48 kadrai per sekundę. Techninės naujovės – ketvirtojo video blogo tema.
5. Hobito filmavimo grupė "išsikrausto" iš studijos filmuoti išrinktose vietovėse Naujojoje Zelandijoje. Pirma savaitė laukinėje gamtoje.
6. Hobito filmavimo grupės nuotykiai tęsiasi Naujosios Zelandijos nuostabiuose kraštovaizdžiuose. Potvynis, grasinęs nuplauti filmavimo aikštelę su visu režisieriumi, ir kitos įdomybės.
7. Stone Street studijos užkulisiai.
8. Paskutinės penkios Hobito filmavimo dienos bei ką gerbėjai pamatė Comic-con'e.
9. Paskutiniai potepiai baigiant statyti „Hobitą: Nelauktą kelionę“.
10. „Hobito: Nelauktos kelionės“ premjera Velingtone, Naujojoje Zelandijoje.
11. „Hobito: Smogo dykynės“ filmavimo ir montavimo užkulisiai.
12. Pakartotinio filmavimo scenos ir keletas naujų kadrų iš „Hobito: Smogo dykynės“.
13. Daugiau „Hobito: Smogo dykynės“ filmavimo užkulisių ir režisieriaus komentarų.

Daugeliui turbūt matyti ir jau nebeaktualūs, bet gal vis dar įdomūs, pirmojo filmo anonsai (trailer'iai) – pirmasis ir antrasis.

Dažnai užduodami klausimai

Turite klausimų apie artėjančius filmus? Nežinote, ko galima tikėtis, nuėjus į kiną? Jūsų dėmesiui - dažnai pasitaikančių klausimų ir atsakymų į juos rinkinys.

Apie siužetą:

1. Kaip „Hobitas“ susijęs su „Žiedų Valdovu“?

„Hobitas“ yra „Žiedų Valdovo“ pirmtakas, arba kitaip tariant, „Žiedų Valdovas“ buvo parašytas kaip „Hobito“ tęsinys. Būtent „Hobite“ skaitytojai pirmą kartą sutiko hobitus, taip pat tai buvo pirmoji knyga apie Viduržemę.

2. Kur ir kada vyksta „Hobito“ veiksmas?

Kaip ir „Žiedų Valdovo“, taip ir „Hobito“ veiksmas vyksta Trečiojo Amžiaus pabaigoje šiaurės vakarinėje Viduržemės dalyje. „Hobitas“ pasakoja apie įvykius 2941-aisiais metais, beveik 80 metų iki „Žiedų Valdovo“ veiksmo. Kaip ir „Žiedų Valdove“, „Hobite“ rasime ir Grafystę su Begendu, ir Rivendelą, ir Ūkanotuosius kalnus. Tačiau į pietus nekeliausime – „Hobito“ veikėjai toliau žygiuoja į rytus, iki Vienišojo kalno už Gūdžiagirės...

3. Kurie veikėjai dalyvauja ir „Hobito“, ir „Žiedų Valdovo“ istorijoje?

Pagrindinis „Hobito“ veikėjas Bilbas Beginsas yra Frodo Beginso dėdė; „Žiedų Valdovas“ prasideda 111-ojo Bilbo gimtadienio puota. „Hobite“ sutinkame ir išminčių Gandalfą bei puselfį Elrondą, vargšąjį Golumą. „Hobito“ filme taip pat matysime ir Sarumaną, Galadrijelę, Frodą ir Legolasą.

4. Kur dar rašoma apie „Hobite“ aprašomus įvykius?

„Nebaigtosiose istorijose“ („Unfinished Tales“) yra skyrius „The Quest for Erebor“; ten visas „Hobito“ siužetas nušviečiamas iš Gandalfo požiūrio taško. Taip pat įvykiai minimi „Žiedų Valdovo“ B priede, kur surašyta pagrindinių Antrojo, Trečiojo ir Ketvirtojo amžių įvykių seka.

Apie filmą:

1. Ar „Hobitas“ bus tik vienas filmas?

Ne. Nuo pat pirmų kalbų apie „Hobito“ ekranizaciją, buvo kalbama apie du filmus. Iš pradžių prodiuseris ir režisierius norėjo „Hobito“ knygos siužetą sutalpinti į vieną filmą, o antrą filmą paskirti įvykiams tarp „Hobito“ ir „Žiedų Valdovo“. Vėliau buvo nuspręsta tiesiog knygos siužetą padalinti į du filmus. Jau baigus filmuoti režisierius Piteris Džeksonas paskelbė, kad nuspręsta viską dar išplėsti, taigi „Hobitas“ irgi taps trilogija, kaip ir „Žiedų Valdovas“.

2. Kaip istorija bus padalinta į filmus?

Kol kas tiksliai nežinoma. Pirmasis filmas – „Hobitas: Nelaukta kelionė“ („The Hobbit: An Unexpected Journey“) baigėsi scena, kurioje ereliai išgelbėjo Gandalfą, Bilbą ir dvorfus iš degančio miško ir nunešė ant Karoko (Carrock) uolos. Antrasis filmas – „Hobitas: Smogo dykra“ („The Hobbit: The Desolation of Smaug“) – gali baigtis Smogo mirtimi. Taip knygos siužetas būtų padalintas į tris apylyges dalis.

3. Bet juk „Hobitas“ tėra viena knyga! Iš kur ten siužeto trims filmams?

Filmo kūrėjai siužetui naudoja ne tik „Hobitą“, bet ir medžiagą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, „Žiedų Valdovo“ priedų. Taip pat šiek tiek neužrašytos istorijos bus pridėta pačių scenaristų. Taip ir susidaro pakankamai turinio trims filmams.

4. Kada filmai pasirodys kino teatruose?

Pirmosios trilogijos dalies premjera įvyko 2012 m. gruodžio 14-ą dieną. Tiesa, Naujosios Zelandijos sostinėje Velingtone išankstinė premjera įvyko dar lapkričio 28-ą dieną. Antrąjį filmą išleisti numatyta 2013-ųjų gruodžio 13 d., trečiąjį – 2014-ųjų pabaigoje.

5. Kiek laiko truko „Hobito“ filmavimas?

Po ilgų diskusijų, ginčų ir bandymų surinkti kūrybinę komandą, „Hobito“ filmavimas pradėtas 2011-ųjų kovo 21-ą dieną. Kaip ir „Žiedų Valdovas“, taip ir „Hobitas“ visas filmuojamas vienu metu, tik vėliau filmuota medžiaga padalinta į tris filmus. Filmavimas baigtas 2012-ųjų liepos 6 dieną. Iš viso filmuota 266 dienas.

6. Ar „Hobite“ vaidins tie patys aktoriai, kaip ir „Žiedų Valdove“?

Taip. Tuos pačius veikėjus vaidins tie patys aktoriai. Vienintelė išimtis – Bilbas, kurį „Žiedų Valdove“ vaidino Ijanas Holmas (Ian Holm). Holmas pasirodys ir „Hobite“, bet tik keliose scenose kaip „senasis Bilbas“, o jaunąjį Bilbą vaidins Martinas Frimanas (Martin Freeman).

7. Ar „Hobitą“ kuria tie patys kūrėjai, kaip ir „Žiedų Valdovą“?

Taip. „Hobitą“ režisuoja Piteris Džeksonas (Peter Jackson), scenarijų jis rašė kartu su Fren Volš (Fran Walsh) ir Filipa Bojens (Philippa Boyens). Muziką filmui kuria Hovardas Šoras (Howard Shore). Specialiuosius efektus kuria „Weta Digital“ , kostiumus ir dekoracijas gamina „Weta Workshop“. Filmo iliustratoriai – Alanas Li (Alan Lee) ir Džonas Houvas (John Howe). Didžiausias pokytis pagrindinėje komandoje – ilgą laiką filmo kūrime dalyvavęs ir net režisieriumi turėjęs būti Giuljermo del Toro (Guillermo del Torro); nors jis nuo projekto atsiskyrė 2009-aisiais, daug jo idėjų greičiausiai išliko ir buvo panaudotos filmuose.

8. Kokiu formatu bus rodomas „Hobitas“?

Režisierius nusprendė panaudoti naujausias kinematografijos technologijas. „Hobitas“ filmuojamas 3D kameromis 48 kadrų per sekundę greičiu. Dar neaišku, ar Lietuvoje bus galima pamatyti filmą šiuo, dvigubai didesniu, greičiu, nes ne visi kino teatrai turi tinkamą techniką tokiems filmams rodyti.

Informacija bus pildoma.

Žiedų valdovas

Autorius Agronomas . Paskelbta Uncategorised

The Lord of the Rings: The Fellowship of the Ring (2001)

The Lord of the Rings: The Two Towers (2002)

The Lord of the Rings: The Return of the King (2003)

Režisierius: Peter Jackson
Scenaristai: Fran Walsh, Philippa Boyens, Peter Jackson
Operatorius: Andrew Lesnie
Kompozitorius: Howard Shore

Kai kurie aktoriai:
Elijah Wood – Frodas Beginsas
Ian McKellen – Gandalfas Pilkasis / Gandalfas Baltasis
Viggo Mortensen – Aragornas / Klajūnas
Sean Astin – Samvaisas (Samas) Gemdžis
Billy Boyd – Peregrinas (Pipinas) Tūkas
Dominic Monaghan – Meriadokas (Meris) Brendibakas
John Rhys-Davies – Gimlis, Gloino sūnus / Medžiabarzdis (balsas)
Orlando Bloom – Legolasas Žalialapis
Sean Bean – Boromiras
Ian Holm – Bilbas Beginsas
Christopher Lee – Sarumanas Baltasis
Hugo Weaving – Elrondas
Cate Blanchett – Galadrielė
Liv Tyler – Arvena
Andy Serkis – Golumas / Smygolas
Bernard Hill – Teodenas
Miranda Otto – Eoviuna
Karl Urban – Eomeras
Brad Dourif – Gryma Kirmialiežuvis
David Wenham – Faramiras
John Noble – Denetoras, Gondoro Valdytojas
Lawrence Makoare – uruk-hajus Larcas / Karalius Raganius
Brent McIntyre – Karalius Raganius
Alan Howard – Vienas Žiedas (balsas)
Mark Ferguson – Gil-Galadas, Elfų Karalius
Peter McKenzie – Elendilis
Harry Sinclair – Isilduras, Gondoro Princas
Marton Csokas – Kelebornas
Craig Parker – Haldiras
Sala Baker – Sauronas
Bruce Spence – Saurono Burna
Wi Kuki Kaa – Gan-buri-Ganas
Sarah McLeod – Rožė Koton
Alexandra Astin – Elanora Gemdži
Bret McKenzie – elfas Figvitas
Nathaniel Lees - Uglūk

Šalis: Naujoji Zelandija / JAV

Kalba: anglų / sindų

Įspūdžiai

Tai – pirmoji vaidybinė Dž. R. R. Tolkino kūrybos ekranizacija, pasirodžiusi beveik po pusės šimtmečio nuo „Žiedų Valdovo“ knygų išleidimo (anksčiau niekas netikėjo, kad tokį dalyką įmanoma įgyvendinti). XXI amžių kine pradėjo „Matrica“ dar 1999 m., o pasaulis į trečiąjį tūkstantmetį galutinai pervirto sulig tamsoje nuskambėjusiais Galadrielės žodžiais I amar prestar aen 2001-ųjų pabaigoje. Visi trys režisieriaus iš Naujosios Zelandijos Piterio Džeksono filmai nufilmuoti vienu ypu: taip išvengta „tęsinių sindromo“, kai tęsiniai nebeprilygsta pirmajai daliai. Kadangi į ekranus išleista kasmet po vieną seriją, atsirado galimybė kiekvienoje iš jų panaudoti pačius naujausius specialiuosius efektus bei permąstyti siužetą ir nufilmuoti papildomas scenas. Negana to, kiekvienos dalies yra po du variantus: pakankamai įspūdingos trukmės teatrinis bei kiek ilgesnis, išleistas DVD formatu. Filmas buvo pelningas, o „kino serialus“ statyti ėmė ir kiti režisieriai. Tačiau reikia įsivaizduoti, kaip rizikavo skyrusieji pinigus tokiam projektui: po pirmojo filmo nesėkmės nuostoliai būtų buvę daug didesni, nei įprastiniu atveju. Galime būti dėkingi tam, kuris režisieriui, prašiusiam lėšų dviem dalims, atsakė, jog knygos buvo trys...

Akivaizdu, kad šiai ekranizacijai reikėjo pinigų, ir reikėjo, kad investuotos lėšos atsipirktų. Taigi, iškart susiduriame su Tolkino pasaulio komercializavimo problema. Ar filmo kūrėjai, siekdami pelno, nepadarė ko nors, iškreipiančio rašytojo sukurto pasaulio dvasią ar jo perteiktas idėjas? Sakyčiau, filmus vadinti komerciniais galima tik pačia teigiamiausia šio žodžio prasme: juos žiūrėti įdomu. Virte verda knygos gerbėjų ginčai dėl siužeto pakeitimų (nors animaciniuose filmuose jis buvo keičiamas ir dar smarkiau). Ekranizuojant knygas, adaptavimas yra neišvengiamas, nes knyga ir filmas naudojasi skirtingos prigimties meninėmis priemonėmis, žiūrovo ir skaitytojo santykis su atitinkamu kūriniu taip pat yra kitoks. Teigčiau, kad Džeksono filmai truputį nusileidžia knygoms subtilumu, poetiškumu, perteiktų idėjų spektru. Tačiau, nors ir vaikščiodami ašmenimis, filmų kūrėjai sugebėjo nuo jų nenuslysti: istorija papasakota pakankamai aiškiai ir išsamiai (ypač pailgintuose variantuose), siužeto pakeitimai išryškina svarbiausius jos momentus, neblogai perteikti psichologiniai aspektai, atmosfera. Dėmesiu smulkiausioms detalėms ir kuriamo pasaulio tikroviškumu Džeksonas ir komanda prilygo pačiam rašytojui: filmus galima žiūrėti (o knygą – skaityti) daugybę kartų, vis atrandant ką nors dar nepastebėto. Vienas iš geriausių „fentezi“ filmų tokiu tapo tikriausiai todėl, kad buvo statomas ne kaip „fentezi“žanro, o kaip istorinis. Filmas tikrai nėra pasaka vaikams, tačiau galima pastebėti, kad režisierius, perskaitęs knygą dar vaikystėje, į ekraną perkėlė nemažai to berniuko įspūdžių.

Stulbinantys reginiai filmuose atsirado ne tik operatoriaus, bet ir dailininkų, specialiųjų efektų, kostiumų ir rekvizito kūrėjų kruopštaus darbo dėka. Naujosios Zelandijos peizažai, išraiškingesni už Europos, taip puikiai „suvaidino“ Viduržemę, kad šalį užplūdo minios turistų. Filmą žiūrėti nenusibosta, nes kamera beveik niekada nestovi vietoje: stebėjimo taškas atsiduria tai strėlės smaigalyje, tai neria nuo bokšto viršūnės į požemius. Statiška kamera būtų gerokai palengvinusi „priverstinės perspektyvos“ scenų filmavimą (kai sukuriamas tinkamas veikėjų ūgių santykis), tačiau buvo rasti būdai, kaip netgi tai parodyti judančio stebėtojo akimis. Buvo parašyta speciali programa mūšių scenų generavimui, leidusi sukurti kaip niekad tikroviškus vaizdus ir išvengti atskiro kiekvieno personažo animavimo (ir tapusi pagrindiniu koziriu finansavimo paieškose: iš to išplaukia moralas apie informacinių technologijų svarbą!). Apie Golumą netgi sunku kalbėti kaip apie „kompiuterinį“: puiki aktoriaus vaidyba labai organiškai susilieja su kompiuteriu kurta personažo išvaizda.

Sunku pervertinti muzikos svarbą filmuose. Būtent ji nepastebimai kuria nuotaiką ir neleidžia atsitraukti nuo ekrano, nors filmas matytas jau ne kartą.

Aktoriai parinkti gana taikliai. Gera žiūrėti į Gandalfo bei Bilbo duetą, į ne kultūristą Aragorną, į ne žurnalinę gražuolę Galadrielę, į netikėtai išraiškingą Elrondą... Nė vienas nevaidina atmestinai, nors jų meistriškumas ir nėra toks pat.

Įdomiausia, kad filmai yra vienodai kokybiški, tačiau ne vienodi. Pirmoji dalis vizualizavo visai nedaug pakeistą knygos siužetą, ji neretai primena paslaptingą pasaką ir „kelio filmą“. Antrojoje dalyje siužetui suteikta visiškai nauja struktūra, pasakiškų elementų likę nedaug, svarbiausia – „istoriškumas“, puikiai subalansuoti veikėjų charakterių detalizavimas ir veiksmo scenos. Skiriasi netgi filmų koloritas. Reikia tikėtis, trečiosios dalies stilius sugebės perteikti epo finalo dramatiškumą bei sunkiai žodžiais nusakomą epilogo nuotaiką bei prasmę.

Tai negi tuose filmuose nėra jokių didelių trūkumų? Aišku, geriau būtų matyti filmą, kurio įtaigumas paremtas ypatingai puikia vaidyba, o ne efektais, kuris yra du kartus ilgesnis ir sutalpinantis visą siužetą bei dar keletą eilėraščių, kuriame hobitų ir Golumo kelionė per pelkes nors iš tolo prilygsta pasivaikščiojimui po „Stalkerio“ zoną. Filmą, filmuotą Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Kuršių Nerijoje... Arba – jokio filmo: juk tada niekas nepainiotų „Žiedų Valdovo“ su „Hariu Poteriu“ ir nekaltintų Tolkino ryšiais su pasauline globalizacija. O pati bent jau šiuo metu nesirūpinčiau tokiais nereikšmingais dalykais kaip kvenjos žodžių lietuvinimo ypatumai...

Nuomones apie šiuos filmus galite pareikšti čia.